norejau ir as pasisakyt apie antakalni, visu pirma del to, kad butent pasiskaicius apie klinikas forume buvau baisiausiai paklaikus, jog teks jose gimdyt, nes laukiausi dvynuku. vienu zodziu, paskutinius nestumo menesius vos ne isterijoj buvau, kad reikes i ta "konclageri" antakalni vaziuot, buvo minciu ir kauno klinikose gimdyt, bet taip jau isejo, kad anksciau laiko netiketai nubegus vandenims nebuvo kur detis - didziuoju greiciu i antakalni.
apie priemimo ir gimdymo skyriu negaliu nei vieno blogo zodzio pasakyt, viskas buvo super, nors nei su kuo taremes, nei kam mokejom. ir vyrui leido visa laika buti kartu (isskyrus operacine, buvo cezaris), ir siaip uzteko ir demesio, ir informacijos.
o veliau visoms baimems del antakalnio tiesiog nebuvo kada pasireikst - maziukai gime neisnesioti, daugiau nei savaite gulejo intensyvios terapijos skyriuj, tad tikrai ne gyvenimo salygos ligoninej rupejo... is pradziu gulejau keturvietej palatoj, visa laika trys lovos buvo uzimtos, bet tikrai nepastebejau, ar kad kokiu nemaloniu situaciju butu kile, ar kad kas nors is personalo neprofesionaliai ar nemaloniai elgtusi, pati is personalo irgi pagalbos (buvo problemu su pienu, nemokejau nutraukt, krutys netgi sutino nuo pirmuju bandymu ta piena islupt... jau buvau persigandusi, kad mastitas) sulaukiau, kai tik paprasiau. veliau, kai jau dvynukus man atidave, gulejau dvivietej palatoj, viena para buvom dviese, o po to jau likau viena su savo maziukais, personalas gyvent mums netrukde
apie intensyvios terapijos skyriu galiu kalbeti tik gerai, mano supratimu, visa prieziura maziukams buvo auksciausio lygio, o ir personalas itin malonus. viska paaiskindavo, padedavo, tikrai neturiu nei maziausio priekaisto, siam skyriui daugybe daugybe kartu ACIU ACIU ACIU.
kas antakalny ne per maloniausia - tvarka tualetuose (iejus sulaikydavau kvapa ir stengdavausi apsisukt kuo greiciau, bet cia jau ne tik personalo beda, o ir gimdyviu kulturos, buvo ir tokiu atveju, atsiprasant, kad kruva salia klozeto... jau nekalbant apie kraujus pritaskytus, juk yra dusiukai, viska galima nuplaut, jei jau beda nutiko, ir ant grindu besivoliojancius kruvinus paketus). maistas irgi, kaip cia pasakius, bet, i viska paziurejus ironiskai, galima ir nesinervint (as dabar apie antakalnio meniu pasakoju praktiskai anekdotus). aisku, atvaziavus is kitu miestu, jei nera kam lankyt ir koki jogurta atnest, gali buti pikta. ir siaip aplinka - lyg sugrizus i sovietmeti...
didziausia beda - kad tetis negali likti su mama ir vaikais. man tai nebuvo didele problema, nes dvynukai, kaip minejau, beveik visa laika buvo intensyvios terapijos skyriuj, tik tris paskutines paras ligoninej praleidau jau su vaikais, taip kad su ziauria realybe jau buvau susitaikius
, bet, isivaizduoju, jei maziuka(-us) iskart atduoda, vyro pagalba labai reikalinga, ir psichologiskai, ir siaip. tad, jeigu pora noretu po gimdymo buti kartu ir gimdymas numatomas be komplikaciju, tikriausiai geriau rinktis ligonine, kurioj sudarytos salygos likti teciui. bet jei yra gresme, kad leliukas(-ai) gali atsidurt intensyvioj terapijoj, siulyciau rinktis antakalni - mano supratimu, cia prieziura tikrai auksciausio lygio, o tokiu atveju tikrai nebesvarbu niekas daugiau.vienu zodziu, jeigu teks gimdyt antakalny, siulyciau is anksto nusiteikt pozityviai ir nebijot, nes bent jau mano visos prieslaikines isterijos del antakalnio buvo visiskai bereikalingos...
o visas mamytes, kurios antakalny susidure su nemaloniom situacijom, labai uzjauciu - papildomi stresai po gimdymo tikrai nera reikalingi... tikekimes, kad kuo toliau, tuo maziau tokiu situaciju bus antakalny, ir forume apie sita ligonine ir visas kitas atsiliepsim tik gerai
