QUOTE(bjaurybe @ 2009 05 19, 08:17)
gal galit plačiau?

Aš iš karkos tik šaltieną darau ir parūkytą perku sriubai kopūstų, o vyniotinio nesu bandžius, kitą sykį išverdu su kaulu ir visai skanu būna ir taip valgyt, bet jau nepapjaustysi ant stalo

. O šoninę tai kepu šaltam, bet natūraliai, neteko įdaryti

. O kaip šoninę pjaunat ?
Be abejo, kad galiu placiau
Karkos vyniotinis
Imu norimo dydzio karka, isimu kaula. Kaula isimineju per ta vieta, kuri yra siauriausia. Siaip apemus karka viena jos puse buna plati (sus skurele), o kita siauresne ir atrodo, kad kaulas labiau pavirsiuje, tai ten ir pjauny isilgai ir graziai isimu kaula. Beje is kaulo galima dar sriuba isvirti

Iskaulinta mesyte pamusu mesai musti plaktuku, palyginu raumenukus ipajudama isilgai. Sumarinuoju : druska, pipirai, kvepiantys pipirai, muskato riesuto, nemazai cesnako ir palaikau bent per nakti. Tada pasiruosiu farsa: imusu kiausini, itarkuoju morka, dedu prieskoniu, galima ideti ir dziovintu slyvu ar zirneliu, prapjovus graziau atrodys. Susimarinavusia karka dedu ant drobeles (tam labai tinka svarus sudeveti pagalviu uzvalkalai ar paklodes

), ant istiestos karkos dedu farsa paspausdama, kad gerai priliptu ir butu uzpildyti visi tarpeliai tarp raumenuku. Tada formuoju-suku vyniotini, taip, kad butu graziai pailgas, galus uzkamsau jei islenda farsas. Susukta mesyte stipriai suvynioju i drobule, uzrisu galus ir pervynioju su virvele(dazniausiai paimu stipresnio siulo ir prisilinkuoju). Dedu vyniotini i dideli puoda, uzpilu vandeniu, kad gerokai apsemtu, i vandeni idedu dar druskos pipiru, lauro lapu ir nuo uzvirimo verdu apie 2 val, priklausomai kokio dydzio vyniotinis gavosi. Isvirusi isimu ant padeklo, leidziu truputi praausti ir dar karta stipriau perrisu su virvele, kad geriau susispaustu mesyte. Paslegiu uzdejus lentele, o ant jos akmenuka(turiu namie pora tokiu tinkamu tam reikalui

) Slegiasi per nakti, o ryte prasom pusryciams prie kavos, su marinuotu agurkeliu ar siaip kokiom darzovytem
Keptas sonines vyniotinis
Imu pailga gabala liesesnes sonines. Dazniausiai perku paslepsnius ir kadangi siais laikais super riebios mesos turguje tikrai nerasi, manau problemu neiskils

Sonine padedu ant stalo oda i apacia, jei reikia palyginu krastus, kad gautusi graziai pailgas gabalelis ir is vieno sono (ilgesnio) pjaunu pusiau, bet iki galo neperpjaunu. Kai atverti, gaunasi kaip knyga. Mesyte sumarinuoju su megstamais prieskoniais ir palieku ilgesniam laikui, dazniausiai per nakti. Toliau viskas panasiai kaip ir su karkos vyniotiniu, pasiruosiu farsa, ant atverstos "sonines knygos" dedu sluoksni farso, uzverciu "knyga" paspausdama, kad suliptu. Vynioju i kepimo plevele, uzrisu galus, perrisu virvele ir kartais dar ir i kepimo rankove idedu. Kepu 180C karscio orkaiteje apie 1.5 val (velgi priklauso nuo vyniotinio dydzio) i skarda ipilu vandens, kad nepradetu svilti. Iskepus vyniotini praasinu ir paslegiu po akmeneliu

Kadangi dazniausiai vyniotinius verdu/kepu is vakaro, tai slegiasi per nakti, o ryte pusryciams jau ir ragaujam
Tai vat taip as ir gaminu tuos savo "vielotinius"