Sveikos brangiosios,
ir as noriu prisijungti prie jusu.Man persileidimas ivyko pries 6 metus,bet ir dabar pagalvojus susigraudinu.Nors nestumas buvo neplanuotas,bet su vyru nutarem tureti si leliuka.Viskas buvo gerai,kol neatejau pas bjauriausia daktare pasaulyje.Ji mat buvo Kliniku Akuserinio ar tai Ginekologinio skyriaus vedeja.Bet as dar tokio salto,bejausmio zmogaus nebuvau sutikus.Per pazystamus sutarem,kad mane ji apziures.Man tada buvo 12-13sav.Ir isivaizduokit daro echoskopa,o as jauciu kad kazkas negerai,nes labai ji jau idemiai i ta ekrana ziuri.Ir staiga atsuka i mane ta ekrana ir sako:"ziurek tavo vaikas guli kaip pagalys ir nejuda.Jis gi mires".Bet tas jos tonas ir pats pasakymas buvo per ziaurus,neskaitant koks baisus smugis buvo,kai suzinojau kad zuvo mano zirniukas.Tada per asaras nemaciau kelio i namus.Va taip man ta gyvate "svelniai" ir pranese,kad mano leliukas mire.
Nors ir praejo gana nemazai laiko ir turiu maza suneli.Bet vistiek daznai galvoju apie savo angeliuka ir vis skaiciuju kiek jau jam butu metuku.
Tai va kartais kokie daktarai buna ziaurus.O dar vadinasi jinai skyriaus vedeja.Slykstyne
Uzuojauta visoms mamytes netekusioms savo mylimiausiu angeliuku