Darbo paieškos: pleputės konsultacijos

Sveikinu tave, -ute!

Teisingai, teisingai, visas blogas mintis vyk i sali Ir jei turesi konkreciu klausimu, kreipkis

tai kad cia ne shutka reikia ruostis великому нашествию братьев наших дальних

paziuresiu butinai!
Papildyta:
Kaip tau sekesi siandien, Jurgeete? Juk pokalbis siandien buvo... Nespejau tau atsakyti...

Nea, nieko tikrai nereikia. Nebent turite rasytines rekomendacijas arba esate kurybinis darbuotojas ir norite savo darbus parodyti...

Zinai, ka patarciau - daugiau praktikuokis namuose Ismok ta teksta atmintinai. Pakartok ji simta kartu. Po to 50 kartu ji papasakok vyrui. Po to 20 kartu papasakok draugei. Tave tai tikrai uzknis, bet kalba pereis i automatini lygi...
Beje, neretai buna taip, kad kai tik pradedi sneketi angliskai ir pamato, kad sneki gerai, tave nutraukia. Tai kad reikia "issilaikyti" tik pirmas kelias minutes

Apie idarbinimo agenturu darba nelabai ka zinau

vakar grįžau iš pokalbio užpykusi. Nu dabar man paaiškinkit kokio velnio darbdaviui gali rūpėti kiek aš turiu vaikų, kokios jie lyties ir dar kur ir kuo vyras dirba o man pasakius kad į cv niekada nerašau jog turiu vaikų atsakė taip- mes nenorime jums trukdyti auginti vaikus nu nuo tokio požiūrio liūdna darosi. O pareigos su didele perspektyva, na bet jei toks požiūris tai turbūt būtų sunku dirbti?

idomiai cia...gal paprasciausiai norejo pokalbio laika istempti, gal is pat pradziu suprato, kad jiems netinki, ir tokiais klausimais tik tempe laika (?)

kad čia buvo patys pirmieji vadovo klausimai (dalyvavau paskutiniam ture), atbėgo visas uždusęs ir net neskaitęs mano cv, tai sėdėjo, skaitė ir prašė komentuoti. O paskui tik pradėjom kalbėt apie darbą, tikrino mano žinias ir t.t. Bet po tokių klausimų pradžioje labai nuliūdau...norėtųsi to darbo, bet...

Sakai, kad tai buvo paskutinis turas, vadinasi, pries kviesdami tave i pokalbi jie zinojo, kad turi vaikus Is jo klausimu apie vaikus ir vyra man susidaro ispudis, kad jis tikrino kiek is tiesu nori sio darbo ir ar darbas tau nera tiesiog proga iseiti is namu (zinai, kai buna turtingu vyru zmonos, kurios dirba savo malonumui)...
Ar tu jau zinai, kad nepraejai, ar tik spelioji?

nežinau dar ar praėjau, paaiškės po pirmadienio. Kai buvau pirmą kart tai tokių klausimų neuždavinėjo. O paskutiniame pokalbyje vadovas dalyvavo pirmą kartą, tai ir matė mane pirmą kart. Na mes daug kalbėjom apie motyvaciją tame darbe tai kiek mačiau liko patenkintas mano atsakymais. Tada ir paaiškėjo kad turėsiu gerų perspektyvų dirbdama ten.
Bet mane pačią tokie jo pirmi klausimai apie vaikus ir jų trukdymą glumina.

plepute, gal galetum pakalbeti apie motyvacinio laisko rasymo subtilybes? jeigu kazkur jau yra parasyta, gal galeum pasakyti kur, nes nerandu...
ir dar, kodel LT skirtingoms pareigybems reikalauja tu paciu reikalavimu? tarkim projekto vadovo-rinkodaros vadybininko-pardavimu vadybininko...

Ačiū Vis ant širdelės lengviau pasidarė...

Aš savo CV taip pat vaikų neminiu, nes tai neįtakoja mano darbo santykių Bet jei darbdavys paklausia - pasakau ir iš karto... ir susidarau nuomonę apie firmą

Beje, man analogiška problema kaip Ryzai Lapei - angliškai suprantu puikiausiai, galiu laisvai kalbėti telefonu, versti tekstus iš ir į anglų kalbą, bet jei per pokalbį paprašo papasakoti angliškai - tai tarsi išmuša mane iš vėžių... Papasakoju, bet aišku ne taip sklandžiai, kaip galėčiau...

Buvo ir man vieno pokalbio metu "mestas" teiginys, jog aš nemyliu savo vaiko Tai aš darbdavio ir klausiu: "kodėl susidarėte tokį įspūdį" Tai jam pasirodė, kad darbo, mokslų ir šeimos, t.y. vaikų, neįmanoma suderinti Iš pradžių buvo mintis, kad čia pasireiškė vyriška logika Bet dabar mąstau, kad norėjo pasižiūrėti kaip jaučiuosi ir elgiuosi stresinėje situacijoje

Norėjau *pleputes* ir kitų konsultacijos
Esu atrinkta antram atrankos turui. Jam reikia atlikti užduotis ir jas pristatyti. Tai darysiu pirmą kartą savo gyvenime ir labai jaudinuosi, kad kas nors bus negerai. Jei prieš prezentaciją auditorijai prisipažinčiau jog labai jaudinuosi, nes tokią užduotį atrankos metu atlieku pirmą kartą, ar tai nepakenks? Gal iš vis apie tai neužsiminti

Aš neužsiminčiau...

o man atrodo, kad jaudinimasis tokioj situacijoj yra naturalu, butu keista, jei nesijaudintum.. Prisimenu, kad viena forumiete prisipazino per pokalbi, kad labai jaudinasi ir darbdaviai tai suprato manyciau, kad nereikia ju bijoti, taciau jaudulys cia niekur nedingsta

apie motyvacini kalbejom siek tiek pacioj pradzioj. Dar papildant galiu pasakyti, kad motyvacinis leidzia zymiai daugiau atskleisti save, nei CV, tad pasinaudokite tuo. Kartais kandidatai atsiuncia motyvacini, kuris visiskai netelpa i jokias normas ir taisykles, bet jis taip taikliai apibudina ta zmogu, yra toks idomus ir patrauklus, kad zmogu is karto kvieti pokalbiui. Nebijuokite motyaciniame pabuti savimi, parasyti tai, kokio darbo norite ir ka galite pasiulyti. Kartais kandidatas taip nuosirdziai paraso "neturiu darbo patirties, bet labai, labai noriu dirbti butent toki darba, ir esu tikra, kad sugebesiu, nes noriu ir desiu pastangas, kad .... o dar as moku ta ir ta ir nors to nera daug, viska kompensuos mano noras...", jau ta zmogu isimyli nemates
Kartais kandidatas santuriai labai paraso, bet vis tiek is kiekvieno zodzio sklinda noras dirbti butent si darba, taigi vel isimyli
Neisvengiamai idedame save i kiekviena zodi ir skaitytojas ta jaucia. Todel biski kurybos i motyvacini ideti reikia Atsimenu, kaip kuriau pirma savo motyvacini. Kiekviena diena ji perskaitydavau, taisiau, vel taisiau, papildydavau. Kaip vaika augini, taip ir motyvacini rasai - vis kiekviena diena saves daleli atiduodi
O jei praktiskiau, tai dar keli patarimai:
Pradzia: Kreipkites i vadova arba , jei tokio nezinote, i gerbiamuosius ponus
Po to: parasykite, i kokias pareigas pretenduojate, kur radot skelbima ir tai, kad dziaugiates, jog galite pasiulyti kompanijai savo paslaugas.
Po to: trumpai apibudinkite, kodel tinkate siam darbui. Kai rasome apie issilavinima, uztenka pamineti ka ir kur baigete. Jei studiju metu klausete koki ypatinga kursa, paraset super referata / dilpomini, daret kokia idomia uzduoti, ar atlikote super praktika, visa tai galima pamineti. Kalbedami apie darba, paminekite kur dirbote, ka ten darete (tai svarbu, nes kartais pamirstame pamineti svarbiausia dalyka - ka butent dareme), ko ismokote. Nereikia kartoti tai, kas parasyta CV, savo zodziais pakankamai trumpai isskirkite esme - vadovavau zmonems, sisteminau informacija, aptarnavau klientus. Ismokau spresti konfliktines situacijas, apdoroti didelius informacijos srautus, surasti bendra kalba su bet kokiu zmogum, ir t.t. Apie issilavinima reikia parasyti 2, max. 3 sakinius. Apie darba 5, max. 7 sakinius.
Ar rasyti apie visas darbuovietes? Kaip norite. Jei jos reikalingos siam darbui, tada apie visas (tada ziurekite, kad apie kiekviena nebutu daugiau 3 sakiniu, nes gausis daug teksto). Jei ne visos reikalingos, paminekite tas, kurios svarbiausios.
Po to: pristatykite save kaip zmogu. Aprasykite trumpai savo asmenines savybes, kurias paminejote CV (arba nepaminejote). Duokite trumpa sau charakteristika. Be abejo, darbdaviai supranta, kaip rasomos tos savybes. Ir vis delto, jei jas parasote, vis tiek isreiskiate savo vertybes, poziuri i gyvenima, i tai, ka vertinate (palyginkite kandidatus, kai vienas raso: esu komunikabilus ir nekofliktiskas zmogus. Moku susikoncentruoti ties uzduotim ir atlikti ja iki galo. O kitas raso: esu komunikabilus zmogus, megstantis uzmegzti naujus rysius ir nuolatine kaita. Susidaro skirtingi komunikabilaus zmogaus vaizdai - vienas tylus ir nekonfliktuojantis, kitas garsiai plepantis su visais apie bet ka (na, biski perdedu, kad skirtuma paryskinciau...)
O i pabaiga pakartokite savo kontaktus dar karta (emaila ir telefona), parasykite, kad lauksite ju skambucio ir jei jie tures kokiu klausimu, mielai i juos atsakysite. Padekokite uz laika, skirta jusu motyvacinio nagrinejimui.
Pagarbiai,
Plepute Pleputyte

Todel kad nemoka darbdaviai isskirti esminiu savybiu, reikalingu vienai ar kitai profesijai
Kokiu savybiu visi reikalauja? Atsakingumo, saziningumo, bendravimo igudzio. Matyt, musu tauta su siom savybem daugiausiai problemu turi...
Ir ne tik musu tauta


Jei pasakysi tai su nieko neipareigojancia sypsena tarsi tarpkitko, bus labai gerai. Tai nuims itampa ir tau, ir jiems Na, o jei pasakysi tai su nuostata "kadangi labai jaudinuosi, privalote man atleisti visas mano klaidas ir is viso dziaugtis, kad esu tokia atvira, kad prisipazinau", tada tas pasakymas nelabai pades...
Siaip ziurek pagal nuotaika. Pajusi ar verta tai sakyti ar ne. Labiausiai atsizvelk i savo savijauta.
Sekmes!!!

Lauksim, lauksim