Mamos mirtis. Kaip tai išgyventi?

#337
QUOTE(Jolirta @ 2010 12 03, 15:11)
nuosirdus aciu. Bus labai sunku vaziuoti po men.i misias, kitamet i kapus,taip netiketa,truksta man zodziu,negaliu ramiai,vis matau mamos veida.


taip, pirmus metus bus sunku, vis iškils prisiminimai, balsas, juokas, netgi mamos kvapas, šiluma...Nesinorės to pamiršti. Bet laikui bėgant, po truputį viskas susigulės, nusės, ateis susitaikymas...
Aš tikiu, kad TEN, ANAPUS, yra gerai, gal net geriau. Reikia tikėti. Man labai padėjo knyga Gyvenimas anapus (S.Brown) ir kitokie skaitiniai apie mirtį.
Atsakyti
#338
QUOTE(gryda @ 2010 12 05, 11:47)
taip, pirmus metus bus sunku, vis iškils prisiminimai, balsas, juokas, netgi mamos kvapas, šiluma...Nesinorės to pamiršti. Bet laikui bėgant, po truputį viskas susigulės, nusės, ateis susitaikymas...



As turiu mamos rankinuka , kaip paliko taip ir yra . Ir skarele kuri vis dar laiko jos kvapa wub.gif
Atsakyti
#339
Penktadienį vakare užėjo toks graudulys, toks mamos ilgesys ir dėmesio, paties nuoširdžiausio dėmesio noras.... sad.gif Apsiverkiau po ilgesnio laiko.

Iki šiol retai einu prie mamos kapo, o jei ir nueinu, būnu trumpai. Neišeina man.... Neperlipu per save.
Atsakyti
#340
Kazkada megdavau pirma sniega...Labai laukdavo jo....Pradejus snigti pakildavo nuotaika...Sakydavau ,gal todel,kad pati gimusi ziema....
....taciau dabar pirmasis sniegas man atnesa dideli liudesi.....Iskritus pirmajam sniegui ,mire Mama...Jau prasidejo treti metai...Ir kaskart ,pasirodziusios pirmos snaiges,man gniauzia gerkle,akys prisipildo asaru......Prisimenu,kai paskutini karta ja nulydejau akimis ,einancia lauke pirmu sniegu,pamenu,kai begau i ligonine pirmu slidziu ledu ,nors kiti sliukciojo ,bijodami pargriut,pamenu puga ,drebencia i veida ,kai ja lydejome i kapus,pamenu pirmuosius kartus ,kai per pusnis bridome iki jos kapo..........
Tai kas keldavo daug metu nuotaika,suteikdavo energijos virto skausmu...niekaip nenurimstanciu....
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo Viliausmama: 06 gruodžio 2010 - 09:36
#341
QUOTE(Viliausmama @ 2010 12 06, 11:32)
Kazkada megdavau pirma sniega...Labai laukdavo jo....Pradejus snigti pakildavo nuotaika...Sakydavau ,gal todel,kad pati gimusi ziema....
....taciau dabar pirmasis sniegas man atnesa dideli liudesi.....Iskritus pirmajam sniegui ,mire Mama...Jau prasidejo treti metai...Ir kaskart ,pasirodziusios pirmos snaiges,man gniauzia gerkle,akys prisipildo asaru......Prisimenu,kai paskutini karta ja nulydejau akimis ,einancia lauke pirmu sniegu,pamenu,kai begau i ligonine pirmu slidziu ledu ,nors kiti sliukciojo ,bijodami pargriut,pamenu puga ,drebencia i veida ,kai ja lydejome i kapus,pamenu pirmuosius kartus ,kai per pusnis  bridome iki jos kapo..........
Tai kas keldavo daug metu nuotaika,suteikdavo energijos virto skausmu...niekaip nenurimstanciu....

Išties be galo sunku,kai tai kas turėtu teikti džiaugsmo,kasmet atneša skausmą, mano mama mirė per Velykas, taip kad man jos jokio džiaugsmo nebeteikia, nors anksčiau labai mėgdavau kiaušinius marginti kartu su mama ir sese ir šiaip prisimenu tik gražias Velykas kada šviesdavo saulė ir su tėvais važiuodavom pas giminės su pilnom pintinėm kepinių ir margučių.
Atsakyti
#342
Na man likimas smogė, kaip galėjo ir kaip sugebėjo, šeštadienį palaidojom ir tėvelį, per tris mėnesius, netekau visko...
Atsakyti
#343
QUOTE(viilda @ 2010 12 07, 18:56)
Na man likimas smogė, kaip galėjo ir kaip sugebėjo, šeštadienį palaidojom ir tėvelį, per tris mėnesius, netekau visko...


Viilda console.gif verysad.gif Užjaučiu labai labai. Man taip buvo 2008 metais, tik pirma tėtis, paskui po pusantro mėnesio ir mama. Visi sako, kad jis ją pasiėmė, išsivedė kartu...
Tik dabar galvoju, kad gal taip ir geriau jiems, ten, kartu...Tik mums skausmas...
Laikykis...
Atsakyti
#344
QUOTE(gryda @ 2010 12 08, 09:54)
Tik dabar galvoju, kad gal taip ir geriau jiems, ten, kartu...Tik mums skausmas...
Laikykis...


4u.gif
Abu tokie jauni,paliko mus budami 53,tėčiui vakar būtų buvę 54 metai,o mirė per mano gimimo dieną, nežinu kaip reiki keltis,tiestis,šypsotis...
Atsakyti
#345
QUOTE(viilda @ 2010 12 07, 18:56)
Na man likimas smogė, kaip galėjo ir kaip sugebėjo, šeštadienį palaidojom ir tėvelį, per tris mėnesius, netekau visko...



Užuojauta nuoširdi console.gif Linkiu didžiausios stiprybės, kad nepalūžtumėt dvasiškai.
Atsakyti
#346
QUOTE(viilda @ 2010 12 07, 18:56)
Na man likimas smogė, kaip galėjo ir kaip sugebėjo, šeštadienį palaidojom ir tėvelį, per tris mėnesius, netekau visko...

Uzuojauta....
Man kai anksciau sakydavo:"tetis ir mama mire vienas po" ir mirties laika skirdavo 1-3m...galvodavau...na ne vienas po kito ,o po kazkiek laiko...Dabar mano supratimas kitoks...Dabar tai jau man vadinas:"vienu metu".Nezinau,kaip toki smugi atlaikyt.Ypac kai zmones tikrai tokie jauni buvo...
Atsakyti
#347
QUOTE(Viliausmama @ 2010 12 08, 14:46)
Nezinau,kaip toki smugi atlaikyt.Ypac kai zmones tikrai tokie jauni buvo...


Nežinau kaip atsigauti po visko ir eiti toliau pakelta galva, nes nė minutės neapleidžia mintis ,kad per tris mėnesius netekau abiejų tėvų verysad.gif verysad.gif verysad.gif
Atsakyti
#348
Vasary bus 20 metu kai nebeturiu mamos,patikekit,mielosios,skausmas niekur nedings.As vis dar verkiu,ir isiverkiu iki negalejimo,vyras klausia kas nutiko,o as kaip mazas vaikas pasakau,kad noriu mamos:((.Dabar dar ir vytras serga,po insulto neatsistate normaliai kaire puse,nuo liepos dializuojami inkstai,ir dar kruvos visokiu ligu ligeliu,man labai baisu,esu labai pavargus,bet vis dazniau aplanko mintis kas bus,kai jo neliks,gal as blogai darau,kad sitaip galvoju?
Atsakyti