QUOTE(nuotakyte @ 2011 02 25, 19:04)
merginosatradau šią temelę tik dabar, būtinai ją perskaitysiu visą.Bet kiek skaičiau toks jausmas kad mano mintis cituojate
Nebeturiu ir aš savo mamytės, jau treti metai eina
viskas ji man buvo, ir geriausia draugė, ir sesuo kurios neturėjau, nuostabi močiutė, užtarėja ir paguoda.Labai jos ilgiuosi, laikas eina, žmonės sako kad skausmas atlėgsta, taip skausmas kitoks, bet širdį drąsko ilgesys, būna dienų kai jai noriu paskambinti ir paprasčiausiai išgirsti: nu mažute paplepam
bet taip nebus.Niekas mano skausmo nesupranta ir nesupras.Sapnuoju ją dažnai, negaliu paleisti nes išprotėsiu man reikia jos.Bijau kad ateis tokia diena kai mane išveš į psichuškę, nes pratrūks tas pulinys, dabar atrodo aš rami, neverkiu ir nekrentu ant kapo, to ir nebuvo,bet viduj kraujuoja.Mamai buvo 53 -eji, užgęso per 3 mėn.buvo veikli, turėjo verslą, nuostabią sodybą.Mėgstamiausia jos daina
"močiutė mūsų jauna, su džinsais ji tekina"
Nebeturiu ir aš savo mamytės, jau treti metai eina


"močiutė mūsų jauna, su džinsais ji tekina"
Mano mamytė patyrė insultą,buvo operuota ir labai sunkios būklės gilioje komoje pragulėjo 22paras...o 23parą ji išėjo... jai ir buvo 53m(po savaitės turėjo sueiti 54m.). Šiandien dvi savaitės kaip ją palaidojom...Labai sunku,labai jos ilgiuosi...