Meilė artimui,pagalba jam ne visada yra tik geri žodžiai ir pagalvės pakišimas po užpakaliu visais sunkiais gyvenimo momentais.Būna situacijų,kai gerumas ir nuolaidumas yra blogis,o griežtas žodis,davimas pasirinkti arba-arba ,būna vienintelė galimybė pabandyti išgelbėti tau brangų žmogų.Ypač tai reikalinga ,kai suiduriama su alkoholiu ir narkotikais,nes ,kai yra labai stipri priklausomybė nuo šių dalykų,tik pojūtis ,kad atsidurei ant ribos,kur vienoj pusėj -mirtis,o kitoj gyvenimas ir ,galbūt,šeima, kartais padeda žmogui apsispręsti.Kitu atveju taurelė ar dozė būna daug svarbiau už visą kitą.Tik leidimas pavaikščioti ašmenimis padeda pamatyti,ar žmogus dar gali kovoti su priklausomybe,ar jau yra per vėlu
Labai man butu idomu suzinoti, ka jis butent vartoja, jei ne paslaptis. Zinodamas konkrecia medziaga galeciau gal ka daugiau parasyti.
Naktine, nesutikciau. Jei zmogu atstumsi visai, jis gali pasijaust pats sau vienas ir jam grynai viskas bus dzin ir neidomu bus jam jokie gydimai (kurie nuo narkotiku buna ne gydimai, o greiciau kankinimai) ir isvis gyvenimas, jis tada ras atrama ir malonuma tik narkotikuose ir niekur kitur ir taip bus ugnies gesinimas benzinu. Paciai taip gal ir bus geriau, bet juk jis irgi ne kokis daiktas kuri reik ismest kai truputi sugedo, nes tingisi taisyt.
Reikia tiesiog su juo atvirai kalbetis. Problema kaskiek yra ir paciai temos autorei - kaip pati prisipazino, jai net i cia nepatogu tai rasyti, tai as speju, kad apie tai sneketi bet ka su savo vyru jai isvis beveik neisesina, ji bijo jo, bet ne del to kad butu reali gresme, bet bijo nezynomybes, kas jam yra. O butent ir reiktu bendrauti, palaikyti, padeti, patarti, suvokti, kad tai bendra broblema ir jam ta pati pasakyti. O ne nueit jo aplankyt ir paskui visiem pasigirt kad "as jo isigandau".
Jokiu budu negalima uzrakint duris ir neisileist tartum jis butu koks mutantas isigimes, zombis nebemokantis net kalbet.
Naktine, nesutikciau. Jei zmogu atstumsi visai, jis gali pasijaust pats sau vienas ir jam grynai viskas bus dzin ir neidomu bus jam jokie gydimai (kurie nuo narkotiku buna ne gydimai, o greiciau kankinimai) ir isvis gyvenimas, jis tada ras atrama ir malonuma tik narkotikuose ir niekur kitur ir taip bus ugnies gesinimas benzinu. Paciai taip gal ir bus geriau, bet juk jis irgi ne kokis daiktas kuri reik ismest kai truputi sugedo, nes tingisi taisyt.
Reikia tiesiog su juo atvirai kalbetis. Problema kaskiek yra ir paciai temos autorei - kaip pati prisipazino, jai net i cia nepatogu tai rasyti, tai as speju, kad apie tai sneketi bet ka su savo vyru jai isvis beveik neisesina, ji bijo jo, bet ne del to kad butu reali gresme, bet bijo nezynomybes, kas jam yra. O butent ir reiktu bendrauti, palaikyti, padeti, patarti, suvokti, kad tai bendra broblema ir jam ta pati pasakyti. O ne nueit jo aplankyt ir paskui visiem pasigirt kad "as jo isigandau".
Jokiu budu negalima uzrakint duris ir neisileist tartum jis butu koks mutantas isigimes, zombis nebemokantis net kalbet.
ProzacR - suaugęs žmogus pats už save atsakingas - ne žmona jam gyvenimą sugadino, ne žmonai jį ir prikelti... Juolab žmona ne motina, kad
Daug žmonių jaučiasi nesuprasti, nereikalingi ir t.t.t. bet ne kiekvienas tampa narkomanu. Man regis atsakomybės sukrovimas jam pačiam kaip tik padėtų.. juolab kad panašiai pataria ir psichologai, dirbantys su narkomanai
QUOTE
reiktu bendrauti, palaikyti, padeti, patarti, suvokti, kad tai bendra broblema ir jam ta pati pasakyti.
Daug žmonių jaučiasi nesuprasti, nereikalingi ir t.t.t. bet ne kiekvienas tampa narkomanu. Man regis atsakomybės sukrovimas jam pačiam kaip tik padėtų.. juolab kad panašiai pataria ir psichologai, dirbantys su narkomanai
Niekas ir nekalba apie žmogaus kaip daikto išmetimą .Man ši tema pankamai įdomi,nes savo aplinkoj turiu žmonių ,turinčių vienokių ir kitokių priklausomybių.Ir žinai,dažniausiai geras aplinkinių elegesys,užuojauta tokiems žmonėms nieko gero neatneša,tik suteikia galimybę manipuliuoti kitais,melžti pinigus iš artimų žmonių,apeliuojant į tai,koks jis vargšelis.,kaip jam sunku gyventi,kokios baisios problemos juos slegia.Aišku,visokių žmonių yra,gal ne visi taip daro,gal kiekvienam reikalingas skirtingas problemos sprendimo ieškojimas,bet žmogus sprendimą turi priimti pats.Būtent jis pats ir niekas kitas negali realiai įvertinti situaciją ir padaryti tam tikrą sprendimą.Turi būti paties žmogaus gera valia ir apsisprendimas ir tik tada aplinka tokiam žmogui gali padėti.Jei pagalbos ranka tiesiama, žmogui pačiam nenorint keistis arba galvojant ,kad viskas nėra taip blogai ir viskas be pstangų savaime susitvarkys,tuomet ,deja nieko gero nebus.
Gana dažnai pabendrauju su tokių žmonių aplinkiniais.Ir dažniausiai visos geros valios priemonės nieko gero neduoda,tik suteikia galimybę priklausomybę turintiems apeliuoti į artimųjų gerą širdį ir užuojautą,kad nutręšti pinigėlių ir toliau propaguoti seną gyvenimo būdą.Tokių suaugusių žmonių mamos maikes plėšosi,kad tik vaikeliams padėti,palengvinti jų dalią ,ieškodamos už juos problemų sprendimo ir taip tik pratęsia agoniją.Pats žmogus turi viduje suaugti ir jaustis atsakingu už savo gyvenimą ir savo veiksmus,pats prašytis pagalbos aplinkinių ,o ne atsipūtęs laukti,kol kas nors stengsis jam padėti.
Kažkada žiūrėjau laidą apie priklausomybes.Gerai vienas žmogus,pats buvęs narkomanas pasakė- žmogus su priklausomybe turi pajusti,kad atsidūrė visiškame dugne,kad per savo visas kvailystes jis praranda savo artimuosius,ir tik tokios krizės gali padėti apsispręsti kažką savyje keisti.
Papildyta:
Neseniai šnekėjau su vienu vyru,kuris ilgą laiką juodai gėrė,o dabar jau penki metai nė lašo.Klausiu,kas paskatino apsispręsti tokiam žingsniui.Sako,teko rinktis,noriu aš gyventi su šeima,vaikais,ar ne.Pasirodo,noriu.
Gana dažnai pabendrauju su tokių žmonių aplinkiniais.Ir dažniausiai visos geros valios priemonės nieko gero neduoda,tik suteikia galimybę priklausomybę turintiems apeliuoti į artimųjų gerą širdį ir užuojautą,kad nutręšti pinigėlių ir toliau propaguoti seną gyvenimo būdą.Tokių suaugusių žmonių mamos maikes plėšosi,kad tik vaikeliams padėti,palengvinti jų dalią ,ieškodamos už juos problemų sprendimo ir taip tik pratęsia agoniją.Pats žmogus turi viduje suaugti ir jaustis atsakingu už savo gyvenimą ir savo veiksmus,pats prašytis pagalbos aplinkinių ,o ne atsipūtęs laukti,kol kas nors stengsis jam padėti.
Kažkada žiūrėjau laidą apie priklausomybes.Gerai vienas žmogus,pats buvęs narkomanas pasakė- žmogus su priklausomybe turi pajusti,kad atsidūrė visiškame dugne,kad per savo visas kvailystes jis praranda savo artimuosius,ir tik tokios krizės gali padėti apsispręsti kažką savyje keisti.
Papildyta:
Neseniai šnekėjau su vienu vyru,kuris ilgą laiką juodai gėrė,o dabar jau penki metai nė lašo.Klausiu,kas paskatino apsispręsti tokiam žingsniui.Sako,teko rinktis,noriu aš gyventi su šeima,vaikais,ar ne.Pasirodo,noriu.
narkomanas seimoje baisu 
ir tikrai manau kad maza vilties ji prikelti. Pazystu zmogu, tiesa labai garsiu zmoniu sunus, jis narkomanas nuo 15 metu, isgyveno su zmona, neturejo jie vaikuciu, nes ji bijojo. jis gydesi, kelesi ir vel smuko......... galu gale pradejo nesti smutkes is namu............ jie isiskyre.
jis vede antra syk, irgi iskente sake veik 5 metus, ir vel zugriuvus bedai jis slystelejo ant ju, sutseima jis turi dvynukus
nemanau kad pakilti galima, nebent gyvenimas eis kaip per sviesta
ir tikrai manau kad maza vilties ji prikelti. Pazystu zmogu, tiesa labai garsiu zmoniu sunus, jis narkomanas nuo 15 metu, isgyveno su zmona, neturejo jie vaikuciu, nes ji bijojo. jis gydesi, kelesi ir vel smuko......... galu gale pradejo nesti smutkes is namu............ jie isiskyre. jis vede antra syk, irgi iskente sake veik 5 metus, ir vel zugriuvus bedai jis slystelejo ant ju, sutseima jis turi dvynukus
nemanau kad pakilti galima, nebent gyvenimas eis kaip per sviesta
Sitoj situacijoj baisiausia tas,kad negali nurasyti zmogaus.Pazystu tokiu,kurie buvo visai baisiam dugne,o dabar turi seimas,vaikus,versla ir padeda kitiem.Vieni turejo namus kas ju lauke,bet jie smuko,kiti buvau jau nurasyti ir neturejo nieko,bet jie gryzo i normalu gyvenima.Cia negali zinoti kaip bus.Mes negalim zinoti kaip mums patiems pasisuks gyvenimas.
O ar bandet kreiptis i narkomanu bendruomene?
Zinau,kad ten nepigu,bet bent jau butum viska del jo padarius.
O ar bandet kreiptis i narkomanu bendruomene?
Zinau,kad ten nepigu,bet bent jau butum viska del jo padarius.
Tokiu atveju:
Lauk iš gyvenimo ir iš širdies.
Juk ne tu jam tą šlamštą kišai, pats taip norėjo, tai dabar tegul pats ir kapstosi.
O ir vaikiukas dar visai mažas, tau pačiai reikalinga parama ir pagalba, o ne rūpintis dar vienu ,,mažiuliu''.
Gyvenimas pertrumpas, kad jį aukotai ir lauktai bus ..nebus.. o kas toliau bus...
Lauk iš gyvenimo ir iš širdies.
Juk ne tu jam tą šlamštą kišai, pats taip norėjo, tai dabar tegul pats ir kapstosi.
O ir vaikiukas dar visai mažas, tau pačiai reikalinga parama ir pagalba, o ne rūpintis dar vienu ,,mažiuliu''.
Gyvenimas pertrumpas, kad jį aukotai ir lauktai bus ..nebus.. o kas toliau bus...
Keli mano pažįstami žmonės, pakilę iš visiško alkoholizmo, sakė, kad juos susiimti paskatino TIK tai, jog net jų pačių vaikai nebelaikė jų žmonėmis... Jokie žmonų maldavimai, vaikų ašaros ir sakymai "tėvėli, mes tave mylim" neturėjo įtakos ir anaiptol nebuvo paskatinimas...
Prieš metus sutikau pažįstamą, dirbančią su bandančiais išsigydyti narkomanais. Jos pasakojimai pritrenkė! Nemaniau, kad tai TOKIA baisi liga. Net jei jis ir įveiks save ir kurį laiką išbus nevartojęs, dar nieko nereiškia. Pasirodo, jei gyvenime iškils stresinė situacija, o jis kišenėj turės pinigų, nemaža tikimybė, jog vėl ims vartoti. Ir vėl viskas iš pradžių. Tragiška situacija ir artimųjų kančia begalinė...
Manau, ryžtis likti su juo gali tik nuodugniai viską išsiaiškinus - ką vartojo, kiek laiko, kokį kelią jums abiems teks nueiti, kokių rezultatų galima tikėtis geriausiu atveju ir per kiek laiko... Paieškok informacijos narkologijos centruose, gal pakalbėk su jį gydžiusiu gydytoju. Esu tikra, ten atsakys į tavo klausimus.
Beje, tu nesi dėl to kalta! Ir nesigėdink ieškoti pagalbos. Žmonės, kurie tave pasmerks ar atstums, neverti vadintis tavo draugais!!! Už jo elgesį juk tu neatsakai, tą supras kiekvienas protingas žmogus! Nebijok ir drąsiai žvelk visiems į akis! Manai, aplinkiniai žiūrės į tave su panieka? O gal su pagarba, kad sugebi išlikti tvirta net ir tokioj situacijoj (juk niekas nemato, kai verkiam apsikabinę pagalvę)!!!... Esu tikra, kad tu - stipri moteris! Linkiu tik truputį daugiau ryžto!
Prieš metus sutikau pažįstamą, dirbančią su bandančiais išsigydyti narkomanais. Jos pasakojimai pritrenkė! Nemaniau, kad tai TOKIA baisi liga. Net jei jis ir įveiks save ir kurį laiką išbus nevartojęs, dar nieko nereiškia. Pasirodo, jei gyvenime iškils stresinė situacija, o jis kišenėj turės pinigų, nemaža tikimybė, jog vėl ims vartoti. Ir vėl viskas iš pradžių. Tragiška situacija ir artimųjų kančia begalinė...
Manau, ryžtis likti su juo gali tik nuodugniai viską išsiaiškinus - ką vartojo, kiek laiko, kokį kelią jums abiems teks nueiti, kokių rezultatų galima tikėtis geriausiu atveju ir per kiek laiko... Paieškok informacijos narkologijos centruose, gal pakalbėk su jį gydžiusiu gydytoju. Esu tikra, ten atsakys į tavo klausimus.
Beje, tu nesi dėl to kalta! Ir nesigėdink ieškoti pagalbos. Žmonės, kurie tave pasmerks ar atstums, neverti vadintis tavo draugais!!! Už jo elgesį juk tu neatsakai, tą supras kiekvienas protingas žmogus! Nebijok ir drąsiai žvelk visiems į akis! Manai, aplinkiniai žiūrės į tave su panieka? O gal su pagarba, kad sugebi išlikti tvirta net ir tokioj situacijoj (juk niekas nemato, kai verkiam apsikabinę pagalvę)!!!... Esu tikra, kad tu - stipri moteris! Linkiu tik truputį daugiau ryžto!
Labukas. Mano naujienos yra tokios. Mano vyras jau Gydosi norkamanu bendruomenej. Laiskus raso kiekviena diena.
Gailiesi labai.Viska tik dabar suprato, ka padare. Jau grizo normalus zmogus. Kuris, sako kad viska padarys, kad sugrazinti seima.
As is pradziu neatrasiau, Noriejau kad galvotu, kad ji palikau.
bet po 6 jo laisku atrasiau. As jam daviau paskutini sansa. Nes suprantu, kad tai yra lyga. O jei ne ji, tai viskas butu gerai.
Jus sakiet, kad as turbut su jo nesnekiejau.Patykiekit snekiejau, Mes ir verkiem kartu. AS isvis is tu zmoniu, kurie megsta i viska gylintis, apie viska snekiet. Buvo tikrai panaudota daug priemoniu.
bet pavyko, tik atstumus. o vartojo jis heroina ir sirke
Gailiesi labai.Viska tik dabar suprato, ka padare. Jau grizo normalus zmogus. Kuris, sako kad viska padarys, kad sugrazinti seima.
As is pradziu neatrasiau, Noriejau kad galvotu, kad ji palikau.
bet po 6 jo laisku atrasiau. As jam daviau paskutini sansa. Nes suprantu, kad tai yra lyga. O jei ne ji, tai viskas butu gerai.
Jus sakiet, kad as turbut su jo nesnekiejau.Patykiekit snekiejau, Mes ir verkiem kartu. AS isvis is tu zmoniu, kurie megsta i viska gylintis, apie viska snekiet. Buvo tikrai panaudota daug priemoniu.
bet pavyko, tik atstumus. o vartojo jis heroina ir sirke
su jo ašarom atsargiai, jis žino, kad jam vienam bus sunku todėl jei jam reikės verks krokodilo ašarom, o paskui nepajusi kai duosi pinigų dozei, siūlau tau jo ašarom netikėt ir pasikonsultuot su psichologais, kurie patars kaip tau elktis ir jo tėvus perspėk, kad neduotų jam nei daiktų, nei pinigų ir kai gryš į namus stebėk ar nedingsta daiktai ir ttt
Tai kad isvyko ilgam. 1 Metams. Jis gydosi reabelitacijoje. Tik raso laiskus. Jau kaip mazdaug menesi nevartuoja, tai smeginys jau atsigaudineja.
O del daiktu? taip ir padariem, isveziem, beveik be nieko. Tik senus daiktus atidaviem, kuriuos neimanoma butu parduot.
Dabar sako kad darys viska, kad mane ir sunu susigrazint.
O del daiktu? taip ir padariem, isveziem, beveik be nieko. Tik senus daiktus atidaviem, kuriuos neimanoma butu parduot.
Dabar sako kad darys viska, kad mane ir sunu susigrazint.
