Darbo paieškos: pleputės konsultacijos

merginos, o gal kuri esate susidurusi su metiniu darbuotojo vertinimu? ka galit papasakoti?

Nu liepia Tai jei ne viską darai vienodai gerai, tai prastai susikaupi, ane?
Dėkui

Taigi darbai skirtingi - vienam reikia labai greit, bet užtenka trumpam, sukaupti dėmesį, kitame - atvirkščiai, gali lėtai įsivažiuoti, bet paskui valandom išlikt dėmesingai
Taigi, kaip bepadarytum tą testą, taip yra gerai O jeigu nustatys, kad netinka tavo dėmesio sukaupimas, tai gal tikrai netinka

PPZ -prekių priėmimo zona

As esu susidurusi. Tiesiog kas metus suseda kiekvienas su savo vadovu. Ir aptarineja ka per tuos metus atliko, ka blogai ka gerai, Man teko save vertinti netgi balais, sulauktu ivairuu netikeciausiu klausimu. Vietomis jauciausi kvailai kaip mokinuke. Buvo vertinami ivairus dalykai, NUo bendravimo komandoje, darbu organizavimo iki punktualumo ir tt.

Isivertinau save, paskui mane ivertino vadovas, aptareme ka galetume padaryti geriau vienoje ar ktioje srityje.

Zodziu jei ruostis tai gal labiausiai perkratyti savo nuveiktus darbus. Sugebeti ivardinti ka darete gerai per tuos metus, bei paskayti minusu kur dar reiketu jum pasitempti.

Tai gera proga [akabeti apie atlyginimop pakelima, jei zinoma pasitikite tuo ka darote, matote daug poliusu, ir sugebate juos apginti konkreciais pavyzdziais. TArkim. Siais metais as padariau ta ir ta ir ta..."tarkim si darba atlikau ne taip gerai kaip norejau, taciau tai man stimulas pasistengti ...ir tt." parodai kad zinai savo silpnasias vietas ir zinai kur riekai pasitempti.

Nu zodziu...gal aiskai parasiau..

labai aiskai!!!
tik kad man tas pokalbis cia po bandomojo... tai neturiu ka ir daug papasakoti

Jeigu po bandomojo, tai pasiruošk kalbėt ką tu supratai čia dirbdama: nu tipo, sužinojau ko nežinojus, pamačiau ko nemačius, prisitaikiau kaip tik galėjau greitai, stengiausi daugiau negu galėjau, kas jau nesigavo, tas nesigavo, bet dabar jau žinau kaip daryt, kad gautųsi ir viską su konkrečiais pavyzdžiais.
Dar pasiruošk apie tai kaip ruošiesi dirbti ateityje, kokie tavo planai, kaip ruošies juos įgyvendint, kokiom priemonėm ir bla bla...
Aišku, bus krūva klausimų apie tavo pačios asmenį - kaip jauteisi, kaip jautiesi, ko tikėjaisi, ar gavai ko tikėjaisi, kaip įsivaizduoji kad bus ir pan...
Atsimink, kad bandomojo laikotarpio metu tu kaip ir turėjai teisę suklysti, kažko nežinoti, bet PRIVALĖJAI iš to padaryti reikiamas išvadas
Nu nežinau, gal kitur kitaip, bet aš tai tokiom temom kalbėjau... nors kai mano vadovė laaabai minkšta ir jai galima buvo bet kokius makaronus ant ausų užkabint, tai man tas pokalbis bandomojo pabaigoj visai fun buvo (šiaip aš labai mėgstu (čia tiems, kas dar nepastebėjop ) makaronus kabinėt, visokias teorijas išvedinėt, ateities planus kurt, priežastinių ryšių ieškot, ar šiaip ką nors priburt ). Ir aplamai, mėgstu pokalbius

su pajuodinta (na, geraja prasme) ir eisiu i ta pokalbi
labai aciu!!
kazkaip pradejau bijoti.. neturiu ko bijoti (tuo labiau zinau, kad ten liksiu), bet BIJAU IR VSIO
dar karteli aciu! bent ramiau ant dusios, zinosiu, kad ten nieks nesikandzioja.. tai tik pokalbis..

*Plepute*, norėčiau Tavęs, nors šiaip tai ir kitų nuomonė praverstų, paklausti vam apie tokią situaciją...

Aš dabar dirbu vienoje įmonėje apie 2 metus vyr.buhaltere.

Šiandien sugalvojau, kad ieškosiu kito darbelio, nes nematau čia jokios motyvacijos darbui...
Dirbu, nes man patinka mano darbas, bet kas liečia aplinką (turiu omeny kolegas), darbo užmokestį - tas manęs netenkina. Prieš metus teiravausi darbdavio dėl didesnio atlyginimo..Jis tikrai nebuvo patenkintas, nesutiko pakelti argumentuodamas tuo, kad ką aš matau balanse, tai nėra realūs įmonės duomenys (na, nes jie gan geri...), mes neesame niekam skolingi ir dirbam l.pelningai, dar pasakė, kad prieš tai dirbęs žmogus gaudavo dar mažiau už mane...O aš čia, va kažko užsigeidžiau, pasakė, kad jis turi kažkokių įsipareigojimų piniginiu atžvilgiu, skolų ar pan. Bet man atrodo kitaip, na kaip jūs manote, jeigu įmonė gali pirkti mašinas, kainuojančias 100 tūkst. Lt., tai negi gaila darbuotojui atlyginimą pakelti bent 300Lt..?
Kaip man reaguoti į tokius jo žodžius ir tokį elgesį..Iki dabar atlyginimas man dar nekilo nė karto.. Ar tai reiškia, kad jis manęs nevertina? Nors elegsio atveju, tai elgiasi gražiai, visada pasveikina su šventėmis, dovanoja dovanėlių ir t.t.
Man kažkaip antrą kartą prašyti neleidžia išdidumas..Na, nežinau, esu pasimetus..
Kas liečia aplinką, tai kartu su manimi viename kabinete dirba žmogus, su kuriuo man sunku, aš neesu nė karto to parodžiusi ar pasakiusi, bet mūsų požiūris į gyvenimą ir šiaip daug kas kardinaliai skiriasi..Be to, tas žmogus dažnai į viską reaguoja piktai ir tai mane vargina, nes aš turiu išklausyti visą moralą arba dėl ko kažkas nepatiko ir t.t.
Tiesiog kartais jaučiuosi l.l. pavargus nuo to...

Labas, mergaites
Buvau siek tiek atsijungus nuo virtualaus pasaulio. Nepasakyciau, kad ir dabar i ji sugrizau, bet jauciu pareiga jums atsakyti. Po truputi bandysiu tai padaryti
Pradesiu nuo galo...

Tai, kad tau nekelia atlyginimo dar nereiskia, kad jie taves nevertina Tiesiog yra darbdaviai, kurie nenori moketi dideliu atlyginimu darbuotojams. Tai visai nepriklauso nuo imones finansines padeties. Tai yra viena is vertybiu, kuri yra vos ne igimta. Pasakyciau taip - kiekvieno darbdavio galvoje yra gilus isitikinimas apie tai, kokio dydzio turi buti atlyginimas. Ir sito gilaus isitikinimo nepakeis niekas - kai fin.situacija yra prasta, priezastis bus ji, kai fin.situacija nebus prasta, priezastis bus investicijos, kiti isipareigojimai ir pan. Kas labai svarbu - kad sis isitikinimas neparodo kiek geras ar blogas yra darbdavys. Jis gali manyti, kad tu esi verta mazo atlyginimo, bet tuo paciu rupinsis tavim, dovanos dovanas, visaip rodys demesi. Kitas gali duoti tau dideli atlyginima ir tuo paciu nelaikyti tave uz zmogu, visaip zeminti ir ziauriai kontroliuoti. Tai dalykai, kurie nesusije. Moksle tai vadinasi finansinis ir nefinansinsis skatinimas. Jie nepriklauso viens nuo kito. Idelaus darbdavys - mokantis pinigus ir dar kitais budais tave skatinantis. Prasciausias darbdavys - neduodantis nei to, nei ano. Tavo atvejis yra toks, kad jis tave labai gerbia ir labai vertina (net neabejoju, kad nuosirdziai vertina!), bet pinigu daugiau jis tau nemokes. Tai faktas. Kuris nepasikeis nei po puses metu, nei po metu. Kuo daugiau dirbsi, tuo daugiau jis tave vertins. Bet ir toliau pinigu nemokes. Ka toliau daryti spresti tau paciai As pati buvau situacijoje, kuri viens prie vieno panasi i tavo ir pasirinkau iseiti. Du mano kolegos pasirinko likti. Patenkinti likom visi. Kiekvienam savo
Del konflikto su kolega, tai kiek susidariau nuomone apie tave is kitu temu, esi labai ramus zmogus. Neabejoju, kad neparodai savo susierzinimo ir kitu neigiamu jausmu. Ir net neabejoju, kad neketini aiskintis siu tau nemaloniu santykiu. Darau isvada, kad jei ilgiau liksi tokiose salygose, tiesiog isivarysi sau kokia liga, nes kad ir kokia rami butum, viduje vis tiek labai del visko isgyveni...
Pagalvok apie tai, ko is tiesu sieki, kokio darbo noretum... Kiek pateisinti tavo lukesciai, kiek patenkinti tavo poreikiai... Ar matai save sioje imoneje ateity... Tik ieskodama atsakymu i siuos klausimus, butinai daryk prielaida, kad nieks nepasikeis. Viskas - ir atlyginimas, ir vadovo rupestis, ir kolega, ir t.t. - liks tokie patys... Ir linkiu sekmes

Ne as nuotraukoj, ne as bet as irgi grazi ir jauna ir kukli
Tatjana, aciu tau uz toki auksta manes ivertinima

I si klausima atsakyti atvirai Sunkumai ir abejones dazniausiai buna susije su tuom, ko nesi darius. Pvz., jei pries tai nedirbai vadovaujamojo darbo, tai didziausios abejones ir galimi sunkumai yra susije su tuom, kaip vadovausi.
Ir pan.

I valstybes tarnyba dazniausiai ziurima taip: "Ten dirba tinginiai ir pan., bet kartais profesionalai ten irgi dirba" Taigi, bendraujant su tavim darbdavys ir ziures esi tingine ar profesionale. Beje, to paties jie ziuri ir bendraudami su zmonemis ir privataus verslo

Ateini i pokalbi, pasisveikini ir sakai: "Siek tiek susirgau, bet kadangi man labai rupi sis pokalbis, atejau ir tikiuosi, kad mano sloga netrukdys mums bendrauti"
Papildyta:
Zinai, as labai nuosirdziai manau, kad siuo metu Lietuvoj nera ne vienos geros ir viska apimancios knygos apie personalo valdyma...

Ne kreivai, o pats tas Nes kaip labai teisingai pasake Motina attachmentus atspausdins, emaila istrins... Blogiausiu atveju atspausdins tavo emaila vietoj motyvacinio. Bet tokiu atveju motyvacinis Word'e turi daugiau privalumu, nes yra geriau isdeliotas lape...

Tai labai, labai dazna situacija. Kaip jau aiskinau, neretai motyvacinis yra net neskaitomas, ji perziuri kelias sekundes tik tam, kad nusprestu ar kviesti kandidata i pokalbi. Kai sprendimas yra priimamas, jo motyvacinis yra visiskai pamirstomas. Ir situacija yra aiskinama is esmes tik per pokalbi

Na, galiu pasakyti tik tiek, kad pati taip skaitau laikrascius ir zurnalus. Ka tai rodo? Neisivaizduoju Galiu tik speti, kad tau megsta veikla, kuri tau yra idomi. Kol taves neuzkabliuoja kazkas, negali to daryti.
Gal
O siaip tikrai nezinau. Nei kaip zmogus, nei kaip psichologe
Papildyta:
Labai, labai sveikinu!!!!!!! Tiesiog dziugu skaityti tokius postus


Tavo vietoj paskambinciau i atrankos firma, pasakyciau is kokios firmos esu ir paaiskinciau, kad labai bijau pakliuti pas sefo draugus ir "kolegas". Tuo remdamasi paprasyciau pasakyti kokia ten imone.
Savo firma pasakyciau, kad atrankos specialistas isitikintu, kad esi rimta kandidate, o ne siaip skambineji nezinia ko Tik nesakyk vardo, pavardes. Tik imone. To tikrai turetu uztekti

Sveikos! vajeee, kiek prisikaiciau ir pasakysiu jums, oi kiek naudos gavau ir kiek klaidu savo paieskose radau... Turbut pagrindine mano klaida: nemaniau, kad motivacinis laiskas gali buti toks svarbus ir turti tokia itaka ieskau darbo jau daugiau nei pora menesiu, buvau jau 5 pokalbiuose. Dar studente, na liko tik diplominis, bet tai ir didziausia dalis, o aplinkybes vercia eit dirbt, ir net neuzdarbiaut, o jau rimtai kipt i darbus. Zinau savo galimybes, bet visikai neturiu tos darbines patirties, ir pateikt saves pasirodo nemokejau O ir pokalbiuose, paskaicius sia temute, supratau, kad buvau kaip issigandes suslapes anciukas. O dar pirmasis pokalbis ala rimtoj firmoj, kur jau baisiausiai, pirmas gyvenime, ir tie klausimai apie vyra, vyro seima, buta ir panasiai, anytos ir mano santykiai (net neisivaizduoju kam tokios informacijos reikejo) zinoma ir ateities planai del vaiku (kadangi klause ar laimingai istekejus), ar greitai ir kiek sunervino, na zinoma pasakiau, kad oi negreit
O dar paskutinis smugis, po pokalbio paskutinio prizadejo jei ne nuolatini, tai bent etatini darbeli, nes jau ale labai patiko mano darbai, tik ta (ne)patirtis visur kisa koja, o po keliu dienu suzinojau, kad priimta mano grupioke (kuri turi pusemcio patirti), tai jau ir emiau ir depresuot, kad nesutverta tam ir kad nieko nesugebu... bet po sitos temeles atsigavau ir eisiu atnaujint savo motivacini ir kipsiu savim pasitikinti i paieskas toliau ir nenusivilsiu, o kai jau vel kils nekokios mintys paskaitinesiu cia ir vel bus gerai
Kilo klausimelis: jei jasu dabar visa savim pasitikinti, pakeitusi savo mitivacini ir visa poziuri, ar galiu sius tai paciai "firmelei" dar karta, bet jau pagerinta savo CV+motyvaciniu-pagerintu, ar jau bus kaipo nebereikalingas laiko svaistymas???
Oi kaip nuotaika pakilo