nėštumas, nesibaigęs gimdymu....

Ištikrųjų labai skaudu prarasti tai, ko laukei metų metus. Kai echoskopo ekrane matei mažyti burbuliuką ar jau mažylio veidelį. Pati praradau zuikeliuką, nustojo vystytis 5 sav ir 2 dienų. Po valymo jau praejo 71 d., bet ir dabar braukiu ašarą riedančią veidu. Tą rytą, kai pasidariau testuką ir jis buvo II juostelių, įsimylėjau jas. Taip gal ir kvaila, bet kai tai matai po kelių metų pastangų ir nebesitikėjimo... Iškart po abrazijos niekas nematė liūdesio veide, šypsojausi ir sakiau, kad viskas bus gerai...bet...Po šiai dienai testukus saugoju, laikas nuo laiko verkiu dėl to, kad ilgiuosi to jausmo kai laukiesi, to mažo burbuliuko ekrane. Daug kas sako, kad aš dar jauna, nėštumas buvo mažas...bet mano širdis su kiekviena diena vargsta, mano liga migdo kiaušides, kas pasakys kada pastosiu sekantį kartą, kas pasakys ar aš dar priglausiu leliuką prie krūtinės. Sutinku, kad yra kam ir daug blogiau, tik manęs tai neguodžia. Gaila, kad dar kažkam šalia yra blogai...
Ačiū, kad išklausot...

Linkiu Tikėjimo Jums visoms

Tikėjimo, kad vis tiek ateis tas džiaugsmas į Jūsų namus

Nenusivilti, tikėti savimi ir nepasiduoti sunkiomis akimirkomis

sveikutes. nežinau kaip ištverti tokį skausmą. labai norėjau šito vaikelio. bet9 savaite pasirodė kraujas. Toliau - abrazija ir ašaros ašaros ašaros. Nesuprantu kur yra ta teisybė. kai nori lauki svajoji tai atsitinka baisiausia o kai nenori tai žudo. Eva

Visas užjaučiu ir labai gerai suprantu ką tai reiškia, nes pati praradusi du leliukus. Nors dabar auginu gyvsidabrį, vis paskaičiuoju kiek metukų jau būtų pirmam ar antram...

Sveikutes.labai užjaučiu visas. Puikiai jus suprantu nes tą ptį patyriau prieš 3 savaites.Kaip taip laukiau to žmogeliuko,kai svajojau, kai galvojau koks bus jo vardas ir kai užsimerkdama jau mačiau jį tokį...gražutį besišypsantį....9 nėštumo savaitę pasirodė kraujas. toliau - abrazija ir jo jau nebėra. nesivystantis nėštumas...daugeliui taip būna. tai išgirdau iš daktarės.NEPERGYVENK. o kaip galiu nepergyvent? Kodėl toms kurios atėjo savo noru žudyti, nėštumas vystėsi, o man ,kuri, norėjo laukė ir svajojo.... nustojo???nebegaliu daugiau rašyti,ašaros rieda upeliu..... Ištvermės jums moterys,stiprybės ir tikėjimo. Eva

sveika...
skaitau ir verkiu,verkiu kai skaitau kas rašoma apie tai ką pačiai teko išgyventi.Daktarė tau sakė tai ką turėjo pasakyti juk kitaip ji taves ir paguosti negalėjo,nors ir kaip skaudu tai ką mes prarandam nebegalime susigražinti.Laikykis raimiseva,nenuleisk rankų.Gal laikas ir neužgydo žaizdas,bet jis tikrai ji numalšina.Tikrai užjaučiu tave

Stiprybes tau, zinau tas jausmas tiesiog nepakeliamas...galvoje sukasi tik vienas vienintelis klausimas KODEL? ka dariau netaip?
Man taipat labai gerai pazystamas sis jausmas as tai tik su viena mintimi keliuosi rytais kad noriu vel jau praejo 4 menesiai ir mes pradejome bandyti...manau tik kitas kudikelis galetu padeti istverti ta skausma.Meldziu Dieva kad tik viskas butu gerai!

Ir man tas buvo...senai,bet skaudu visvien.Kai žiuriu i savo nuostabias dukras,kartais pagalvoju koki turta praradau-toki pat nuostabu ir nepakartojama vaikeli!Mudu su vyru jau apie trys metus buvom drauge ir vaikiuko labai norejom,bet vis kažkas nesigaudavo...Vyras jau buvo pradejas rinkt žinias apie nevaisinguma.Ir štai džiaugsmas,o po dveju menesiu džiaugsmo nebeliko....liko skausmas.Dabar jau turime du džiaugsmus.Nuo to laiko praejo 7,5metai,bet vis dar prisimenu

Oi, kaip suprantu tave. Nors man persileidimai įvyko prieš keletą metų, bet tą praradimo skausmą viduje vis dar nešiojuosi... Laikas mane truputį apgydė, bet visiškai-ne.

Labai jus visas uzjauciu,nes pati is patirties zinau,kaip tai yra skaudu.Savo pirmos mergytes labai laukiau,nes ta zmogu labai mylejau,o suzinojes,kad laukiuosi-pabego Nusprendem su mama-gimdysiu,nestumas buvo gresiantis,bet isnesiojau.Gimdymas, 2 dieneliu,mano angeliukas mire,nes,kaip sake gydytojai neturejo puse sirdeles.Skausmo nemoku apsakyt,ka tada jauciau,zeme slydo is po koju...Dabar auginu sveika dukryte,planavom antra,bet pries Kaledas ivyko persileidimas 7savaiciu,gydytojai ramino,bet kai laukem savo maziuko,tie zodziai nieko nepadejo,bet mylimas vyras padejo,daug kalbejom.Siais metais planuojame dar karteli,tikiu,kad mums pavyks.Sekmes jums visoms mamytems,tikekit,viskas bus gerai

Sveikos.
Man jau menuo praejo nuo "proceduros",kaip gydytojai ja vadina.O skausmas nei kiek nesumazejo.fizinis skausmas praejo,jo nebera,o va dusia...Ji manau verks visa likusi gyvenima.
Niekaip nesuprantu tu moteru,kurios eina drasiai ir su sypsena zudyt sau neparankiu ir nereikalingu vaiku.Jos nieko nebijo,jom neskauda (nes taikoma pilna nejautra).As gulejau ant stalo ir man is baimes kojos drebejo,nes negalejo daryt nejautros.Gerai,kad vyras lauke palatoje ir paskui laike uz rankos kol uzmogau,nes kitaisp buciau isprotejus.
O moterys atejusios atsikratyt nereikalingo vaiko tiesiog po to iseina namo ir viska pamirsta...
Mergaites laikykites ir tikekites,kad taip musu laukiami leliukai visgi dar ateis pas mus ir suteis begalini dziaugsma.

SVEIKOS MERGYTES


Man ir ta nelaime nutiko as praradau taip laukema vaikuti jau pries 6 menesius,bet skausmas sirdyje vis dar liko ir niekaip negaliu to pamirsti Kai suzinojau ,kad laukiuosi tai menesio jau leliukas buvo netgi.As galvojau ,kad menesines sutriko nuo itampos nes buvo pacios sesijos egzaminai Bet vis mausdavo pilva vis galvoju jau tuoj susirgsiu Bet kai menesines nesirode man tai galvoju .gal reike pasidaryti nestumo testa
Ir kai pasidariau tai ziuriu vos matosi anrta juostele toke rusva,as aisku nepatikejau ir dar viena testa pasidariau paskui ir trecio net reikejo ,kad patikeciau Paskui pasakiau vyrui jis begalo buvo laimingas as kazkaip tai netikejau ,bet kai apsilankiau pas daktare ji pasake, kad as laukiuosi ir nestumas jau menesio laiko.Visi kai suzinojo buvo laimingi ,dziaugesi naujiena.O
man vis kazkaip vakarais mausdavo truputi ta pilva bet galvoju viskas bus gerai.Ir kai buvo 9 savaite,lapkricio 8 diena vakare pamaciau truputi rusvas iskyras.Atejau is tuoleto i kambari verkdama ,vyras pamate,iskarto kas atsitiko o as per asaras negalejau ne zodzio istarti. Kai pasakiau kad kazkas negerai aprenge mane ir greitai nuveze i pirma pasitaikiusius gimdymo namus i P.Mazylio.
budejas daktaras apziurejo ir pasake ,kad gresentis persileidimas,bet sako vaikutis gyvas viskas gerai yra.Ir pagulde i skyriu mane.O ten prieziura ir daktarai tai patyliu isvis net.Jokios uzuojautos jokio svelnumo zmogui.Paskui kita diena jau pradejo rodytis kraujas po truputi bet gulejau lovoje jokiu vaistu man net neskyre tik liepe guleti.Bet as tikejau ,kad viskas bus gerai man praeis. Bet trecia diena ligonineja vakare pasirode vis daugiau kraujo jau man.Vyras i diena leki kokiu 4 kartus pas mane lankyti.Paskiu vyras kalbejosi su daktaru pries vaziuojant namo is manes.Daktaras pasake kad net 70 procentu dave kad viskas prais man.Vyras isvyko namo toksai geresnes nuotaikos.Bet jis man nesake ka kalbejosi su daktaru.Paskui as vis smarkiau kraujavau sako eime as tave apziuresiu ekoskopu.Ir pasake kad vaikutis jau zuves.As per asaras kelio i palata nemaciau.Sake ryte darysime valyma ir narkoze duosime.As vyriu parasiau zinute kad viskas jau.O jis net nesuprato ir man atrase Mazute nelaidoki kas dar gyva pas tave viduje jis dar nezinojo , kad vaikutis jau mire
As galvojau nuo tokiu zodziu man is skausmo pys siddis.As paskambinau ir viska jem pasakiau.Jis nakty atleke pas mane i ligonine ir verkeme kartu vienas kita apkabine.Paskui vyra isvare namo neleido jem likti.Man pradejo vis labai skaudeti ,nuo skausmo net nualpau du kartus.Paskui palydejo sesute mane i tuoleta ir ivyko persileidimas savaime man.Skausma buvo labai stiprus man.Dave nuo skausmo ir sugirge man stipriu ramimanciu kad uzmikciau nakti.Ryte dar dare valyma man.Kita diena isleido namo as nenorejau nieko aplinkiu buvo tiesiog tamsa buvo gaila vyro ir saves.Ir klausdavau kodel taip nutiko Dieve??
Buvo labai sunku ,bet viena nakti susapnavau maziuka leliuka jis mane gloste lygtais ir pasake as dar gryziu pas jus .Ir atsikelusi kita diena as turejau tiek jegu pradejau valgyti gaminti ,kambarius tvarkyti.As pati saves neatpazinau po to sapno taip atsigavau.Visiems buvo sunku patiketi net sugebejau egzaminus islaikyti Bet nesakau ,kad pamirsau to ivykio net rasydama savo istorija asaros rieda paciuos man Ir manau niekad nepamirsiu.Bet viena dalyka tikiu ,kad tas maziukas kuri ir dabar vadinu Angeliuku kurio netekome jis man ir padejo po to sapno ,kad toliau eiciau gyvenimu koksai jis be butu, jis yra nuostabus, o nelaimes mus visus uzgrudina buti stipresneis....
Ir niekada niekam nelinkeciau to patirti gyvenime O tu zudikiu kurios darosi abortus net pakesti negaliu slykstynes.Tegul saugosi tada geriau ir galvoja ka daro,o ne vaikus zudo.Nes tas vaikelis zudamas jis juk patire skausma kaip ir mes suage zmones, kaip tos kvaisos nemasto????

Linkiu visoms Meiles ,laimes ,sekmes ir toliau dziaugtis gyvenimu reike nors ir koksai sunkus jis bebutu