Mamos mirtis. Kaip tai išgyventi?

#361

STIPRYBES JUMS,MIELOS MERGAITES!Atsitiktinai patekau i sia temute,perskaiciau nuo pirmo iki paskutinio puslapio vienu atokvepiu.Esu laiminga,mano teveliai gyvi.Kada nors isaus ta baisioji diena,bet dar ne siandien.O siandien,perskaiciusi sias liudnas istorijas, as dar karta jiems paskambinau ir pasakiau kad myliu jos be proto! wub.gif
Atsakyti
#362
QUOTE(Varinija @ 2011 01 06, 23:21)
STIPRYBES JUMS,MIELOS MERGAITES!Atsitiktinai patekau i sia temute,perskaiciau nuo pirmo iki paskutinio puslapio vienu atokvepiu.Esu laiminga,mano teveliai gyvi.Kada nors isaus ta baisioji diena,bet dar ne siandien.O siandien,perskaiciusi sias liudnas istorijas, as dar karta jiems paskambinau ir pasakiau kad myliu jos be proto! :wub:

Saunuole 4u.gif
As kazkada netycia uzejau i tema:"kokie jusu santykiai su motinomis".O kiek baisybiu prisiskaiciau:vaikisku naiviu kaltinimu,priekaistu mamoms,tusciu barskejimu "kokia ji bjauri","kaip as jos nekenciu","kaip ji gadina man gyvenima"........Isjungiau...Bet vel grizau ir, iejusi i ta tema ,ivedziau musu sios temos nuoroda,protui atgaivint...Suprantu,kad visko buna gyvenime,visokiu zmoniu,santykiu ,bet sitaip burnot doh.gif Juolab del tokiu smulkmenu,juokingai -vaikisku uzsispyrimu,principu,tuscio kersto.....
Atsakyti
#363
QUOTE(Viliausmama @ 2011 01 08, 16:41)
Saunuole  4u.gif
As kazkada netycia uzejau i tema:"kokie jusu santykiai su motinomis".O kiek baisybiu prisiskaiciau:vaikisku naiviu kaltinimu,priekaistu mamoms,tusciu barskejimu "kokia ji bjauri","kaip as jos nekenciu","kaip ji gadina man gyvenima"........Isjungiau...Bet vel grizau ir, iejusi i ta tema ,ivedziau  musu sios temos nuoroda,protui atgaivint...Suprantu,kad visko buna gyvenime,visokiu zmoniu,santykiu ,bet sitaip burnot  doh.gif Juolab del tokiu smulkmenu,juokingai -vaikisku uzsispyrimu,principu,tuscio kersto.....

Teisingai padaret, o man tenka tik gailetis del savo grubaus elgesio.... verysad.gif
Tikiuosi, kad Dievas man atleis, nes zn, kad mama atleido....Noriu labai pasikeisti, ismokti myleti ir rupintis savo artimais, neskaudinti ju, visada rasti tinkama zodi....
Atsakyti
#364
paskaičiau jūsų mintis ir radau labai daug bendro, maniau kad tik man vienai taip baisu ir mane tik vieną drasko šie jausmai. mamos netekau 2009 02 18 02.30 val. dėkoju Dievui kad ji mirė ne ant mano rankų, nes būčiau mirus kartu su ja... aš save gydžiau įvairiai. rašiau jai laiškus. važinėjau nuolat į kapus, nesvarbu, kad sniego iki kelių ir šąla -10, kasiau sniegą nuo jos kapo. degiau žvakes taip kad ji negeso ištisus metus, nevyto gėlės, kurias nuolat merkiau ir keičiau. kartais ėjau į bažnyčią. verkiau balsu kaip vaikas, viena, nes nebuvo kam išsiverkti. sapnavau ir niekaip nenorėjau pabusti. mačiau ją tik besišypsančią ir tylinčią, nesakė man nei žodelio. ko tik nedariau, net raminamuosius gėriau. bet... mažai kas padeda. sako turi praeit laiko. nei velnio. tas laikas mažai ką gydo. gal reik tiesiog surasti žmonių su panašiu skausmu ir kalbėti. nes tas neturėjimas su kuo kalbėti labiausiai smukdo ir neleidžia gyti. tik išsiliejimas gali padėti. norėčiau kuo daugiau rasti panašaus likimo sielų. padėkime viena kitai gyti...
Atsakyti
#365
QUOTE(Oksanik @ 2011 01 19, 00:51)
Teisingai padaret, o man tenka tik gailetis del savo grubaus elgesio.... verysad.gif
Tikiuosi, kad Dievas man atleis, nes zn, kad mama atleido....Noriu labai pasikeisti, ismokti myleti ir rupintis savo artimais, neskaudinti ju, visada rasti tinkama zodi....

Manau pasitaisyt visada galima...O gailetis VISADA visiems yra del ko.....As manau visi mes turim priekaistu sau,kai netenkam artimo.......
Papildyta:
QUOTE(nelita @ 2011 01 19, 08:33)
paskaičiau jūsų mintis ir radau labai daug bendro, maniau kad tik man vienai taip baisu ir mane tik vieną drasko šie jausmai. mamos netekau 2009 02 18 02.30 val. dėkoju Dievui kad ji mirė ne ant mano rankų, nes būčiau mirus kartu su ja... aš save gydžiau įvairiai. rašiau jai laiškus. važinėjau nuolat į kapus, nesvarbu, kad sniego iki kelių ir šąla -10, kasiau sniegą nuo jos kapo. degiau žvakes taip kad ji negeso ištisus metus, nevyto gėlės, kurias nuolat merkiau ir keičiau. kartais ėjau į bažnyčią. verkiau balsu kaip vaikas, viena, nes nebuvo kam išsiverkti. sapnavau ir niekaip nenorėjau pabusti. mačiau ją tik besišypsančią ir tylinčią, nesakė man nei žodelio. ko tik nedariau, net raminamuosius gėriau. bet... mažai kas padeda. sako turi praeit laiko. nei velnio. tas laikas mažai ką gydo. gal reik tiesiog surasti žmonių su panašiu skausmu ir kalbėti. nes tas neturėjimas su kuo kalbėti labiausiai smukdo ir neleidžia gyti. tik išsiliejimas gali padėti. norėčiau kuo daugiau rasti panašaus likimo sielų. padėkime viena kitai gyti...

O as manau ,kad Mamos nebylus sypsnis ir buvo ATLEIDIMAS..............Nes TIK MAMOS TAIP ATLEIDZIA......
Atsakyti
#366
Antradieni bus 40 dienu, vaziuosiu i kapus.
Nebuvau dar pas ja, ryt zadu vaziuoti, nes reiktu i mamos darba atvezti knygas ir pasiimti jos asm. daiktus, neprisimenu kur kapines...
Liudna, kad as tokia besirde, noriu pasikeisti, noriu ismokti myleti, nenoriu buti grubi su artimais....
Liudna, kad mamai atgaiva buvo joss vaikai, bet as visiskai nepateisinau lukesciu, buvau akiplesa, as negaliu vadintis jos dukra.
Beviltiskai jauciuosi
Atsakyti
#367
Eina laikas, sako gydo žaizdas, nė velnio...Mamos jau 5 mėnesiai kaip nebera, tėvelio greit bus 2 mėn.Stengiuos susiimti, nebeverkti, dėl leliuko,bet kartais taip sunku, taip neįmanoma...Net į gimtuosius namus nedrįstu ir nrt nežinau kada išdrįsiu grįžt, nes ten niekas nelaukia, nelaukia besišypsanti Mamytė su garuojančiu cepelinų puodu, nelaukia savo anūkėlės, niekas nepaskambina ir nepaklausia kaip tau sekas, juk tiek valandų prapliurdavom...Galima išprotėti pagalvojus, kad viskas išnyko,išgaravo, kaip dūmai...


Atsakyti
#368
merginos, laikykitės. Laikomės kartu. ir patikėkit - praeis metai, bus lengviau. Ir aš netikėjau, bet dabar tai žinau. Nes patyriau pati.

Ir dar: niekas niekur nedingo, neišgaravo - tiesiog perėjo į kitą būseną. Gal keistai skamba, bet jei tai tiesa?
Atsakyti
#369
Vakar palaidojau Mamą...
Nuoširdžiai tikiu, kad jai geriau, nei paskutinėmis savaitėmis su visais tais aparatais reanimacijoje... Tačiau kaip nyku širdy... Kaip norėčiau dar paliesti jos rankeles, sušildyti...
Ir nesvarbu kada netenkam mamos, juk Mama neturi amžiaus, nes tai MAMA...
Užjaučiu visas, kurias mamos bepakalbina ir bepaglosto tik sapnuose... Jos visos iš ten, iš aukšybių mus saugo ir globoja... Aš tuo tikiu...
Atsakyti
#370
QUOTE(Paix @ 2011 02 05, 16:23)
Ir nesvarbu kada netenkam mamos, juk Mama neturi amžiaus, nes tai MAMA...
Užjaučiu visas, kurias mamos bepakalbina  ir bepaglosto tik sapnuose... Jos visos iš ten, iš aukšybių mus saugo ir globoja... Aš tuo tikiu...


Bet Jos visos mus palieka per anksti verysad.gif
Stiprybės 4u.gif
Vakar Mamytę sapnavau, kad nešės tulpių puokštę, man taip Jos trūksta ir kas dien vis labiau...
Atsakyti
#371
QUOTE(Paix @ 2011 02 05, 17:23)
Vakar palaidojau Mamą...
Nuoširdžiai tikiu, kad jai geriau, nei paskutinėmis savaitėmis su visais tais aparatais reanimacijoje... Tačiau kaip nyku širdy... Kaip norėčiau dar paliesti jos rankeles, sušildyti...
Ir nesvarbu kada netenkam mamos, juk Mama neturi amžiaus, nes tai MAMA...
Užjaučiu visas, kurias mamos bepakalbina  ir bepaglosto tik sapnuose... Jos visos iš ten, iš aukšybių mus saugo ir globoja... Aš tuo tikiu...

console.gif Nuoširdi užuojauta. Stiprybės. 4u.gif
Atsakyti
#372
QUOTE(nelita @ 2011 01 19, 07:33)
paskaičiau jūsų mintis ir radau labai daug bendro, maniau kad tik man vienai taip baisu ir mane tik vieną drasko šie jausmai. mamos netekau 2009 02 18 02.30 val. dėkoju Dievui kad ji mirė ne ant mano rankų, nes būčiau mirus kartu su ja... aš save gydžiau įvairiai. rašiau jai laiškus. važinėjau nuolat į kapus, nesvarbu, kad sniego iki kelių ir šąla -10, kasiau sniegą nuo jos kapo. degiau žvakes taip kad ji negeso ištisus metus, nevyto gėlės, kurias nuolat merkiau ir keičiau. kartais ėjau į bažnyčią. verkiau balsu kaip vaikas, viena, nes nebuvo kam išsiverkti. sapnavau ir niekaip nenorėjau pabusti. mačiau ją tik besišypsančią ir tylinčią, nesakė man nei žodelio. ko tik nedariau, net raminamuosius gėriau. bet... mažai kas padeda. sako turi praeit laiko. nei velnio. tas laikas mažai ką gydo. gal reik tiesiog surasti žmonių su panašiu skausmu ir kalbėti. nes tas neturėjimas su kuo kalbėti labiausiai smukdo ir neleidžia gyti. tik išsiliejimas gali padėti. norėčiau kuo daugiau rasti panašaus likimo sielų. padėkime viena kitai gyti...


As taip pat nezinau ka daryti kad butu lengviau, praejo metai su puse... bet laikas beveik negydo. todel nutariau paieskoti zmoniu , zinqanciu ka reiskia tas skausmas.. jau igryso aplinkiniu "uzuojautos " , zodziai "laikykis, toks gyvenimas" , "suprantu tave, bet nk nepadarysi, uzuojauta" ir t.t... Ir visa tai skamba taip banaliai... ir matosi kad niekas nesupranta ka jauciu, nes jie turi mamas.... Nesupranta ka reiskia gailetis kad neparodei mamai kaip ja myli, kad kartais isvarydavai ja is kambario, kad elgeisi netinkamai, kad galejai daug ka daryti kitaip bet nedarai.... Ir jie nezino ka reiskia laikyti mama uz rankos kai ji mirsta....
Papildyta:
QUOTE(Paix @ 2011 02 05, 15:23)
Vakar palaidojau Mamą...
Nuoširdžiai tikiu, kad jai geriau, nei paskutinėmis savaitėmis su visais tais aparatais reanimacijoje... Tačiau kaip nyku širdy... Kaip norėčiau dar paliesti jos rankeles, sušildyti...
Ir nesvarbu kada netenkam mamos, juk Mama neturi amžiaus, nes tai MAMA...
Užjaučiu visas, kurias mamos bepakalbina  ir bepaglosto tik sapnuose... Jos visos iš ten, iš aukšybių mus saugo ir globoja... Aš tuo tikiu...


Uzuojauta..Kokie grazus paskutiniai zodziai.... ""Jos visos iš ten, iš aukšybių mus saugo ir globoja... Aš tuo tikiu..."" tikrai, taip norisi tuo tiketi, as ir stengiuosi tiketi... pries kelias dienas, kai sapnavau mama, norejau paklausti ar yra ten kazkas, bet nespejau... O jei tikrai butu, man butu lengviau
Atsakyti