QUOTE(MAMA2T&T @ 2006 11 24, 06:45)
Amalia, tu aprashei vyniotinius, kurie jau kaip karshtas patiekalas gali buti valgomas. As kalbu apie vyniotinius, kur nuo vaikystes per visus balius su balta mishraine valgydavom
Visai mane subalamūtinai. Esu tetos išmokyta tuos, kur vaikystėje kaime per vestuves šaltus valgydavom, būtent taip daryti - ji juos gamindavo užsakyta. Ji tiesa gamindavo pagrinde iš veršienos, visuomet vyniodavo drobulėn, tada sušniūruodavo, virdavo, paskui suslėgtą šaldydavo...Va tik mano šeimyna šiltus labiau mėgsta, tai aš pati modifikavau. Bet mane pribloškė patsai lietuvaičių išradingumas - aš mat kankinuosi, mėsos gabalą grūsdama tinkliukan, kuris neperpigiausias, paskui kankinuosi jį nuimdama, plaunu ir kitą kartą vėl vartoju, kol gumos atsisako tarnaut. Tai va, paaiškinkit man turndrai, ar teisingai supratau - mėsgaliai (ne cielas gabalas, kaip pas mane) pamarinuojami (kai maži gabaliukai, valandos kaip ir gana), sukratomi į tetrapako pakuotę ir verdami puode. Ar taip? Tada toje pakuotėje ataušinami, jinai nuplėšiama...Dabar pora klausimų - kaip galą užtaisot? Pas mus tos pakuotės kiek kitokios, pritaisytas užsukamas vamzdelis išpylimui. Na, galą būtų galima atkrapštyt. O tada? Užlenkti, užrišti, laisvą palikti, kad garas išeitų? Į puodą guldyti ar statyti. Kaip tada su dažais iš išorės, ar jie vidun neįlenda? Aš aplamai greitpuody verdu, manau kad ir čia galimėtų. Dvilitrinių pas mus nebūna, manau ir litrinis praeitų, kas ten didžiulį ir suvalgys, mums kimštos ( ar vyniotos) vištos, kurią tarp kitko šaltą valgom, trim dienom užtenka

Na bet jei pasiseks, tik taip ir bedarysiu, cak cak, vištą sudraskau, sukratau...Produktai tai tie patys, bet kiek darbo susitaupo

Tai va, lauksiu dabar, kad apšviestumėt.