[quote=mamulka-zuikiene,2006 04 07, 12:40]

[Ar yra mamų, kurios palaidojo savo kūdikius? Kurios turi tą mažytį kapeliuką? Norėčiau sužinot- kaip jos po to mokėsi gyvent iš naujo....aš to dar nesugebu....
[/quote]
Atsakymas i Vildos zinute
Sveikute Vilda,
as pati netekau vaikucio kai jam buvo tik 9 savaites, taigi neturiu net to kapeliuko prie kurio galeciau nueiti....Bet pazystu viena moteri, kuri neteko vaikucio 6 menesiu, tik po puses metu truputi atsitiese, o dabar net kartais nusisypso, sako, kad jau susitaike...Bet jos ir charakteris "kaip taranas" visur eina..na zodziu labai smarkaus budo, charakterio..Siaip yra labai daug moteru laiskuciu siame forume, kurios turi vaikuciu kapelius, taip visu ju gaila...Sutinku, kad tokiu moteru skausmas didesnis... Bet kiekvieno zmogaus patirtas skausmas yra individualus "dalykas", negalima jo nei pasverti, nei pamatuoti...Taigi ir paguosti ne visada imanoma...Tikiu, kad tau pavyks, tu tikrai sugebesi...
Man nieko nepadeda zodziai: uzjauciu, laikykis...
AS SU SAVO SKAUSMU KOVOJU - MAN SAVAIME JIS NEPRAEINA, mat pries keleta metu sirgau depresija, kuri truko 5 metus, gal todel dievas dabar, kai patyriau persileidima, manes pagailejo ir atsiunte geru minciu susni. AS SU SAVO SKAUSMU KOVOJU, TARSI SU SAVO VIDINIU DEMONU - SLIBINU, kuris turi 9 galvas:
1.Savigrauza - kaltes jausmu

(jau beveik iveikiau)
2.Praradimo skausmu

(dar reikia laiko)
3.Pesimizmo bangomis, kada nei is sio nei is to galvoji, kad viskas pakryps tik bloga...

(praeina)
4. Pykcio ant pasaulio protrukiais

(nebepasikartoja)
5.Pasyvumo, nenoro nieko daryti pasireiskimu

(siaip netaip prirsiverciu..kai reikia i darba, na reiks dar namus susitvarkyti...)
6.Negalejimu ziureti i mazus leliukus,

ju rubelius ir nescias moteris (iveikiau: prievarta ejau i kudikiu skyriu: 3 kartus verkiau be proto, 1 karta jau nebe taip skaudejo, o 5 karta net nusisypsojau...)
7.Negalejimu susitaikyti su tuo, kas atsitiko

( po truputi jau galiu, patiketi, kad isejai is sio pasaulio, reik "nukirpt virkstele....paleisti...)
8.Mintimis, kad esu nevykele ir negaliu pratesti gimines

(iveikiau, nors dar vis kartais kompleksuoju)
9. Sunkumu suvokti, kad tavo gyvenimas nenutruko - jis, tesiasi, nor taip norisi "pasisalinti..

(jau iveikiau)
Bet nebutinai tie jausmai, kurie uzgriuvo mane, gali kamuoti ir kitas... Bet vis tik idomu butu suzinoti, kaip iveikti ta skausmo bedugne...
[/quote]
Sveika.Siais metais mano pirmagimei butu buve 10 metuku,pries tiek laiko mano mergyte paliko mane.Netekau savo angeliuko net i rankas po gimdymo paimt neteko,pragulejo inkubatoriuje ir po 2 dieneliu virto angeliuku :cry:Pasilaidojau,be proto skaudu,tikrai,tik pati iveikiau savo skausma,ejau daznai aplankyt,verkiau ir kiekviena syki palikdavau zemelei ikasta savo pasiilgimo laiskucius.Ilga laika nezinau ka veikiau,i mazus vaikus buvo ziuret skaudu,buvau atsiribojus nuo pasaulio...Dar vis aplankius savo angeliuko kapeli,apsiverkiu.Man padejo viska iveikt mano mazute,mano pasididziavimas-tai mano antra dukryte.Manau skausmas mazeja su laiku,bet ir mes pacios turime buti stiprios,tiketi ateitimi ir laukti to didelio dziaugsmelio.STIPRYBES VISOMS.