Įkraunama...
Įkraunama...

Mamos mirtis. Kaip tai išgyventi?

QUOTE(Viliausmama @ 2009 01 24, 00:06)
Istikruju,kai turi artimuosius niekada nesauna i galva pasidairyti po tokias temas....Tiesiog samoningai tikriausiai vengi to.....
As nespejau pas mama 10min....Vaziavau su masina,skubejau...Rytas...Judejimas....Supratau,kad bus greiciau jei pastatysiu masina,kad  toliau ,bet dabegsiu...Begau...Buvo labai slidu,bet kojos nesipainiojo...tiesiog begau negalvodama,kad aplink labai labai slidu....Lenkiau zmones,kurie ziurejo mane,kaip i pakvaisele...,ligonines koridoriuj pamaciau verkianti teti ir supratau....NERA....ji jau buvo baltam,plastikiniam maise.....10min.....Bet dar silta silta....
Siandien taip jai norejau paskambint.............bet tuoj bus 2 men ,kai negaliu jai prisiskambint........


Mes su broliu planavome važiuoti Tą Dieną aplankyti Tėčio į ligoninę 14 val., tačiau 11 val. brolis paskambino...nes jam pranešė...
Vos sužinoję iškart nulėkėme - lėkiau tarsi galvodama, kad dar Jo siela neapleido Jo kūno ir Jis girdės mane. Kai pabučiavau Jam į kaktą - išties ji buvo dar drungna, nespėjusi atšalti... Ir buvo toks stiprus jausmas, kad jis dar YRA, ko nebejaučiau bučiuodama Jį šarvojimo salėje, nes atrodo Jis jau buvo kitur...
Atsakyti
QUOTE(Viliausmama @ 2009 01 24, 00:06)
Istikruju,kai turi artimuosius niekada nesauna i galva pasidairyti po tokias temas....Tiesiog samoningai tikriausiai vengi to.....
As nespejau pas mama 10min....Vaziavau su masina,skubejau...Rytas...Judejimas....Supratau,kad bus greiciau jei pastatysiu masina,kad  toliau ,bet dabegsiu...Begau...Buvo labai slidu,bet kojos nesipainiojo...tiesiog begau negalvodama,kad aplink labai labai slidu....Lenkiau zmones,kurie ziurejo mane,kaip i pakvaisele...,ligonines koridoriuj pamaciau verkianti teti ir supratau....NERA....ji jau buvo baltam,plastikiniam maise.....10min.....Bet dar silta silta....
Siandien taip jai norejau paskambint.............bet tuoj bus 2 men ,kai negaliu jai prisiskambint........

liūdna... Bet toks jau tas gyvenimas. Mano mama mirė viena, nes viena gyveno (aš kitam mieste) ir kas žino, kaip ilgai jai teko kentėti. Nors daktarai sakė, kad nekentėjo, viskas įvyko staigiai. Tai mane guodžia. Ją suradom tik po paros verysad.gif Labai skaudėjo...
Atsakyti
QUOTE(Alegorija @ 2009 01 24, 17:38)
Mes su broliu planavome važiuoti Tą Dieną aplankyti Tėčio į ligoninę 14 val., tačiau 11 val. brolis paskambino...nes jam pranešė...
Vos sužinoję iškart nulėkėme - lėkiau tarsi galvodama, kad dar Jo siela neapleido Jo kūno ir Jis girdės mane. Kai pabučiavau Jam į kaktą - išties ji buvo dar drungna, nespėjusi atšalti... Ir buvo toks stiprus jausmas, kad jis dar YRA, ko nebejaučiau bučiuodama Jį šarvojimo salėje, nes atrodo Jis jau buvo kitur...

As taip pat vis lieciau jos kakta,skruostus...Ir istikruju,tas kuno vesimas man primine isejima po truputi,as tarsi tada palengva jutau ,kaip atsisveikinu su ja...Veso ji ilgai,nes pries mirti buvo pakilusi labai auksta temperatura.Netgi po 2 val.,kai padejau uzkelti ja ant vezimelio,jos kojos dar buvo siltutes...
Papildyta:
QUOTE(gryda @ 2009 01 24, 22:11)
liūdna... Bet toks jau tas gyvenimas. Mano mama mirė viena, nes viena gyveno (aš kitam mieste) ir kas žino, kaip ilgai jai teko kentėti. Nors daktarai sakė, kad nekentėjo, viskas įvyko staigiai. Tai mane guodžia. Ją suradom tik po paros  verysad.gif Labai skaudėjo...

Va butent sito as paranojiskai bijau dabar,kai tetis liko vienas.Nors jis aktyvus zmogus ir tikrai nesedi namuose,bet jeigu nepakelia telefono ragelio-imu ligotai panikuot,skambint mobiliu,paprastu ....Ir nurimstu,kai suzinau,kad jam viskas gerai.Nes jei mama butu gyvenusi viena,butu atsitike taip kai atsitiko Grydai-butume negreit rade....Man atrodo,kad uztenka siandien man grauzaties,kad mes jos pakankamai ilgai nepasigedome.Tiesiog buvo iprasta...Uztruko tuolete.....
Atsakyti
QUOTE(Viliausmama @ 2009 01 24, 23:20)
As  taip pat vis lieciau jos kakta,skruostus...Ir istikruju,tas kuno vesimas man primine isejima po truputi,as tarsi tada palengva jutau ,kaip atsisveikinu su ja...Veso ji ilgai,nes pries mirti buvo pakilusi labai auksta temperatura.Netgi po 2 val.,kai padejau uzkelti ja ant vezimelio,jos kojos dar buvo siltutes...

Kokia tu drąsi . dar padėjai ikelti i vezimeli . Kai mano mamyte išeidinejo ir aš buvau su ja . Laikiau rankas jas šildžiau kai jos po truputi vėso . Irgi buvo aukšta tem. Kai jau sunkiau kvepavo , labai norejau jai padėt kartu su ja ikvepdavau ir iškvepdavau....
O kai mire pabučevau ir išejau iš palatos. Daugiau i ta palata negrižau . Dvi valandas prasedejau kolidoriuje . O kai ja išvezinėjo as išbegau i lauka kad nematyčiau to vaizdo , negirdečiau to žiauraus reteliu bildejimo .
Kai dabar pagalvojau , kad visdelto reikejo dar pasedeti prie jos . Bet as tada labai bijojau verysad.gif
Atsakyti
QUOTE(iingri @ 2009 01 25, 15:19)
Kokia tu drąsi . dar padėjai ikelti i vezimeli .  Kai mano mamyte išeidinejo ir aš buvau su ja .  Laikiau rankas jas šildžiau kai jos po truputi vėso  . Irgi buvo aukšta tem.  Kai jau sunkiau kvepavo , labai norejau jai padėt kartu su ja ikvepdavau ir iškvepdavau....
O kai mire pabučevau ir išejau iš palatos.  Daugiau i ta palata negrižau .  Dvi valandas prasedejau kolidoriuje . O kai ja išvezinėjo as išbegau i lauka kad nematyčiau to vaizdo , negirdečiau to žiauraus reteliu bildejimo . 
Kai dabar pagalvojau , kad visdelto reikejo dar pasedeti prie jos . Bet as tada labai bijojau  verysad.gif

Istikruju nezinai kaip tada elgtis....Elgiesi jau ne pats tu ,o tavo kunas.Gal tas isbegimas ,tai budas neisprotet....Tai savisaugos instinktas, kuri mes sunkiai galim suvaldyt.Tai neimanoma suplanuot,net jeigu ir pasistengtum issivaizduot ka tuo metu veiktumei-nemanau,kad pakartotumem ta lemtinga akimirka.Siandien dienai as irgi ka nors keisciau savo elgesyje tada....Visada randi ko gailetis....
Stiprybes Tau,iingri....
Atsakyti
QUOTE(iingri @ 2009 01 25, 15:19)
Kokia tu drąsi . dar padėjai ikelti i vezimeli .  Kai mano mamyte išeidinejo ir aš buvau su ja .  Laikiau rankas jas šildžiau kai jos po truputi vėso  . Irgi buvo aukšta tem.  Kai jau sunkiau kvepavo , labai norejau jai padėt kartu su ja ikvepdavau ir iškvepdavau....
O kai mire pabučevau ir išejau iš palatos.  Daugiau i ta palata negrižau .  Dvi valandas prasedejau kolidoriuje . O kai ja išvezinėjo as išbegau i lauka kad nematyčiau to vaizdo , negirdečiau to žiauraus reteliu bildejimo . 
Kai dabar pagalvojau , kad visdelto reikejo dar pasedeti prie jos . Bet as tada labai bijojau  verysad.gif

Gal tiesiog taip reikejo, nepatikejai, nenorejai tiketi, begai nuo viso sito...

Mano mama mire ligonineje, uz 160 km nuo manes. Sirgo, paskutinemis dienomis iki TO, tetis jau kalbejo, kad reikia ruostis, o as pykau, nenorejau tiketi. Nors pati maciau, kaip nyko - maitinau, kalbinau, maldavau, kad kabintusi i gyvenima...
Pranese man apie tai, kai buvau darbe. Balsu raudojau, grizau dar namo, pasijutau tokia vienisa, kaip niekada... Viskas vyko kaip miglotame sapne... Apie tai, kas atsitiko(tik is dalies), pradejau suvokti kai iki ten buvo like 10 km...
Geguzes 21d. bus metai, stengiuosi neprisiminti tos nelaimes, nes po to sapnuoju ja... Kai kada gyva, kai kada mirusia...
Atsakyti
QUOTE(_Kere_ @ 2009 01 25, 19:10)
Gal tiesiog taip reikejo, nepatikejai, nenorejai tiketi, begai nuo viso sito...

Mano mama mire ligonineje, uz 160 km nuo manes. Sirgo, paskutinemis dienomis iki TO, tetis jau kalbejo, kad reikia ruostis, o as pykau, nenorejau tiketi. Nors pati maciau, kaip nyko - maitinau, kalbinau, maldavau, kad kabintusi i gyvenima...
Pranese man apie tai, kai buvau darbe. Balsu raudojau, grizau dar namo, pasijutau tokia vienisa, kaip niekada... Viskas vyko kaip miglotame sapne...  Apie tai, kas atsitiko(tik is dalies), pradejau suvokti kai iki ten buvo like 10 km...
Geguzes 21d. bus metai, stengiuosi neprisiminti tos nelaimes, nes po to sapnuoju ja... Kai kada gyva, kai kada mirusia...


As irgi mama sapnuodavau labai ilgai. bet sapnuodavau, kad jai diagnozuojama ta baisi liga, kad ji turi mirti, kad ji atejo pas mus, bet ir vel turi tuoj iseiti... Baisu, kai prisimenu doh.gif Dabar, jei kada susapnuoju - tai sapnuoju ja gyva, sveika (bet vistiek nenoriu jos sapnuoti, nes perdaug sunku paskui buna suvokti, kad ju pas mane NIEKADA nebeateis. Jau verkiu...
Atsakyti
QUOTE(gryda @ 2009 01 23, 23:50)
Taip jau yra, kad kol turim šalia artimus žmones, jų nevertinam, nepasakom gerų žodžių. O kai jų netenkam, kartu netenkam lyg dalies savęs. Niekada nepamiršiu to jausmo, kai mirus mamai pasijutau, lyg kas būtų išplėšęs gabalą širdies, kurią ilgai po to skaudėjo. Paskauda ir dar iki šiol...

As taip pat prisimenu ir visada prisiminsiu... verysad.gif Nusiraminima gaunu kapuose, kur mama palaidota, ten nuvykus apima keista ramybe, lyg sava vieta...
Atsakyti
QUOTE(_Kere_ @ 2009 01 25, 19:19)
As taip pat prisimenu ir visada prisiminsiu...  verysad.gif  Nusiraminima gaunu kapuose, kur mama palaidota, ten nuvykus apima keista ramybe, lyg sava vieta...


Man irgi tas pats. Nusiraminu as ten, man dvelkia kazkokia ramybe. Megstu ten vaziuoti viena.
Atsakyti
QUOTE(Daivija @ 2009 01 25, 20:15)
As irgi mama sapnuodavau labai ilgai. bet sapnuodavau, kad jai diagnozuojama ta baisi liga, kad ji turi mirti, kad ji atejo pas mus, bet ir vel turi tuoj iseiti... Baisu, kai prisimenu  doh.gif Dabar, jei kada susapnuoju - tai sapnuoju ja gyva, sveika (bet vistiek nenoriu jos sapnuoti, nes perdaug sunku paskui buna suvokti, kad ju pas mane NIEKADA nebeateis. Jau verkiu...

Is pradziu prabusdavau kukciodama, issiverkdavau, pasiguosdavau MB - praeidavo tam kartui... Dabar jei susapnuoju - pamastau, "keistai" dali dienos net kai kada jauciuosi...
Atsakyti
niekada žmogus nenori tikėti, kad kažkas gali mirti. Mano mama niekuo nesiskundė per daug, visur ėjo (nors buvo jau pensininkė), na, sakydavo, kad kažkodėl pavargsta paskutiniu metu labai, kad spaudimas pakyla kažkiek. Ji gi pas mane sveikuolė buvo. Ir va, vieną savaitgalį nebekėlė telefono, o aš sostinėj (ji Klaipėdoj), tai kaimynė raktus turėjo, iškvietė jos drauges, policiją, atrakino ir surado jau mirusią. Aš negaliu iki šiol prisiminti to momento, kai man tai viską pasakojo telefonu. Aš taip norėjau pulti ir lėkti ten, bet kurgi nulėksi 300 km. Tą dieną netekau dalies savo širdies.
Atsakyti
QUOTE(_Kere_ @ 2009 01 25, 19:19)
As taip pat prisimenu ir visada prisiminsiu...  verysad.gif  Nusiraminima gaunu kapuose, kur mama palaidota, ten nuvykus apima keista ramybe, lyg sava vieta...



QUOTE(Daivija @ 2009 01 25, 19:21)
Man irgi tas pats. Nusiraminu as ten, man dvelkia kazkokia ramybe. Megstu ten vaziuoti viena.


Pa mane ir tas pats . Jai buna labai sunku , kazkas nepasiseka vaziuoju ant kapu galvoju isiverksiu , issikalbesiu . Bet ant kapu kad ir kaip butu sunku negaliu verkti , negaliu kalbeti . Pasedziu , pagalvoju apsiraminu ir toliau vaziuju. Jos nera , bet kapuose jauciu kad jinai visai netoli , visai arti manes .
Atsakyti