Pažintys internetu II

jooo, nėra žodžių

O kas? Aš savojo visus slaptažodžius nuo visko turiu ir jis mano, bet mums nėr k)o tikrint

O kaip jus priejote prie to, kad apsikeitet slaptazodziais?

Aš šiaip paklausiau, galvoju, patikrinsiu, kiek jis manim pasitiki ir davė be jokių klausimų O mes dar net nebuvom gyvai susitikę.

Tarp mūsų šiaip nėra jokių paslapčių, kas vieno, tas ir kito. Aš kitaip ir neįsivaizduoju santykių su žmogum, už kurio tekėti ruošiuosi

O mes dar net nebuvom gyvai susitikę.

Nu cia tai nerealu ir pagirtina!!

Pavojingai skamba. Kiekvienam žmogui reikia kažko, kas būtų tik jo - ar tai būtų kažkoks daiktas, kurio niekas be jo leidimo nelies, ar tai vien jam rašyti laiškai, kurių niekas neturi teisės skaityti (nes laiškų autorius rašė konkrečiam adresatui) ir t.t. Nekalbu apie tokią situaciją, kai taip slepiamas kone antras gyvenimas, bet net ir paties brangiausio žmogaus privatumą reikia gerbti tam tikrose ribose. Kažkiek reikia ir pasitikėti juk - ne vien manipuliuoti galimybe viską visada patikrinti.
Papildyta:

Sakyčiau, kad gan realu, o ar pagirtina... Taip, jei tai buvo būtina sąlyga kažką įrodyti.

O mes su vyru nors ir susitikom intenetu, bet gana nelauktai ir netiketai, be jokiu anketu...Ir slaptazodzio jokio neturiu, nei nuo pastu nei nuo visokiu kitu puslapiu..o kam jis man? ner ka tikrint vistiek

Normaliu bernu internete nera!!! Tik mergos normalios. T.y. mes


Zinoma, tai buvo pokstas. As internaute iki kaulu ciulpu, ir internete ne tik su saviskiu susipazinau, bet ir visai neblogu draugu ir draugiu radau

Beje, jus cia visos pasisakinejat uz ir pries. Man tai pries tai noretusi isskirti tris internetiniu pazinciu tipus:
1. Susipazinau - susitikau - isimylejau. Pasirodo vos ne kaimynas (ar bent jau is to pacio kaimo)
2. Susipazinau - isimylejau - susitikau. O kaimas vis dar tas pats ar bent jau gretimas
3. Susipazinau - isimylejau. O susitikt nelabai iseina, nes bus skiria tukstanciai kilometru.

Tai va, del pirmos tai as nematau VISISKAI jokio skirtumo kur butu susipazinta: klube, internete, autobuse...
Del antros irgi nieko blogo nematau. Man kazkodel kaip tik pazintis klube ar kur nors kitur atrodo kazkaip nerimtai... O per draugus norint susipazinti, reikia paciam ju daug tureti, buti bendraujanciu. As tokia saves nepavadinciau ir neabejoju, kad ne viena tokia esu
Bet va del treciosios. Nesistebiu, kad ji sulaukia diskusiju. Tiesa sakant man paciai ji labai aktuali Galima, as dabar tokia a la ispazinti parasysiu ir visai noreciau, kad ji issipletotu i diskusija...
Tai va, as puse metu prabendravau su tokiu Turku. Tiesa sakant susipazinau su juo pries pora metu. Net nebepamenu, kas pirmas uzkalbino. Turbut jis, mat pamenu per pati pirma pokalbi sugebejusi isdeti ji i suns dienas pasakodama, kaip baisiai man nepatinka visokie turkai, egiptieciai ir pakistanieciai Tada jis kazka labai tolerantiskai atsake ir dingo, taciau nei vienas musu is vienas kito kontakto neistrynem. Karts nuo karto pasilabindavome ir tiek. Kol viena lapkricio vakara apdauzyta sirdim (po to kai suzinojau, kad mano susizavejimo objektas - lietuvis, beje su kuriuo taip pat buvo susipazinta virtualiai, turi antra puse) sedau prie kompiuterio. Kadangi nieko daugiau online nebuvo, o pasisneketi su kuonors velniskai norejosi, pasnekinau ji. Guostis nepradejau (!) Tiesiog pasiplepejom. Kelias valandas. Kita vakara vel kelias... Po to dar kita vakara... Ir dar... Ir dar.... ) Kadangi kalbedavom abiem svetima kalba, o sypseneles ne visada tiksliai iliustruoja sakoma teksta, isigijom kameras. Nuvaziavom iki tokio lygio, kad prie ijungtu kameru ir mokydavomes ir net kambarius tvarkydavom. Net teko matyti kaip jis su draugais ir tevais bendrauja (jo tevai nezinodavo, kad kamera ijungta ) Parom prie kompo prasededavom. Ne syki buvo net taip, kad visa nakti prie kompo prasedejusi einu i paskaitas Zodziu bendravimas buvo isties intensyvus ir tai tesesi puse metu.

Papildyta:
Tada atsitiko taip, kad susiradau praktika kitam mieste. Teko kasdien anksti keltis ir vazinetis. Jam prasidejo sesija ir kiti darbai (jis mokosi dviejuose univeruose ir dar dirba), tai irgi daznai online nebudavo, santykiai truputi atsalo. Bet to, viena sekmadieni, kai jo nebuvo online, netycia uzkalbino vienas lietuvis vaikinukas. Ta diena buvo ZIAURIAI grazus oras ir man labai norejosi iseiti pasivaiksciot. Pasakiau jam (lietuviui), kad varau po parka pasibastyti. O jis, pasirodo, salia jo gyvena Tai pasivaiksciojom kartu. Po to ir kita diena jis i kompanija isisiule. Trecia.... Taip gaunasi, kad jau beveik du menesiai draugaujam... Ir stai dilema: Lietuvis man labai geras. Matau, kaip manimi rupinasi, stengiasi del manes. Su juo isties gera leisti laika. Jis net spejo prisipazinti, kad myli mane... Deja, jam atsakyti tuo paciu negalejau...
Turkas irgi labai geras. Na tiek, kiek galima buti geram internete. Labai kantrus man, taip ir nepavyko supykdyti, nors daznai pasistengdavau pasirodyti didesne ozka nei esu is tiesu - kad per gerai galvot nepradetu Per ta pusmeti issiaiskinom visus religinius-kulturinius skirtumus ir labai daznai paaiskedavo, kad... kaip cia pasakius... skiriasi priemones bet ne tikslai. Poziuriai ir vertybes sutampa Nu zodziu man jis labai labai Tik va kad jis toli toli ir nuvykti ten man nera galimybes. Jam atvykti cia taip pat nelabai. Be to, kad ir susitiktume, kas is to - pabutume savaite kartu ir viskas. Nemanau, kad po to kas pasikeistu. Juk savaites neuztenka, kad pazintum zmogu tiek, kad galetum nuspresti ar nori su juo sieti gyvenima. O dazniau matytis tai tikrai neistengsim.
Atrodytu kame cia problema: pamirsti turka ir dziaugtis lietuviu. Bandau save itikinti, kad su turku vistiek nieko nebutu iseje, taciau kazkaip vis nepavyksta Net budama su lietuviu vis dazniau pagaunu save galvojant apie uzsienieti... Kaip su tuo kovot? Kaip sita issprest? Lauksiu jusu patarimu ir komentaru....
Nuosirdziai dekui toms, kurios perskaite viska iki galo

Man atrodo, kad mesk mintis apie užsienietį ir džiaukis tuo, ką turi šalia Ar tu jam nieko nejauti?

visų pirma, dar pridėčiau ir ketvirtą variantą:
Susipažinau - įsimylėjau - susitikiau - dar kartą įsimylėjau - išsiskyrėm iki kito susitikimo

o kas liečia asmeniškai tave... sunku ką daug patarti, bet kai turi kažką, galbūt potencialų vaikiną šalia, visada bus lengviau, tuo labaiu,kad su užsieniečiu dar realiai nebuvot susitikę. tai kiek taip tęsis? visą laiką bendraut per atstumą negalėsit, o jei įklimpsi dar giliau, o susitikt neišeis, bus be galo sunku, patikėk... buvo baisiai sunku man išlaukti pirmus mėnesius iki susitikimo, o jų buvo visi 5, paskiau padažnėjo susitikimai, aišku..bet kiekvieną kartą išvykstant ir žinant ,kad pasimatysim vėl po kelių mėn plyšta širdis.. tačiau, to niekada nesigailiu, tai buvo ir yra geriausi mano metai. todėl turi žiūrėti pati, prie kurio širdutė linksta, ir protas mąsto ,su kuriuo ateitį įsivaizduotum realiau...

Nu tikrai kad ne nieko Bet ir meile to dar nepavadinciau...

O kad reikia mesti turka is galvos tai as ir pati suprantu Tik kad va neiseina to niekaip padaryti Bandau save itikinti, kad jis - mano pacios vaizduotes vaisius, kad matau tik tai, ka noriu matyti ir panasiai. Nu bet neiseina, nors tu ka Patarkit ka nors prasau....

O kokiam mieste tavo turkas gyvena? Ar neiseitu tau pvz. nuvykti kokiai savaitelei i Marmari ar Antalija atostogu,jis taip pat galetu ten atvaziuoti-pamatytumete vienas kita ir nusprestum ar tai tau skirtas zmogus,ar verta toliau bendrauti,ar tai tik tavo vaizduotes vaisius