Skiriuosi!?

Saunuole! Zmogui reikia padeti, tikrai ne visi gali susitvarkyti vieni patys! Laikykis! Svarbiausia neprarask budrumo. Palaikyk ji, bet buk griezta ir nenuolaidziauk!

O kiek Jus laiko pries vestuves isdraugavot, kad nespejaio pastebet, kad vyras i narkotikus linkes? Sunku patiketi, kad to neina pamatyt iki pradedant seimynini gyvenima.

O siaip dziaugiuosi, kad dabar viskas autorei klostosi i gera. Tikiuosi, vyras nuosirdziai gailisi ir pasiryzes susitvarkyti savo ir JUSU gyvenima

Nepavydėtina situacija...

Situacija žiauri, bet ne beviltiška.
Tik...
Jei viskas eisis gerai - napadaryk klaidos pati.
Žinau, kad yra koalkoholikų draugijos (žmonių gyvenančių su alkoholikais (esamais ar buvusiais)), gal yra kažkas ir susijusio su narkomanija. Tai dėl šeimos išsaugojimo. Kai vyras mėgins grįžti į normalų gyvenimą pasikeis santykiai su aplinkiniais, keisis tavo statusas visuomenėje ir aplinkinių palaikymas. tai gali būti labai sunkus išbandymas ir turi jam ruoštis. Nežinau ar įdomu, tai į labai didelį gilinimasi nesileisiu, galiu tik pasakyt pavyzdį (ne iš nuogirdų, o žinau pats).
Vyras buvo alkoholikas. šeimyninis gyvenimas buvo sudėtingas, bet ne labai blogas. Dabar jis jau 4-5 metus abstinentas. O šeimoje... Blogiau nelabai būna. O visi blogumai prasidėjo tuomet, kai metė gerti. Tai vat taip....
Na, bent jau su psichologu ta tema BŪTINAI pasikonsultuok.

viena priklausomybė keičia kitą, pažystu keletą buvusių narkomanu, tai jie tik mums buvę, o patys sako, kad jei situacija stresinė tai taip ir norisi "užsimest" jie visam gyvenimui lieka narkomanais ir visą laiką kovoja, kad nepaslystų yra tokių kuriuos po 25 metų pertraukos vėl link adatos patraukė

Kokia klaida as galeciau padaryt???
IR kas manes laukia?
gal galietum papasakoti placiau?
Zinau, kad bus sunku, bet blogiau, negu buvo abejoju ar gali but!

Na, aš ne be reikalo siūlau pasikonsultuot su psichologu. Jis tikrai galėtų daugiau patarti. Bet esmė yra maždaug tokia. Dabar tavo aplinkiniai tave užjaučia, stengiasi pagelbėt, rūpinasi tavimi. Visi smerkia vyrą ir užjaučia tave. Jei vyras susitvarkys (labai nuoširdžiai to linkiu) - visus šiuos išvardintus dalykus, daugiau ar mažiau, prarasi. O tai gali būti labai sunku, sunkiau nei manai. Daugiau pasamonėje nei sąmoningai dėl to kaltinsi vyrą. Šeimoje prasidės kitokia įtampa nei buvo iki šiol, bet ne mažesnė, o gal net ir didesnė. Jei dabar tu esi ramstis į kurį viskas remiasi - to gali nebelikti. Psichologiškai tai gali būti žiauriai sunku.
Patikėk, tai ne kažkoks "briedas". Tiesiog žinau labai konkretų pavyzdį iš gyvenimo. Šeimyniniai santykiai sugriuvo tuomet kai vyras metė gerti, pradėjo gerai uždirbti (na vaikais jis labai rūpinosi ir mylėjo visuomet). Ir visa tai įvyko dėl dalykų kuriuos išvardinau anksčiau. Pvz. (nežinau absoliučiai detaliai situacijos, bet esmės nekeičia) žmona kreipėsi ar į vyro, ar į savo brolį pagalbos (grynai buitinės ir tikrai nelabai sudėtingos - detalių neatsimenu). Jei kol vyras gėrė jos būtų susilaukusi iškart, dabar jau gavo atsakymą "pala, ko tu iš manės nori???? vyra turi? - turi. Uždirbantį, negeriantį? tai gal tu į jį ir kreipkis..." Žmona pasijaučia atstumta (gal čia per žiaurus žodis) artimų žmonių. Tai tikrai labai kerta per psichiką.
Todėl dar kartą siūlau - apsilankyk pas psichologą. Jaučiu, kad kreiptis dėl visų šių dalykų gali būti sunku, tuomet gali klausimą gali suformuluoti maždaug tai "kaip mes turime elgtis kai vyras sugrįš, kad nepadaryt klaidos, nenustumti jo atgal, išsaugoti tvirtą šeimą?"
Vyras bus daug bendravęs su psichologais ir gana ilgą laiką. Jei jis pakankamai protingas, susidarys situacija, kai tu tiesiog nesuprasi situacijų kurios jam bus visiškai aiškios, tuomet kils tarpusavio nesupratimo problemos.

Neapgaudinėk savęs sakydama, kad visi tie dalykai kuriuos išvardinau yra nesvarbūs ir tave tikrai aplenks. Atsisakymas narkotikų tik pirmas žingsnis. Toliau dar laukia labai sunkus ir netrumpas kelias iki normalaus gyvenimo. Čia ir linkiu, tvirtumo, sėkmės ir laimės.

TetisG visiškai teisus, tai, kad tavo vyras gryš po reabilitacijos, tai dar ne reiškia, kad jūsų nelaimės baigėsi, jis grįš į tą pačią aplinką kur buvo jo draugai, taškai kur pirkdavo narkotikus, jo niekas taip ne kontroliuos, jam reikės pačiam atsakyt už savę, todėl labai dažnai norkomanai grįžę iš reabilitacijos vėl sėda ant adatos ir vėl keliauja į reabilitacijos centrus,
tau tikrai reikia ne tik šeimos paramos, bet ir specialistų pagalbos ir vest savo vyrą pas uos, užsuk į puslapiuką www.aids.lt ten rasi psichologų telefonus ir informacijos, be to reabilitacijos gydytojai, kurie gydo tavo vyrą, turėjo įspėti apie jo galimus elgesio modulius, rizikos faktorius ir kaip gyventi toliau su tokiu žmogumi, nes reabilitacija neišsprendžia norkomano problemos jos neišgydo jį tik išvalo ir problemos iš vienos stadijos pereina į kitą, bet jokiu būdu neišsisprendžia

Su teiginiu "vest savo vyrą pas juos" visiškai nesutinku.
Vyras, praėjęs normalią reabilitaciją, jau bus labai daug bendravęs su specialistais. Jei jo pasirinkimas tikrai sąmoningas - tiek "taškai", tiek ir "draugai" jam labai didelės įtakos nebedarys (gerų psichologų pagalba jau bus jį tam paruošusi). Jis, iš esmės, bus pasiruošęs sugrįžti į visuomenę ir į šeimą. O vat ar visuomenė ir šeima bus pasirengę jį priimti, su juo gyventi?????!!!!!! Čia, mano manymu, pagrindinis dalykas, kodėl reikalinga specialistų pagalba.
Mano nuomone, bandymas vest pas specialistus - pirmas žingsnis stumiant jį atgal. Juk taip tu parodai, kad NETIKI, KAD JIS PASIKEITĖ. Dėl specialistų tu GALI jo paties paklausti "kaip TU manai, gal tau dar reikia jų pagalbos?". Paklausti labai ramiai, natūraliai lyga tai būtų klausimas gripuojant "kaip manai ar verta eiti pas gydytoją, ar ir taip praeis?"
Beje, labai dažnai, žmonės išbridę iš alkoholio (apie narkotikus nežinau) labai lengvai ir natūraliai kalba apie savo praeitį. Ir tai, manau, vienas iš požymių, kad jie išties sąmoningai viską suprato.

gal žodį vest panaudojau gal ir ne visai netinkamai, bet esmė ta, kad su reabilitacijos pabaiga nesibaigia problemos ir labai reikėtų išsiaiškint "kokie reikalai su ligonio motyvacija" nes viena iš narkomanijos problemų yra motyvacijos stoka

Neskaičiau pradžios(neįsigilinau ką būtent vyras vartojo), bet jei tai buvo aguonos, tai žinok faktą-"aguonos moka laukti"

Placiau tau gali papasakoti tie zmones,pas kurius dabar yra tavo vyras.Jie tikrai ta reikala ismano.Jei nepaslaptis kurioj reabilitacijos taviskis?Gali ir i az parasyti.
Sekmes tau ir stiprybes.
Papildyta:

Oj, ir man girdeta situacija.O zinot kodel taip atsitinka?Todel,kad zmogus metes gerti,isivaizduoja jau kazin ka del seimos padares.Jis jau negeria,prasau ji gerbti ir myleti.Bet daznas pamirso,ka jo seima isgyveno tada kai jis gere.O apibudinimas sudetingas,bet nelabai blogas keistai skamba. Juk pirmiausia,tai meti gerti del saves.Ir pats turi keistis i gera puse,bet kartu atsizvelgdamas i savo vertybes seima,pomegiu ir t.t.
As ne pries zmones issikapsciusius is alkoholio,narkotiku duobes.Reikia lenkti galva pries juos ir ju nora vel gyventi normaliai.As pati turbut nesugebeciau atsistoti ant koju jei man taip nutiktu.