Jungiuosi ir aš prie Jūsų...
QUOTE(Paix @ 2011 03 02, 21:46)
Nieko nebuvo sunkiau ir man, kaip išrinkti mamai suknelę ir karstą... Kažkas neapsakomo... Rinkau labai trumpai... gražiausią paprašiau... spalva parodžiau, o visą kitą jau ten prirašė... batelius, pirštinaites ir visa kita... Niekada neįsivaizdavau kaip tai sunku...
kas dėl gedulo... Nežinau, bet aš negaliu nesirengt kol kas juodai... Gal kad tiek mažai laiko praėjo... 4 savaitės... Bet čia, galvoju, individualiai, ir daryt reikia taip, kaip pačiam norisi, o ne kaip prietarai ar kas iš šono kalba...
Manęs Mama dar gyva būdama (bet, matyt, viską puikiai nujausdama) paprašė nupirkti, bet taip nė karto ir nežiūrėjo...
QUOTE(nelita @ 2011 03 03, 14:58)
o aš nenešiojau juodų rubu, jaučiau kažkokį atmetimą jiems

, nešiojau tik juodą šaliką ir juodą plaukų segtuką. aš negalvoju kad skuduruose esmė. gedulą nešioju širdyje iki šios minutės...
QUOTE(Paix @ 2011 03 03, 15:02)
O aš visada ir anksčiau sakiau, rengiuosi taip kaip jaučiuosi.... Todėl tikriausiai ir juodus tesirengiu...
Neišlendu iš juodo rūbo...Nors sakiau, kai Mama buvo gyva, kad nenešiosiu gedulo visų metų, bet kol kas kitaip negaliu...
QUOTE(nelita @ 2011 03 06, 14:13)
o aš galiu jau pasidžiaugti, kad pamažu "sveikstu". prisiminus mamą neištinka toks didelis liudesio priepuolis, pamažu jį keičia maloni šiluma

, pasidaro taip smagu ir gera... labai branginu visas tas akimirkas... ypač tą šiltą veidą ir šypseną.
Aš jau nebežinau, ką bedaryti - kol kažką dirbu - lyg nieko, o visą kitą laiką - sunku...
QUOTE(nelita @ 2011 03 16, 23:40)
aha, bet kaip ten bebutu džiaugiuosi bent tuo, kad galėsiu dažniau ją aplankyti, nunešti jai gelių, labai mėgstu tai daryti, jos žydi ištisą vasarą...
O man tai visai nauja patirtis, labai jos bijau...
QUOTE(Monika_150 @ 2011 03 17, 13:55)
Skaudžiausia yra kai matai kaip visi sveikina savo mamas,džiaugiasi kartu su ja ta diena,akyse susikaupia ašaros ir norisi pravirkti. Visi tie koncertai per televiziją skirti motinos dienai yra tikrai man nepakeliamas išbandymas,nes atgyja visi prisiminimai apie mamą. Tačiau kai žinai,kad tu negali nieko daugiau padaryti kaip tik aplankyti jos kapą ir taip lyg ir pabūti kartu su ja atneša truputėlį džiaugsmo,bet niekas neatstos būvimo kartu su mama.
Pirmi metai, nežinau, kaip bus...
QUOTE(viilda @ 2011 03 17, 14:44)
Be galo sunku be Jos, be Jos šypsenos, palaikymo, užtarimo...Atrodo, tai nesenai Ji paliko mus, o jau kovo 22 d. bus 7 mėnesiai...
Labai panašus laikas - mama užgeso 08.08...
Nors gyveno už 130 km, kalbedavom kasdien. Ir dabar dar norisi paskambinti, kažkuo pasidžiaugti... Ir nėr kam...