Įkraunama...
Įkraunama...

Reakcija į mokamus skiepus

į vakcinas įeina tokios cheminės medžiagos:
fenoksietanolis-yra bespalvis skystis,jis gali stipriai sudirginti akis,sukelti sunkų odos niežulį su egzemą,dermatitą.patekus į plaučius padaro žalą plaučiams,sutrinka kvėpavimas,čiaudulys arba kosulys.
nėščios ir krūtimi maitinančios moterys neturėtų naudoti kosmetikos,kurios sudėtyje yra fenoksietanolio, kadangi tai gali padaryti didelės žalos embrionui ar vaisiui(apsigimimas).Fenoksetanolis slopina organizmo imuninę sistemą,slopina ląstelių proliferaciją.sukelia nekrozę ir inkstų,širdies,kepenų,nervų sistemos pažeidimus.
vartojamas kaip konservantas kosmetikos, vaistų, vakcinų gamyboje.
Formaldehidas yra naudojamas baldų, plastikinių apdailos medžiagų, presuotos medienos, izoliacinių medžiagų gamyboje bei įeina į šių medžiagų sudėtį. Nedideliais kiekiais ši medžiaga yra randama kosmetikos priemonėse, dezodorantuose, tirpikliuose bei dezinfekcinėse medžiagose.
Formaldehido garai gali sukelti
stiprius galvos skausmus, sudirginti kvėpavimo takus ir gleivines. Pastebėta ir odos alerginė reakcija.Manoma, kad formaldehidas gali sukelti vėžį, reaguodamas su baltymų aminogrupėmis, negrįžtamai denatūruoja baltymus, suardydamas jų hidratinį sluoksnį (alfa- Baltymai – svarbiausia gamtinių junginių klasė, atliekanti įvairius vaidmenis funkcionuojant gyvybei. Tuo paaiškinamas didelis formaldehido toksiškumas ir jo gebėjimas naikinti mikroorganizmus arba jų sporas (sterilizuoti). Sąveikoje su nitratais, susidaro dimetil nitrozaminai, kurie pasižymi kancerogeniniu poveikiu. Formaldehidas yra dažniausia konservavimo priemonė, vartojama medicinoje, šampūnų, įvairių losjonų ir kitų kosmetikos priemonių gamybai. Jis kelia didelį pavojų susirgti kontaktiniu alerginiu dermatitu ir egzema, skatina šias ligas recidyvuoti. Formaldehido yra visur mūsų buityje: daugelyje dekoratyvinių medžiagų, kilimuose, dažuose, tapetuose, lakuose, faneroje, medžio drožlių plokštėse, medienoje, plastike, tabako dūmuose, . Ir mes metų metus esame veikiami jo neigiamo spinduliavimo bei kenksmingų jo garų. Formalinas (CH2O vandens tirpalas) naudojamas kaip organinių junginių žaliava, formaldehido dervų ir plastmasių gamyboje, organinių medžiagų sintezėje, patalpų, drabužių, įrankių dezinfekavimui, anatominių pavyzdžių konservavimui, apdorojant odą, kaip fungicidas. Tai medžiaga, kurios poveikis gyviems organizmams yra ištirtas nepakankamai. Nustatyta, kad dėl formalino poveikio baltymai netenka savybės sukrešėti kraujyje, gali sukelti dermatitą, nagų ligas, inkstų ligas. Didelės dozės ardančiai veikia virškinimo sistemą, sukelia vėmimą, galvos sukimąsi. Labai didelės dozės gali būti mirties priežastimi. Koncerogenas. Dėl dirginančio poveikio į gleivines formalino vartojimas dezinfekcijai ribotas. Plačiausiai formalinas panaudojamas garų-formalino kamerose. Lengvai išsiskiria formaldehidas. Didžiausia leidžiama formaldehido koncentracija gyvenamose vietose 0,035mg/m3. Didžiausia leistina formaldehido koncentracija vandens telkiniuose 0,01mg/m3. Skilimo produktai stabilūs.
aliuminio hidroksidas...ir k.t.

kaip vaikas jaučiasi gaunantis šių medžiagų,kas vyksta mažo kūdikėlio organizme tuo metu?,o gal dėl šių medžiagų vaikus ir kamuoja alergijos,žarnyno problemos ir k.t. g.gif

vaiką skiepyja nuo trijų ligų iš karto,o ar žmogus vienu metu serga trijomis infekcinėmis ligos pvz.difterija,stablige,kokliušu? g.gif

vaikas natūraliai persirgęs,bent chemijos negaus,niekas nuo ligų neapsaugotas.o farširuoti vaiką chemija nėra baisiau.

ARVEN jūs rašote,nes jums tai naudinga,kad tėvai neatsisakytu skiepų,ania?
man asmeniškai visada geriau išgirsti tėvų patirtį ir pasidalinti sava ,nei skaityti gydytojo-farmacininko melą cool.gif
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo bimkutele: 24 gegužės 2009 - 20:35
kaip jusu vaikutis laikosi??
as nepaskiepijau savo mergytes 4men. skiepu,o dabar sedziu ir pergyvenu del stabliges
net nezinau ka daryti g.gif doh.gif
nes tai,kad vaikas nekristu ir nesusizeistu taip nebus verysad.gif doh.gif
Atsakyti
QUOTE(bimkutele @ 2009 05 24, 20:55)
į vakcinas įeina tokios cheminės medžiagos:
fenoksietanolis-yra bespalvis skystis,jis gali ..................
Formaldehidas yra naudojamas baldų, ...................
Formaldehido garai gali sukelti
stiprius galvos s......

Apskritai visos cheminės medžiagos sukelia vienokius ar kitokius sutrikimus. Čia kaip ir su maisto priedais, kurie taipogi yra cheminės medžiagos. Maisto priedai, kurie leistini naudoti maisto pramonėje, yra patikrinti ir jeigu neviršijama leistina dozė, sveikatai poveikio neturi. Kažkaip nemanau, kad tos dozės tokios labai jau kenksmingos, kad sukeltų tokius baisius sutrikimus. O kad pasitaiko įvairių komplikacijų, tai pasitaiko. Visi cheminiai vaistai turi anotacijas su galimomis vartojimo pasekmėmis. Tai ir renkamės ... sveriam ... dedam pliusus ir minusus... ir veikiam.

Šiaip aš nesu labai didelė šalininkė skiepams , tai nelabai drįstu nei rekomenduoti nei patarinėti šiais klausimais, bet pati tais "privalomais" vaiką suskiepijau. O kas liečia rekomenduojamus, tai su gydytoja atsirenkam. Pasikartojant plaučių uždegimams, paskiepijau vaiką nuo pneumokokinių infekcijų. Mūsų atveju jis pasitvirtino.
Atsakyti
QUOTE(varle123 @ 2009 06 10, 22:16)
kaip jusu vaikutis laikosi??
as nepaskiepijau savo mergytes 4men. skiepu,o dabar sedziu ir pergyvenu del stabliges
net nezinau ka daryti g.gif  doh.gif
nes tai,kad vaikas nekristu ir nesusizeistu taip nebus verysad.gif  doh.gif


ačiū,kad pasiteiravot 4u.gif dukrytė auga sveika,išskyrus,tai kad po skiepo ne tik nebereagavo į garsus,bet ir nustojo guguoti(ilgą laiką negugavo),praėjus metams kalba vistiek smarkiai atsilieka,lankomės raidos centre.kaip daug kas sako sutapimas,gal būtume patikėje po savaitės,bet tik ne tą pačią dieną po skiepo.čia yra labai daug mamų pasisakiusiu ir visoms gydytojai sako,kad tai tik sutapimai.ar ne per daug tų sutapimų.
QUOTE(Voverė @ 2009 06 10, 22:48)
Apskritai visos cheminės medžiagos sukelia vienokius ar kitokius sutrikimus. Čia kaip ir su maisto priedais, kurie taipogi yra cheminės medžiagos. Maisto priedai, kurie leistini naudoti maisto pramonėje, yra patikrinti ir jeigu neviršijama leistina dozė, sveikatai poveikio neturi. Kažkaip nemanau, kad tos dozės tokios labai jau kenksmingos, kad sukeltų tokius baisius sutrikimus. O kad pasitaiko įvairių komplikacijų, tai pasitaiko. Visi cheminiai vaistai turi anotacijas su galimomis vartojimo pasekmėmis. Tai ir renkamės ... sveriam ... dedam pliusus ir minusus... ir veikiam.

Šiaip aš nesu labai didelė šalininkė skiepams , tai nelabai drįstu nei rekomenduoti nei patarinėti šiais klausimais, bet pati tais "privalomais" vaiką suskiepijau.  O kas liečia rekomenduojamus, tai su gydytoja atsirenkam. Pasikartojant plaučių uždegimams, paskiepijau vaiką nuo pneumokokinių infekcijų. Mūsų atveju jis pasitvirtino.

Jums tikriausiai nepavojingos šios medžiagos,kurių vaikas gauna iki metukų devynis skiepus,kurio imunitetas nesusiformavęs.
Įdėsiu tokį straipsniuką,skiepyti vaiką ar neskiepyti kiekvieno asmeninis reikalas.


Skiepytis ar nesiskiepyti?
Gita Grahame parengė Feminai.lt Vašingtono universiteto profesoriaus, širdies chirurgo Donaldo W.Millerio straipsnį apie skiepus. Jo manymu, būtina peržiūrėti privalomų skiepų sąrašą.

Daug tėvų dvejoja prieš skiepydami savo vaikus. Prieš šimtą metų infekcinės ligos buvo viena pagrindinių vaikų mirties priežasčių – daugiausiai jų mirdavo nuo difterijos, tymų, skarlatinos ir kokliušo. Šiandien pirmaujančios vaikų iki 5 metų amžiaus mirties priežastys yra nelaimingi atsitikimai, apsigimimai, staigus kūdikių mirties sindromas ir vėžys. Modernioji medicina ryškų mirčių nuo infekcinių ligų sumažėjimą priskiria vakcinoms. Yra nemažai tai įrodančių tyrimų, tačiau apskritai situacija yra ne visiškai tokia, kokia pateikiama.

JAV patariamasis vakcinų komitetas prie ligų kontrolės ir prevencijos centrų, kurį sudaro 15 narių, sprendžia, kurios vakcinos turėtų būti vaikų imunizacijos kalendoriuje. Pagal šį kalendorių viena vakcina suleidžiama vaikui tik gimus – nuo hepatito B; 7 vakcinos, kai vaikui sueina 2 mėnesiai; dar 6 (įskaitant antrąsias vakcinas) 4 mėnesių; ir dar 8, kai vaikui sueina pusė metukų. Iki antrojo gimtadienio vaikas gauna 32 porcijas vakcinų, iš jų po 4 hemofilus influensa infekcijų, difterijos, stabligės ir kokliušo – visas jas kūdikis gauna pirmaisiais gyvenimo metais. Septynios vakcinos, suleistos 6 kg dviejų mėnesių kūdikiui, prilygtų 70 dozių, suleistų 60 kg suaugusiajam.

Vakcinų kalendoriuje teigiama, kad “jūsų vaikui saugios visos jo amžiui rekomenduojamos vakcinos”. Tačiau sveikatos sistemos darbuotojai nėra įrodę, jog iš tikrųjų saugu ir nekenksminga leisti tiek daug vakcinų mažiems kūdikiams. Be to, jie negali paaiškinti, kodėl vis didėjant rekomenduojamų vakcinų skaičiui, mūsų šalies vaikai gerokai dažniau serga neurologinėmis ir imuninės sistemos ligomis.

Prieš pusšimtį metų, kai šiame kalendoriuje buvo tik keturios vakcinos (difterijos, stabligės, kokliušo ir raupų), autizmas buvo faktiškai negirdėtas dalykas. Pastebėjus pirmuosius autizmo atvejus 1943m, šis negalavimas pasireikšdavo mažiau nei vienam iš 10tūkst. vaikų. Šiandien viena iš 68 amerikiečių šeimų turi vaiką su autizmo spektro sutrikimais. Kiti lengvesni vystymosi sutrikimai, kurių beveik nebuvo prieš įvedant vakcinas, taipogi siekia epidemines proporcijas. Keturi milijonai Amerikos vaikų turi dėmesio stokos hiperaktyvumo sindromą. Vienas iš šešių Amerikos vaikų šiandien klasifikuojamas kaip turintis „mokymosi problemų“.

Mūsų vaikai taipogi labai serga autoimuninėmis ligomis – pirmojo tipo diabetu, reumatiniu artritu, astma ir žarnyno ligomis. Pirmojo tipo diabeto atvejų nuo 1950 metų padidėjo septyniolika kartų. Jaunatviniu reumatiniu artritu serga 300 tūkst. Amerikos vaikų. Prieš 25 metus ši liga buvo tokia reta, kad sveikatos sistemos darbuotojai nevedė net jos statistikos. Astmos atvejų padaugėjo keturiskart, o vaikų žarnyno sutrikimai šiandien yra kur kas dažnesni nei prieš penkiasdešimt metų.

Sveikatos sistemos pareigūnai laiko vakciną saugia, jeigu neigiamos reakcijos – traukuliai, žarnyno spazmai, stiprios alerginės reakcijo – nepasireiškia iškart ją suleidus. Ligų kontrolės ir prevencijos centrai nėra atlikę jokių tyrimų, įvertinančių ilgalaikį jų sudaryto vakcinų kalendoriaus poveikį. Tam reikėtų atlikti išsamius tyrimus, stebint atsitiktinai surinktų vakcinuotų ir nevakcinuotų asmenų grupes. Vakcinas galima būtų laikyti saugiomis ir nesukeliančiomis chroniškų neurologinių ir imuninės sistemos ligų, jeigu abiejose grupėse šiomis ligomis susergančių vaikų skaičius būtų vienodas.

Kadangi tokių ilgalaikių tyrimų nėra atlikta, skiepų šalininkai negali teigti, kad jos yra iš tikrųjų saugios. Vienas vakcinų šalininkas, pasirodęs TV laidoje, teigė, kad „vakcinos saugesnės už vitaminus“. Tačiau jis nepaminėjo, jog pagal sužalojimų nuo vakcinų programą per 1.5 milijardo dolerių teko išmokėti šeimoms, kurių vaikai buvo sužaloti arba mirė nuo skiepų.

Daugėja įrodymų, kad vakcinos yra blogėjančios vaikų sveikatos priežastis. Jos įtariamos dėl neurologinių ir imuninės sistemos sutrikimų: jaunas vaiko organizmas pernelyg apkraunamas, suleidžiant didžiules vakcinų dozes per labai trumpą laiką. Naujausi neuroimunologijos tyrimai rodo, kad gan neprotinga leisti vakcinas jaunesniems nei dviejų metų vaikams. Per pirmuosius dvejus gyvenimo metus skiepai gali padaryti organizmui daugiau žalos nei naudos. Išimtis būtų hepatito B vakcina, jeigu kūdikio mama serga šia liga.

Palankesniame vakcinų kalendoriuje turėtų nebūti vakcinų su timerosaliu, turinčiu gyvsidabrio. O jo yra gripo vakcinose. Taipogi reikėtų vengti vakcinų su gyvais virusais. Tokios yra trivalentė MMR (raudonukės, kiaulytės, tymų), vėjaraupių ir poliomielito vakcinos. Ši taisyklė nebūtų taikoma raupų vakcinai (ten irgi yra gyvas virusas) atveju, jeigu įvyktų teroristų sukeltas raupų protrūkis.

Pagal pacientui palankesnį vakcinų kalendorių skiepijant vaikus nuo dviejų metų amžiaus, reikėtų leisti skiepus po vieną ir mažiausiai su pusės metų pertrauka, kad imuninė sistema tarp vakcinų spėtų atsigauti ir stabilizuotis.

Nėra visiškai aišku, kurios vakcinos (iš tų, kuriose nėra timerosalio ir gyvų virusų) turėtų būti tame švelnesniame kalendoriuje. Keturios svarbiausios būtų kokliušo, difterijos, stabligės (visos jos turėtų būti leidžiamos atskirai viena nuo kitos, o ne kartu kaip tai daroma dabar), bei poliomielito vakcina su inaktyvuotu (mirusiu) virusu – tokia, kuri išauginama žmonių ląstelėse, o ne beždžionių inkstų. Galbūt tiek vakcinų ir užtektų. Remiantis kai kuriais naujausiais tyrimais, patartina vengti trijų naujesnių vakcinų – hepatito B, sudėtinės pneumokoko ir hemofilus influensa (Hib).

Jūsų pediatrui toks kalendorius greičiausiai nepatiks. Būsimieji gydytojai medicinos mokyklose ir rezidentūroje mokomi, kad vaikų imunizavimas yra būtinas visuomenės sveikatai. Jie nelinkę svarstyti, kad jų dėstytojai gali būti neteisūs; taipogi jie nelinkę kritiškai vertinti oficialiuosius medicinos leidinius, kuriuose teigiama, kad vakcinos yra saugios.

1962 metais, likus metams iki skiepo įvedimo JAV buvo 482 000 susirgimo tymais atvejų. Šiandien, kai visos 50 valstijų reikalauja, jog vaikai būtų paskiepyti prieš mokyklą, susirgimų šia infekcine liga smarkiai sumažėjo: 2003 metais buvo tik 56 atvejai tarp 290 milijonų gyventojų. Vakcinų šalininkai mėgsta šį faktą išdidžiai cituoti. Mažiau žinoma, kad per šešis pirmuosius 20a. dešimtmečius mirtingumas nuo tymų sumažėjo 97.7proc. JAV 1900m. užfiksuotos 133 mirtys nuo šios ligos milijonui gyventojų, tačiau šis rodiklis nukrito iki 0.3 mirčių milijonui gyventojų 1960-aisiais. Nuo tymų šalyje mirdavo mažiau nei 100 žmonių per metus dar prieš įvedant tymų vakciną 1963m. Tas pat nutiko ir su difterija bei kokliušu.

Mirtingumas nuo šių ligų sumažėjo daugiau nei 90proc. 20 amžiaus pradžioje dar prieš įvedant visuotinį imunizavomą. To priežastys - geresnė mityba (dėl šaldytuvų ir greitesnio transportavimo švieži vaisiai ir daržovės greičiau pasiekdavo miestus), švaresnis vanduo ir pagerėjusios sanitarinės sąlygos (šiukšlių iškuopimas iš gatvių bei kanalizacija), bet ne skiepai.

Pasaulinė sveikatos organizacija skatina visuotinį imunizavimą, tačiau, žinodama šiuos faktus, teigia, jog „geriausia vakcina nuo įprastų infekcinių ligų yra tinkama mityba“. Įvedus primygtinai rekomenduojamą tymų vakciną JAV, ši liga faktiškai išnyko, užkirsdama kelią 100 mirčių per metus. Tačiau dabar vietoj to keletas tūkstančių normalaus vystymosi vaikų tampa autistais po MMR skiepo.

Žinomi medicininiai leidiniai JAV spausdina tyrimų, remiančių JAV visuotinio vakcinavimo politiką, tačiau jų autoriai paprastai būna vienaip ar kitaip susiję su skiepų gamintojais. Vartant kitus šaltinius, aptinkama neraminančių faktų apie vakcinas. Pavyzdžiui, nepriklausomi mokslininkai rado gyvą tymų virusą vaikų, po MMR skiepo tapusių autistais, stuburo skystyje. Šiais metais „Neurologijos“ leidinyje išspausdintas tyrimas teigia, kad gali būti priežastinis ryšis tarp hepatito B vakcinos ir išsėtinės sklerozės.

JAV sveikatos sistema skiria vis daugiau dėmesio kolektyviniam imunitetui, tačiau nelabai atsižvelgia į atskiro žmogaus sveikatą. Sveikatos sistemos pareigūnai pripažįsta, kad infekcinėms ligoms išnaikinti skirtos vakcinos sužalos nedidelį skaičių genetiškai silpnesnių asmenų, tačiau tai daroma bendruomenės labui. Laikoma norma tai, kad kolektyvinio imuniteto vardan bus paaukota tam tikros gyventojų dalies sveikata. Gydytojai, kurie lieka ištikimi Hipokrato priesaikai ir kelia paciento interesus aukščiau bendruomenės gerovės, laikomi atsilikusiais. Šalyje visiems taikoma uniforminė vakcinavimo politika. Jos vykdytojai beveik visuomet finansiškai susiję su skiepų gamintojais.

Tėvams turėtų būti palikta laisvė rinktis, kokia tvarka jie skiepija vaikus. Ypatingai todėl, kad sveikatos sistemos darbuotojai ir vyriausybė neprisiima atsakomybės už neigiamas vakcinų sukeltas pasekmes (išskyrus vakcinų žalos kompensavimo programą). Kita vertus, jeigu tėvai nesilaiko ligų kontrolės ir prevencijos centrų nustatyto vakcinų kalendoriaus, atideda kai kurias vakcinas arba iš viso jų visų atsisako, jie turi prisiimti atsakomybę dėl ligų, kurioms galbūt būtų užkirtusi kelią vakcina.

Štai aspektas, į kurį neatsižvelgia skiepų šalininkai: galbūt vaikiškos ligos vaidina teigiamą vaidmenį formuojantis ir bręstant asmens imunei sistemai? Kitaip tariant, ar dirbtinai užkirsdmai kelią natūralioms infekcinėms ligoms nesusilauksime labai neigiamų pasekmių?

Įgimta imuninė sistema yra pirmoji organizmo gynybinė linija. Ji žaibiškai reaguoja į svetimkūnius, tačiau neypatingtai gerai naikina virusus ir vėžines ląsteles. Įgyjama antroji imuninė sistema geriau kovoja su specifiniais virusais bei bakterijomis ir geriau šalina vėžines ląsteles. Ji subręsta vaikystėje ir turi ląstelinį bei skysčio komponentus.

Virusai, sukeliantys tymus, epideminį parotitą ir vėjaraupius palietė nesuskaičiuojamas kartas, jie buvo tarsi privaloma kiekvieno žmogaus egzistavimo dalis. Persirgus šiomis ligomis, stiprėja antroji imuninė gynybinė sistema. Mamos, persirgusios tymais, kiaulyte ir vėjaraupiais perduoda antikūnius, kurie apsaugo vaiką nuo šių ligų pirmaisiais gyvenimo metais, savo kūdikiams dar įsčiose.

Vakcinos imuninei sistemai turi kitokį poveikį nei persirgtos ligos. Jos labiau stimuliuoja skystąją, o ne ląstelinę igyjamos imuninės sistemos dalį. Pernelyg didelė skystosios dalies stimuliacija gali sukelti autoimunines ligas. Ląstelinė dalis kovoja su vėžiu. Jeigu vaikystėje ji pakankamai neišsivysto, žmogui vėliau yra didesnė tikimybė susirgti vėžiu. Pavyzdžiui, moterims, kurios vaikystėje sirgo epideminiu parotitu, mažesnė tikimybė vėliau gyvenime susirgti kiaušidžių vėžiu nei toms, kurios juo nesirgo. Galbūt faktas, kad vėžys šiandien yra viena pagrindinių vaikų mirties priežasčių, yra masinio vakcinavimo pasekmė? Tiktai didelės apimties atsitiktinių subjektų tyrimai galėtų išsamiai atsakyti į šį klausimą.

Gerai maitinamas vaikas, užsikrėtęs tymais, sklandžiai pasveiksta nuo šios infekcijos (su nedidelėmis išimtimis). Prieš pusšimtį metų beveik visi JAV vaikai sirgdavo tymais. Persirgus jais įgyjamas imunitetas šiai ligai visam gyvenimui. Vakcinos saugo laikinai. Suaugusieji, kurie užsikrečia tymais pasibaigus vakcinos poveikiui, turi didesnę tikimybę sulaukti neurologinių, sėklidžių ir kiaušidžių komplikacijų. Raudonukė yra nepavojinga liga vaikystėje, tačiau jei ja suserga nėščia moteris, gali būti vaisiaus apsigimimų. Galbūt geriau leisti vaikams persirgti tymais ir taip sustiprinti bei subrandinti antrąją imuninę sistemą, nes komplikacijos nuo šios ligos yra minimalios, nei vakcinuoti juos nuo ligos, ypač atsižvelgiant į skiepų riziką.

Kokliušas ir difterija yra gerokai pavojingesnės. Kokliušu vaikai gali rimtai sirgti per mėnesį laiko. Poliomielito pasekmės kai kuriems asmenims gali būti itin skaudžios... Niekam nelinkėčiau susirgti stablige... Palankesnis vakcinų kalendorius numato vakcinas nuo šių ligų.

Kokį vakcinavimo kalendorių bepasirinktų, mamos turėtų krūtimi maitinti kūdikius kiek įmanoma ilgiau – metus ir daugiau. Jeigu dėl vienos ar kitos priežasties tai nedaroma, mišinėlį patarčiau papildyti Omega 3 sočiosiomis rūgštimis.

Apibendrindamas rekomenduočiau tokį vakcinų kalendorių:

Jokių vakcinų iki dviejų metų amžiaus.
Jokių vakcinų su timerosaliu.
Jokių vakcinų su gyvais virusais (išskyrus raupus terorizmo atveju).

Po antrojo gimtadienio galima leisti šias vakcinas – po vieną vienu sykiu ir su šešių mėnesių pertraukomis:

Kokliušo (aceliulinė, valyta);
Difterijos;
Stabligės;
Poliomielito (inaktyvuota vakcina, išauginta žmogaus ląstelėse).
Atsakyti
as savo mazute 15men. vakar paskiepijau vakcina nuo tymų, raudoniukės ir kiaulytės (epideminio parotito).
Nakti t-ra apie 40, siandien 38,5. Baisu.
Vyresniai, 6metu dukrai, nera buve reakcijos i skiepus.
Dabar neramu del mazutes.
Atsakyti
truputėlį blogai suformuoti apklausos klausimai. o kas, jei reakcija buvo po visų skiepų... arba atsakymas "nežinau"... 4u.gif

mums reakcija po trečio skiepo, ankstesnių lyg ir nepamenu. o mmr atsisakėm
Atsakyti
Užjaučiu dėl dukrytės... Perskaičiau jūsų rašinį, tačiau jis manęs neįtikino. Esu gydytojas, jaunesnysis mokslinis darbuotojas. Daugiausiai priimdamas sprendimus, remiuosi moksliniais tyrimais. Čia aprašytos tik hipotezės. Galėčiau numanyti daug kitų preižasčių tų pačių aprašytų ligų atsiradimui. Pvz. chemiškai apdorotas maistas, "sterili" aplinka namuose, fizinio aktyvumo sumažėjimas, sėdimas gyvenimo būdas, kompiuteris, televizorius, tėvų užimtumas, ryšio su vaiku stoka... O kad atlikti tyrimą būtina nemaža grupė skiepytų ir neskiepytų vaikų stebėsenos. Būtų įdomu paskaityti atliktų tyrimų metodologiją...
Atsakyti
nereikia būti mediku,kad suprastum kaip cheminės medžiagos esančios vakcinose gali pakenkti naujagimiui/kūdikiui/vaikui.idomu ar pats sutiktumėt per metus gauti devynius skiepus,trys viename g.gif
1.kas atliko/užsakė tuos mokslinius tyrimus,kartais ne pati farmacija?
2.kažkada jau klausiau,bet niekas neatsakė.negalima skiepyti alergiško kiaušinio baltymui,kai vaikutis gimsta medikai pasižiūrėję į tik gimusį vaiką žino,kad bus nealergiškas ar tiesiog rizikuoja?
3.kodėl medikai neprisiima atsakomybės įvykus reakcijai po skiepo?dabar tėvai pasirašo,kad nereikš jokių pretenzijų susidurę su šalutinėm reakcijom,ar ne būtų teisinga jei tėvai sutinka skiepyti,o medikai prisiima atsakomybę?
Atsakyti
QUOTE(bimkutele @ 2009 06 19, 08:20)
nereikia būti mediku,kad suprastum kaip cheminės medžiagos esančios vakcinose gali pakenkti naujagimiui/kūdikiui/vaikui.idomu ar pats sutiktumėt per metus gauti devynius skiepus,trys viename g.gif
1.kas atliko/užsakė tuos mokslinius tyrimus,kartais ne pati farmacija?
2.kažkada jau klausiau,bet niekas neatsakė.negalima skiepyti alergiško kiaušinio baltymui,kai vaikutis gimsta medikai pasižiūrėję į tik gimusį vaiką žino,kad bus nealergiškas ar tiesiog rizikuoja?
3.kodėl medikai neprisiima atsakomybės įvykus reakcijai po skiepo?dabar tėvai pasirašo,kad nereikš jokių pretenzijų susidurę su šalutinėm reakcijom,ar ne būtų teisinga jei tėvai sutinka skiepyti,o medikai prisiima atsakomybę?

žiūrint kokius tyrimus. Gaminant vaistus tyrimus atlieka farmacinės kompanijos. Įtarus vaisto komplikacijas, atlieka sveikatos sitemos atstovai (gydytojai, visuomenės sveikatos specialistai, kartais kitos nepriklausomos organizacijos...)
O dėl atsakomybės, juk pati turėtum suprasti, kad ne gydytojai tas vakcinas gamina, tad kaip gali atsakyti dėl pašalinio jų poveikio. Gydytojai ir taip jau daug atsakomybės neša. Jei paskiepijus būna komplikacijų - kaltas gydytojas, jei neskiepijus, susirgus nepavyksta pagydyti irgi kaltas gydytojas... Tu norėtum dirbti tokia gydytoja?
Atsakyti
tyrimai kad vakcinos nesukelia autizmo buvo užsakyti pačios farmacijos,žinoma išvados jų naudai bigsmile.gif
niekas nenori prisiimti atsakomybės po skiepo,gal tam yra kokia rimta priežąstis g.gif
beje medikai turėtų supažindyti tėvus su vakcinų sudėtimis,galimomis šalutinėmis reakcijomis,bet kažkodėl to nedaro,reklamos šaukia skiepykitės,bet apie kitą skiepų pusę nutylima,idomu kodėl g.gif
jei vaikas susirgs pretenzijų niekam nereikšiu,bet nėra baisiau kai įvyksta reakcija po skiepo ir patys tėvai lieka kalti,niekas neprisiima atsakomybės,viskas nurašoma sutapimams,nors kažkas turėtų prisiimti.jaučiuosi kalta prieš savo vaiką,norėdama gero padariau blogą verysad.gif
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo bimkutele: 19 birželio 2009 - 08:23
QUOTE(mindudo @ 2009 06 19, 08:46)
ne gydytojai tas vakcinas gamina, tad kaip gali atsakyti dėl pašalinio jų poveikio. Gydytojai ir taip jau daug atsakomybės neša. Jei paskiepijus būna komplikacijų - kaltas gydytojas, jei neskiepijus, susirgus nepavyksta pagydyti irgi kaltas gydytojas... Tu norėtum dirbti tokia gydytoja?

Niekas ir nesako, kad mediko darbas lengvas. Sunkus ir atsakingas, be to per mažai apmokamas. Štai todėl visada už gerai atliktą darbą stengiuosi atsilyginti ir ne paslaptis tai darau tik pinigine išraiška, nes medikų atlygis tiesiog juokingas. Man tik keista kai medikai, neatlikdami savo tiesioginių pareigų tikisi voko vien iš įpročio. Niekada tokio nedaviau, niekad nežadėjau atsilyginti ir neketinu to daryti tongue.gif. Mano padėkos dydis ir ar abskritai ją duoti, visada priklauso nuo atlikto darbo kokybės ir bendravimo, štai taip labai paprastai smile.gif. Ir man visai nereikia, kad man šypsotųsi, lystų į š..ą ir elgtųsi lyg su išskirtine, man tereikia elementarios bendravimo kultūros, kurią dažnas medikas tiesiog pamiršęs, ir kad medikas atliktų savo darbą. O kai nesugeba prieš skiepą nė kontraindikacijų paklausti, tai tuomet atsiprašau...Jau vien dėl to tikrai nenorėčiau dibti, kaip tu sakai, tokia gydytoja tongue.gif.
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo MAMarija: 19 birželio 2009 - 09:21
QUOTE(MAMarija @ 2009 06 19, 09:58)
Niekas ir nesako, kad mediko darbas lengvas. Sunkus ir atsakingas, be to per mažai apmokamas. Štai todėl visada už gerai atliktą darbą stengiuosi atsilyginti ir ne paslaptis tai darau tik pinigine išraiška, nes medikų atlygis tiesiog juokingas. Man tik keista kai medikai, neatlikdami savo tiesioginių pareigų tikisi voko vien iš įpročio. Niekada tokio nedaviau, niekad nežadėjau atsilyginti ir neketinu to daryti tongue.gif. Mano padėkos dydis ir ar abskritai ją duoti, visada priklauso nuo atlikto darbo kokybės ir bendravimo, štai taip labai paprastai smile.gif. Ir man visai nereikia, kad man šypsotųsi, lystų į š..ą ir elgtųsi lyg su išskirtine, man tereikia elementarios bendravimo kultūros, kurią dažnas medikas tiesiog pamiršęs, ir kad medikas atliktų savo darbą. O kai nesugeba prieš skiepą nė kontraindikacijų paklausti, tai tuomet atsiprašau...Jau vien dėl to tikrai nenorėčiau dibti, kaip tu sakai, tokia gydytoja tongue.gif.

Nereikia apsoliutinti. Jūsų gydytoja nepasakė, kita pasakė... Be to daug laiko užtrunka vaiko apžiūra, sveikatos anamnezės rinkimas.
Komplikacijos yra retos, galimų komplikacijų yra daug, visų prisiminti fiziškai neįmanoma... Dėl dažniausiai pasitaikančio karščiavimo, skiepo vietos patinimo, paraudimo dažniausiai perspėjama, o kitų galimų komplikacijų dažniausiai nežino net pats gydytojas, nes jo galva ne kompiuteris, o vaistų tūkstančiai... Tad kai kažkas po skiepo atsitinka, su kuo jam niekados neteko susidurti, ieškomos vaisto ar tai skiepo anotacijos... Aš suprantu jūsų susirūpinimą savo ir vaikų sveikata, tačiau negali tame procese dalyvauti tik gydytojas, negali jis vienas prisiimti atsakomybės. Geriausiai, kai tarp gydytojo ir paciento yra ryšys, kai apie paciento sveikatą yra diskutuojama, išsakomos abiejų nuomonės apie simptomus, diagnostikos galimybes, profilaktikos ir gydymo alternatyvas, kai sprendimas prieinamas bendru sutarimu ir atsakomybė pasidalinama perpus... Kai pacientai domisi, dažniausiai sužino visą informaciją, kai laukiama tik rezultatų iš gydytojo, jis tyliai apsvarsto visus už ir prieš ir nusprendžia pats... Taip gydytojui daug paprasčiau - mažiau sunaudoja laiko, mažiau įdėti pastangų formuojant, galvojant alternatyvas, tačiau ne visada geriau, nes nėra kontakto su pacientu, dažniau kyla nepasitenkinimo dėl paciento nežinojimo, nesupratimo, praradus galimybę pasirinkti... Yra visas mokslas tiriantis santykius tarp gydytojo ir paciento...
Atsakyti