Labai skaudu šiame puslapyje visas istorijas skaityti, tačiau kartu ir paguoda - kiek mūsų tokių čia daug.......

Aš prieš 3,5 metų pagimdžiau dukrytę, kuri teišgyveno parą... Niekada neužmiršiu to skausmo ir košmaro, tačiau žinau, kad niekas kitas taip negydo sielos, kaip vaikai... Po 10 mėnesių pastojau, tačiau iki tol kasdien, nenurimdama ieškojau, skaičiau...kas man galėjo nutikti?! Kodėl tai įvyko?! Skaičiau knugas, žurnalus, naršiau internetą, dariausi šimtus tyrimų, klausinėjau daktarų. Žinote, ką viena gydytoja atsakė? "Paprastai moterys jokių tyrimų nesidaro. Aš nesuprantų tų jūsų atsakymų" - t.y. tyrimus pasidariau, o suprasti ir paaiškinti jų nėra kam... Važiavom į Vilnių... Ten nors suprato... Ir išvada - gal koks virusiukas. Gal gripas, ar kas. O kadangi aš nėščia buvau rudenį, žiemą ir pavasarį, tai nuolat slogavau. Rimati nesirgau, bet slogos kaip tik užteko... Tad kitą vaiką griežtai suplanavom - vėlyvą pavasarį, po gripų ir visa kita. Jaučiausi kaip psichinė ligonė - paranojiškai vengiau potencialių ligonių, kurie galėtų mane užkrėsti - nedirbau, nevažinėjau viešuoju transportu, nėjau į parduotuves (kai prasidėjo peršalimo ligos). Vyras kaip auksinį kiaušinį vežiojo visur

Į genetikos centrą važiavom 2 kartus darytis echoskopiją, pirmas kartas buvo baisiausias - kai dar nežinojau, ar bent gyva... nors jau jutau judesius (17sav.). Verkiau, kai gydytoja vardino visus sveikus organus... Verkiau, visas kūnas drebėjo, ir vyras braukė ašaras, o gydytoja tokia laiminga, juokėsi ir vadino mūsų mergytę "marsiečiu"

Jau tada sužinojo, kad vėl bus mergytė... Taigi ir gimdymas buvo nuostabiai lengvas ir trumpas (gimdykloje praleidau 1 va. 15 min.) ir turime sveiką nuostabią saulelę... Tačiau tos laukimo baimės niekada neužmiršiu, ir dėl tos baimės daugiau negimdysiu. 100 proc. negarantuoju, bet 99,99.
Atleiskit, kad taip išsiplėčiau, tačiau norėjau išsikalbėt.
Ir smagiausia šitame puslapyje skaityti, kai kokios mamytės rašo, kad nori pastoti, planuoja, o apačioje matyti, kad jau vaikelių amžius matuojamas rodyklėmis, nes laiškai jūsų rašyti atgaline data. Tuomet džiaugiuosi už jus ir aš, o tos, kurios dar tik laukia - sėkmės jums