QUOTE(Qanga @ 2007 05 07, 12:45)
Matai, tu problemu turetu ieskoti abi puses, ir noras gerai sutarti turetu buti abipusis. Deja, dazniausiai taip nera... Tarkim, kad ir mano atveju: vyro sesuo karta papriekaistavo vyrui, kad as jai po pietu nepadejau nuo stalo surinkti leksciu ir sudeti jas i indaplove

Taip, as jai nepadejau, nes mano namuose sveciu darbas - tik sedeti prie stalo, as apie juos sokineju, as jai rupinuosi, as noriu, kad jie jaustusi patogiai ir maloniai, kad jiems butu gera pas mane, kad jie ir kita syki mielai pas mane apsilankytu. As tokioj seimoj isaugus, pas mano tevus tokios taisykles, as neisivaizduoju, kad gali buti ir kitaip. Tuo tarpu vyro seseriai tai pasirode labai kiauliskas poelgis. Bet tokiu atveju, jei ji mato, kad man "nedaeina", kodel nepaprasyti pagalbos? Pagaliau, kodel mano vyro, savo brolio, nepaprase padeti? Aplamai, priekaistauti del tokiu dalyku...

Jus nepagalvokit, kad ji nesupbrendusi - jai tuoj 40 ir ji yra 3-jui vaiku mama
As ja suprantu - mano vyras jos brolis, su kuriuo ji visa laika puikiai sutare. Bet ji turetu suprasti ir ji - jis jau turi savo moteri, savo seima, kurioje galioja mudvieju susikurtus taisykles. Reiketu gerbti ir tas taisykles, ir mus... O dabar... Viskas taip sugriauta, kad, atrodo, nera net i ka atsispirti ir pradeti statyti is naujo.