Aš esu dvejų šaunių berniukų mama. Vienas gimė 2004, kitas gimė 2007, otrečias turėjo gimti 2003 birželį
Kai man vyras pasipiršo, o tai buvo prieš gerus 6 metus, nutarėme kad nesisaugosime ir "gaminsime" vaiką. Jį teko ilgai gaminti - bet 2002 metų pabaigoje aš pastojau. Neštumas buvo pakankamai normalus. Gal pradžioje pykindavo, bet vėliau viskas buvo tvarkoje. Poliklinikoje mane prižiūrėjo gydytojai. Prieš antrą echoskopiją (buvo 24 sav.) nutarėme nusipirkti su vyru kamerą ir įamžinti tą mūsų mažą stebukliuką. Gydytojas padarė echo, pasakė, kad viskas tvarkoje, bet mano ginekologė pasiūlė padaryti AK pakartotinę echo, nes jos nuomone buvo per mažas vaiko svoris. Aš užsirašaiu į AK ir nuvažiavau echoskopijai - labai laukiau, nes norėjau sužinoti vaiko lytį. Pradžioje echo man darė studentai, poto pakvietė gydytoją, o kai atėjo skyriaus vėdėja, man pasidarė neramu. O verdiktas buvo toks: visiškai nėra vandenų, nėra inksto, pusę organų neišsivystę. Po to konsultacija pas doc. Ramanauskienę - Jūsų valia - galite laukti, galite nutraukti, šis vaikelis negyvens arba gyvens labai trumpai, aš stebiuosi kaip jis gyvena iki šiol. Išėjusi iš ligoninės paskambinau vyrui. Jis atlėkė iš darno per pusvalandį. Nuvažiavome į Valakampių mišką ir abūdu ilgai verkėme. Po to grįįžau namo, kitą dieną dar važiavau echo į Santariškes, pas genetikus, kur nustatė dar daugiau apsigimimų. Po to į AK - pasakė, kad gimdyti šiai dienai negaliu, nes žemai gimda. Laukiam 2 savaites, po to žiūrėsime. Šios dvi savaitės buvo pragariškos. Po dvejų saviačių - o tai buvo balandžio pirmoji - atvykau į AK. Konsiliumas. Brangioji, pati negimdysi, operacija. Nematome gimdos, jei placenta įaugusi į gimdą, šalinsime viską. Ar sutinki? Sutikau. Bendra narkozė, po paros atsibudau - mano piemas klausimas - ar gimda liko? Gydytojai pasakė, kad jie "ištarukė" negyvą vyriškos lyties vaisių, 1,5 kg svorio ir 28 cm ilgio. Jam: inkstų agenezė (t.y. tik vienas insktukas ir tas neišsivystęs), neišsivysčiusi širdis, placentoje tik dvi kraujagyslės, kojos rankos deformuotos, kiškio lupa, vilko gomurys, smegenų skilvelio neišsivystymas ir taip toliau. Kai išvažiavau, laukė dar vienas verdiktas: jokių gimdymų, tik planinės opracijos ir vevėliau 37-38 sav., nes kitaip mirsi ir tu ir vaikas. Po to sekė eilė tyrimų pas genetikus. Bet nieko nenustatė, nes visi apsigimimai būdingi maždaug 6-8 genetinėm ligom. Viską suvertė aplinkai, galbūt kompiuteriui, galbūt kažkokiai ligai (nes teko šiek tiek pradžioje sirgti buvo angina, o po to pūslėlinė). Liepė gerti kontraceptikus ir saugotis metus. Po 10 mėnesių nustojome saugotis - ko pasekoje po dvejų mėnesių pastojau ir spalį - 37 sav. 2 d. gimė pirmas sūnus Edvinas
o dar po trijų metų - šiemet birželį 36 sav. 5 d. jo brolis Erikas
Manau kiekvienam vaikui ateina savas laikas ir visada reikia to laiko laukti ir tikėtis
turim ilgai lauktą dukrytę... bet niekada neužmiršiu to, kas buvo... kartais pagalvoju, kokio JIS dabar amžiaus būtų 
SĖKMĖS 
