QUOTE(Dilma @ 2007 03 28, 15:59)
Kiekvieno poreikiai skirtingi

. Jei vežimas naudojamas tik iki kokios poliklinikos ar parduotuvės nuvažiuot, dar - balkone pamiegot ir kokiam kartui per savaitę kur nors prasieit, tai bet koks tinka. O jei su juo važiuoji porą kartų kasdien po tris valandas, tai norisi tokio, kuris būtų patogus ir vaikui, ir mamai. Turėjau kažkada Hauck'ą. tai po pasivaikščiojimo su sunūm taip nusikaldavau, kad ėjimas į lauką pradėjo darytis vos ne kančia - rieda blogai, manevringumas nulinis, užkelt ant bordiūro reikia vos ne vyriškos jėgos. O dar pradėjo važiuot ten, kur jam reikia, tai stumdavau įsisprendusi viena ranka į šoną

, kad nesisuktų... O dar vasarą, kai ir taip karšta
O ABC Novus, nors ir sunkus, bet buvo

- ratai dideli, bet priekiniai valdomi, todėl vežimas manevringas. Riedėjo kip sviestu pateptas. Po jo pirkom Peg Perego Pliko P3 - tas tai iš viso

. Tik Rudaakei nelabai tinkamas variantas, nes ratukai maži
QUOTE(Dilma @ 2007 03 28, 16:27)
Neturėjai PPPP3? Iki jo aš irgi nenorėjau su mažais, o tuo labiau - valdomais ratukais

. Dabar žiūriu jau visai kitaip. O Rudaakė sakė, kad po miškus važinėsis, užtai jai ir nelabai tinka. Nors visai normaliai važiuoja
Niu kodėl jau taip pesimistiškai
Eidavau į lauką kasdien, ir ne po valandą. Tiesa, pirmus pusantro mėnesio tai taip, beveik nėjom, bo ligoninėj pprasitasėm

balkone neesam miegoję nei karto

beje, tai neįmanoma mūsy pirmam aukšte, bo ten "prachodnoi dvor"
Dėl
haucko tai tiesa. Turėjau triratį, daugiau tokio nenoriu. Ratai galiniai pradėjo girgždėti taip, kad net MB nesurado priežasties.
Važiavo kur nori, tai veždavau įsirežus...Dar be to visas medžiaginis, tai lietaus atvej visiškas ššš
O dėl važiavimo, tai ir per smėlį ne taip jau prastai važiuja...Man svarbu kad būtų kompaktiškas ir patogus...
O dabar turiu Kazooo ir esu bais patenkinta

Ta būda su papildomu atlenkimu labai gera, ir diržai, ir buomelis (Haucke buvo tik buomelis)...Ratukai nėra tokie jau maži, už Chicco didesni, matavom
Уехала на встречу со СЧАСТЬЕМ.....А оно, это СЧАСТЬЕ, оказалось ещё больше, чем я думала...