Mamos mirtis. Kaip tai išgyventi?

#409
QUOTE(nuotakyte @ 2011 02 25, 19:04)
merginosatradau šią temelę tik dabar, būtinai ją perskaitysiu visą.Bet kiek skaičiau toks jausmas kad mano mintis cituojate
Nebeturiu ir aš savo mamytės, jau treti metai eina verysad.gif viskas ji man buvo, ir geriausia draugė, ir sesuo kurios neturėjau, nuostabi močiutė, užtarėja ir paguoda.Labai jos ilgiuosi, laikas eina, žmonės sako kad skausmas atlėgsta, taip skausmas kitoks, bet širdį drąsko ilgesys, būna dienų kai jai noriu paskambinti ir paprasčiausiai išgirsti: nu mažute paplepam verysad.gif bet taip nebus.Niekas mano skausmo nesupranta ir nesupras.Sapnuoju ją dažnai, negaliu paleisti nes išprotėsiu man reikia jos.Bijau kad ateis tokia diena kai mane išveš į psichuškę, nes pratrūks tas pulinys, dabar atrodo aš rami, neverkiu ir nekrentu ant kapo, to ir nebuvo,bet viduj kraujuoja.Mamai buvo 53 -eji, užgęso per 3 mėn.buvo veikli, turėjo verslą, nuostabią sodybą.Mėgstamiausia jos daina
"močiutė mūsų jauna, su džinsais ji tekina"

Mano mamytė patyrė insultą,buvo operuota ir labai sunkios būklės gilioje komoje pragulėjo 22paras...o 23parą ji išėjo... jai ir buvo 53m(po savaitės turėjo sueiti 54m.). Šiandien dvi savaitės kaip ją palaidojom...Labai sunku,labai jos ilgiuosi...
Atsakyti
#410
QUOTE(mamax3 @ 2011 02 28, 14:03)
Mano mamytė patyrė insultą,buvo operuota ir labai sunkios būklės gilioje komoje pragulėjo 22paras...o 23parą ji išėjo... jai ir buvo 53m(po savaitės turėjo sueiti 54m.). Šiandien dvi savaitės kaip ją palaidojom...Labai sunku,labai jos ilgiuosi...


širdele labai daug dar teks išgyventi, dabar viskas labai šviežia, širdyje sumišimas ir t.t. tokia netektis visada padalina gyvenimą į prieš ir po. deja tas po nebuna labai lengvas, bent iš karto. labai svarbu savo išgyvenimais su kažkuo pasidalinti. man buvo dvigubai sunkiau, nes nebuvo kam išsilieti. jei tau bus labai sunku rašyk čia, čia tikrai atsiras kas tave supras, mes čia visos panašios console.gif
Atsakyti
#411
QUOTE(nelita @ 2011 02 28, 11:57)
http://www.supermama...howtopic=690162

čia buvau sukūrus temą, bet niekas joje nesirinko, pasirodė neaktuali  verysad.gif

Tai,kad temos dubliuojasi, sita tai jau seniai sukurta....
Atsakyti
#412
reikėtų tą tada trinti, rinktumėmės čia, kol yra vietos bendrauti 4u.gif
Atsakyti
#413
QUOTE(mamax3 @ 2011 02 28, 14:03)
Mano mamytė patyrė insultą,buvo operuota ir labai sunkios būklės gilioje komoje pragulėjo 22paras...o 23parą ji išėjo... jai ir buvo 53m(po savaitės turėjo sueiti 54m.). Šiandien dvi savaitės kaip ją palaidojom...Labai sunku,labai jos ilgiuosi...


Laikykis žinau kaip be galo sunku , norisi kaukti, ir tas klausimas, už ką, kodėl man taip, ką aš ne taip padariau verysad.gif

QUOTE(nelita @ 2011 03 01, 10:41)
reikėtų tą tada trinti, rinktumėmės čia, kol yra vietos bendrauti  4u.gif


drinks_cheers.gif


Atsakyti
#414
QUOTE(mamax3 @ 2011 02 28, 13:03)
Mano mamytė patyrė insultą,buvo operuota ir labai sunkios būklės gilioje komoje pragulėjo 22paras...o 23parą ji išėjo... jai ir buvo 53m(po savaitės turėjo sueiti 54m.). Šiandien dvi savaitės kaip ją palaidojom...Labai sunku,labai jos ilgiuosi...

vargšiukė, daug vandens nutekėti turės kol atsistosi ant kojų.Aš apie 3 mėn laiko net mašinos nevairavau, bijojau užsimušti, negalėjau mylėtis su vyru, dukrą apkabindavau ir verkdavau.Kartą vyrui pasakiau, žinai nėra tokios dienos kad nepagalvočiau apie mamą, galvosiu kol gyva būsiu.Laikykis verysad.gif

už temos sukūrimą aš už
Dėl brolių gobšumo.Vienas brolis sugalvojo elektros laidą didžiulį išplėšti iš po žemių ir ką manote po mėnesio neteko piršto.Tikiu lazda turi du galus, apie vieną brolienę išviso patyliu, bet žinau turi būti atlygis už viską ka tu padarei ar pasakei, tikiu kad laimės tie pinigai neatneš.
Atsakyti
#415
Labas rytas
Šiandien 4 savaitės, kai su mumis nebėra mamos... Vakar vakare kažkaip labai nebuvo nuotaikos, pramiegojau iki vidurnakčio ir jau tada visos mintys tebuvo apie mamą... Jinai išėjo naktį, tarp 2 ir 3 valandos. Niekaip negalėjau užmigti šiąnakt tuo metu, tik pagalvė šlapo šlapo... Paskutiniai gražūs prisiminimai kai reanimacijoj dar jinai man atsakinėjo mirksėdama, arba paskutinė diena pas ją ligoninėj, kai ji taip ilgai ilgai į mane žiūrėjo ir užmigo.... Tada ją gyvą mačiau paskutinį sykį... Verkiau šiandien iki darbo kol atvažiavau, verkiu va ir dabar...
Kažkur skaičiau apie liūdesio, netekus artimojo stadijas, sunku mums visoms, nežiūrint kiek laiko praėjo... Bet ištversim, nes tiek jau daug ištvėrėm...
Atsakyti
#416
QUOTE(Paix @ 2011 03 02, 08:24)
Labas rytas
Šiandien 4 savaitės, kai su mumis nebėra mamos... Vakar vakare kažkaip labai nebuvo nuotaikos, pramiegojau iki vidurnakčio ir jau tada visos mintys tebuvo apie mamą... Jinai išėjo naktį, tarp 2 ir 3 valandos. Niekaip negalėjau užmigti šiąnakt tuo metu, tik pagalvė šlapo šlapo... Paskutiniai gražūs prisiminimai kai reanimacijoj dar jinai man atsakinėjo mirksėdama, arba paskutinė diena pas ją ligoninėj, kai ji taip ilgai ilgai į mane žiūrėjo ir užmigo.... Tada ją gyvą mačiau paskutinį sykį... Verkiau šiandien iki darbo kol atvažiavau, verkiu va ir dabar...
Kažkur skaičiau apie liūdesio, netekus artimojo stadijas, sunku mums visoms, nežiūrint kiek laiko praėjo... Bet ištversim, nes tiek jau daug ištvėrėm...

panasiai ir man buvo, reanimacijoje bendraudavome akimis, atrodo jau geriau jau pati pakviepuodavo-vilties laselis, o kita diena ateini vel intubuota, vel vaistu pripumpuota miega, bet visda visada kai ja pakalbindavau nusi6ypsodavo, spusteldavo ranka, ir tikiu nekesdavo saves kad yra priklausoma nuo kitu zmoniu, kad as ja tokia silpna matau, ji visada buvo muras mano gyvenime.Klausiau mamyte tu issikapstysi, juk tu nori gyventi, o i6 jos lupu judesiu supratau "pavargau" verysad.gif
Atsakyti
#417
man sunkiausi buvo pirmieji metai, dabar net jų galima sakyt nepamenu, kažkoks tik juodulys likęs. tuo metu laukiausi antrojo mažiuko. labai gailiuosi, kad nepajaučiau laukimo džiaugsmo verysad.gif bet dabar tą mažiuką labiau myliu nei pirmąją, gal pasąmonėje noriu kompensuot tą nelaukimą verysad.gif
dabar jau lengviau, bet ir dar nesustiprėjus, dar dažnai apima silpnumo akimirka ir galiu pravirkt vos tik pagalvojus apie tą laikotarpį. man labai padėjo dienoraštis, rašiau ką išgyvenu, aprašydavau sapnus, kuriuose ją sapnavau, guosdavausi... man padėjo, gavosi savotiškas bendravimas su ja angel_sadangel.gif
Papildyta:
QUOTE(nuotakyte @ 2011 03 02, 10:44)
panasiai ir man buvo, reanimacijoje bendraudavome akimis, atrodo jau geriau jau pati pakviepuodavo-vilties laselis, o kita diena ateini vel intubuota, vel vaistu pripumpuota miega, bet visda visada kai ja pakalbindavau nusi6ypsodavo, spusteldavo ranka, ir tikiu nekesdavo saves kad yra priklausoma nuo kitu zmoniu, kad as ja tokia silpna matau, ji visada buvo muras mano gyvenime.Klausiau mamyte tu issikapstysi, juk tu nori gyventi, o i6 jos lupu judesiu supratau "pavargau" verysad.gif


o aš jai vis žadėjau mamyt tu tikrai pasveiksi, tikrai tikrai, laksčiau per gydytojus, mokėjau jiems ir man nepavyko...... aš ir pamenu jos žvilgsnį, tokį šaltą ir stiklinį, kažkokį į tolį, man kartais atrodo, kad ji suprato, jog teks išeiti....
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo nelita: 02 kovo 2011 - 09:56
#418
QUOTE(nelita @ 2011 03 02, 10:53)
man sunkiausi buvo pirmieji metai, dabar net jų galima sakyt nepamenu, kažkoks tik juodulys likęs. tuo metu laukiausi antrojo mažiuko. labai gailiuosi, kad nepajaučiau laukimo džiaugsmo  verysad.gif bet dabar tą mažiuką labiau myliu nei pirmąją, gal pasąmonėje noriu kompensuot tą nelaukimą  verysad.gif


o aš jai vis žadėjau mamyt tu tikrai pasveiksi, tikrai tikrai, laksčiau per gydytojus, mokėjau jiems ir man nepavyko...... aš ir pamenu jos žvilgsnį, tokį šaltą ir stiklinį, kažkokį į tolį, man kartais atrodo, kad ji suprato, jog teks išeiti....


1.Aš ir kažkaip pamirštu, kad nestuke.gif esu, stengsiuos tiek pimai dukytei, tiek antram leliukui atstoti abu senelius, kurie buvo patys nuostabiausi wub.gif
2.Mano mamytei buvo blogai su inkstais, ji dializavos, vis sakydavo, kad mane nudializuos greitai sakydavau, Mamyte viskas bus gerai pamatysi, gyvensi lgai ilgai...Dabar galvoju, kodėl neraginau jos darytis inkstų persodinimo operacijos, kodėl neieškojau kito kardiologo...Tik prisimenu nuostabų sekamadienio rytą, suskamba skambutis, o ten kalba tėtis ir pasako, kad greičiau atvažiuotumem, nes nebėra Mamytės, kai atvažiavom, ji gulėjo lovoj, šilta, šypsojos, o vakare kalbėjom telefonu, juokėmės....

Kaip didžiausią košmarą galiu prisimint, kai reikėjo išrinkt Mamai karstą, įkapes....Norėjos tik dingti iš šio Pasaulio...

Po trijų mėnesių istorija pasikartojo, tik brolis pranešė, kad nebėra tėčio...
Per daug visko per tokį laiką, prisimenu ir noris tik kaukti, veju šalin blogas mintis, tikiu, kad kada nors bus geriau, bet dabar yra be galo sunku.
Studijuoju, dirbu, kažkiek užsimiršta, bet širdy ta tuštuma veda iki beprotybės....
Atsakyti
#419
aš tik pamenu išrinkau vyšninę suknelę, kuri jai tiko ir šalį, nes buvo galva nuskusta ir išvagota pjūviais. kaip dabar pamenu paskutinę dieną prieš operaciją, ji žiūrėjo ir verkę, gal bijojo net nežinau, man ji niekada to nepasakė. po operacijos jau buvo ne tokia, taip ir neatgavo pilno proto. mano mamai buvo nepiktybinis galvos auglys o mirė ji nes krešulys papuolė į plaučius, ji užduso. ir šią minutę kaip rašau, verkiu kaip mažas vaikas cray.gif cray.gif cray.gif
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo nelita: 02 kovo 2011 - 11:10
#420
viską gavau supirkti, šviesiai žalią suknelę, šalį, kreminius batelius, karstą, gėles.Ir parvežiau mamą iš Kauno klinikų kartse į namus, kur laukė broliai, mamos mama.Visų atsiprašiau ir prašiau nepykti kad nepasveiko mama.jau verkiu
Atsakyti