Eutanazija

Pritariu. Kaip ir daugelis-del to,kad nebut nasta kitiems.
Esu turejes operacija,po kurios negalejau nei i wc nueit,nei pats apsirengt. Tada turejau sociai laiko apie tokias ir panasias busenas pamastyt.ir ismasciau,kad klaiku butu senatvej ar po kokios avarijos pakliut i tokia busena,kai nieko jau pats negali,ir perspektyvos jokios...

pritariu. jei jau sirgciau taip, kad tik mirtis nusimatytu - noreciau pati pasirinkti kada tai pdaryti ir nebuti nasta artimiesiems

As eutanazijai tik isskirtiniais atvejais, kaip tik rasiau referata sia tema. manau, kad lietuva dar nepribrendo eutanazijos iteisinimui, kai aplink tokia korupcija

As anksciau galvojau,kad Dievas dave gyvybe ir niekas neturi teises jos atimti.I s tiesu taip,bet...Kai matai savo brangu zmogu samoninga iki paskutines minutes,beprotiskai kencianti ir matai jo akis,ziurincias i tave su viltimi ir nebyliu maldavimu-padek.....Kai daktare pasako-IKI RYTO,DAUGIAU NIEKO NEGALIMA PADARYT-kai tas zmogus atsisuka ir tau pasako,kabindamasis i tave lyg i paskutini siauda,tarsi tu butum visas vilciu issipildymas,Tai ko jus nieko nedarot-darykit ka nors! Kai esi toks bejegis,nes darei ,ka galejai,nes nezinai ,ka daryt,nes net maldos zodziai padrikai issibarsto...Skausmo klinika mano sesers atveju buvo bejege-jai pastoviai leido nuskausminamus,visa laika buvo prijungta prie morfijaus pompos ,o dozes buvo didinamos iki paskutines ribos ir skausmas nemazejo....As gyvenime nemaciau taip kenciancio zmogaus,daktarai sake ta pati,kad kancia begaline,o jie turetu but prie to priprate...Tokiu kanciu nelinkeciau net savo didziausiam priesui.Ta akimirka,as pati TAI BUCIAU PADARIUSI.Ranka nebutu sudrebejusi.Kaip buciau gyvenus PO TO,cia jau kitas klausimas.Jau trys metai praejo,o tos paskutines dienos prie sesers,ypac paskutine naktis lyg koks filmas praeina ,bet niekaip nesusidelioja,nes suvokti tai neimanoma...Kai as ja pamaciau morge,zinot,man labai palengvejo-pamaciau labai laiminga zmogu.Sako ,raumenys atsipalaiduoja ir t.t.,bet tuo metu jos veido israiska buvo labai laimingo zmogaus ir as tuo norejau tiketi.Pasibaige tas kosmaras....Skausmas liko.Ir dabar dar skauda.Ir skaudes.Tik laikui begant jis tampa sviesesnis...Dziaugiuosi,kad ta paskutine jos gyvenimo para nemate mamyte.Po to permastai savo gyvenima ir vertybes smarkiai pasikeicia-kur mes nuleksim tame paselusiame tempe,kartais atimdami demesi ir bendravima is artimiausiu zmoniu?Atrodo daznai,ai rytoj nueisiu,aplankysiu,pakalbesiu,pasakysiu,kad myliu...o rytojus gali ir neateiti...gali ir paveluoti..Dabar savo brangiausiems zmonems daznai kartoju,kad myliu,kad brangus jie man labai.Nes niekada negali zinoti...
Siulyciau paziureti spektakli,pastatyta J.Vaitkaus"PALAUkIT,CIA MANO GYVENIMAS",pagr.vaidmeni atlieka N.Narmontaite.Ten sprendziamas pasirinkimo klausimas-iseti savo noru,ar likti darzove.Aisku,mane sukrete,nes viskas atsigamino ir labai viskas suprantama buvo.
Manau,cia paties zmogaus,jei jis suvokia situacija ,apsisprendimo reikalas.Arba artimuju.Bet tik krastutiniu atveju.Nes tai labai sunkus sprendimas is tiesu.Nekalbu apie etines,moralines,krikscioniskas normas.Duok Dieve,kad netektu niekam tokiu sprendimu priimti ir ypac to daryti.Duok Dieve sveikatos ir meiles visiems...

Mano atsakymas - taip, bet tik grieztai apibreziant atvejus, kada tai leidziama daryti.

as uz

tegul atsiliepia zmogus kuris nori gulet kanciose ir kankinti savo mylimus zmones.
atsiguliai -uzmigai ir nepabudai ner geriau tik reikia kad kas padetu

Aš irgi Už, bet tik tam tikrais atvejais. kai skausmas nepakeliamas ir begalinis, ir nepagydomas...
..geriau numirti besišypsant, nei skausmuose..
Papildyta:


Labai liūdna istorija, apsiašarojau net
..dar neteko tokių dalykų išgyventi, bet nesakau, kad gali netekti... neapsaugotas nuo to nesam nei vienas..
..vis tikiuosi, kad tie artimieji, kam lemta bus išeiti anksčiau už mane.. išeis lengvai...

Aš už, manau neatsiras nei vieno žmogaus kuris norės, kad kentėtų artimas ar jis pats, kad ir kas ką rašo...

Aš irgi už. Bet tuomet, kai būklė tikrai be jokios kitokios išeities...

aš už...tikrai už.
Prieš 10metų mūsų šeimos draugas,užsipylė benzinu,ir norėjo susideginti....bet išliko gyvas...ligoninės,operacijos...amputuotos galūnės.....aklumas.Jo mama jam padėjo išeiti....Aš mačiau,kaip jis kankinasi....

AS esu uz ja. Kam laikyti zmogu kanciose, jei jau aisku, kad jis mirs, nera jokios vilties... Tik, kaip jau minejo daugelis reiketu nustatyti tam tikrus atvejus, kad kokie turtu sudominti gimines nepadetu iseit i ana pasauli zmogui, galinciam pasveikti

Aš irgi už jeigu žmogus labai kankinasi, jeigu jam nėra galimybių pasveikti. Geriau jau taip nei matyti kaip kankinasi