gyvena jis vienas ir tos paramos tinkamos neturi, kas palaikytu ir paragintu, pati negyvenu lietuvoje. Sutinku su tuom kad jaigu pats nenores niekas nepades, bet vat kai nori stengiesi o niekas aplinkui nepalaiko tik nervus gadina tai kaip issilaikyti, kai kaime kuriame jis gyvena visi draugeliai pastovei girti ten jamj vienam atsilaikyti jug be sansu jug kai tik visi susirenka taip ir geria visos zinot kaip ten musu lietuvos kaimuose ir ne tik. Stiprybes man ir jums mielosios, aloholizmas ne sloga sunku su juo kovoti.
Esu ir as su sia problema susidurisi, turiu teva alkoholika kuris geria daugiau nei dvidesimt metu pries tris menesius uzsikodavo jau ketvirta karta, tai tik pasako kad jam tas kodavimas tik tam laikotarpiui ir laikosi, tikrai zinau kad kai praeis vel puls i alkoholi, man paciai 24m per tiek metu esu ji maciusi blaiva labai retai, kai girtas tai ... na ka ir besakyti... nesavam prote....o kai negeres piktas agresyvus...toky ji pazinojau, kai uzsikodavo pamaciau jo visai kita puse, toks mielas nuosirdus rupestingas visai ydomu bendrauti, taiga atsimine ir gimtadienius ir moters diena ir mano sunaus gimtadieny, bet... jug ne pirmas kartas, buvo uzsikodave praeitasi metais, kodui pasibaigus pratruko gerti taip baisei kad nemoku apsakyti jo sesuo galvojo kad jis ziema kur isejo girtas ir susalo ieskojo jo klausinejo pas kaimynus pas jo draugus praverke visa nakty galvojo gyvo nera, ryte kaskoks jo draugelis atejo sako mates tai tada sesuo uz kupros ir i vilniu gydyti ir koduoti, kol kad buvo girtas tai muistesi sako nenoriu niekur evaziuosiu tasikniskit, kai po lasalinem prasiblaive pradejo verkti sake geda, sako noriu gydytis, oi rasyti galima begalo ilgai, tik zinau bus kaip ir po kitais kodavimais...gaila, gyvena jis vienas ir tos paramos tinkamos neturi, kas palaikytu ir paragintu, pati negyvenu lietuvoje. Sutinku su tuom kad jaigu pats nenores niekas nepades, bet vat kai nori stengiesi o niekas aplinkui nepalaiko tik nervus gadina tai kaip issilaikyti, kai kaime kuriame jis gyvena visi draugeliai pastovei girti ten jamj vienam atsilaikyti jug be sansu jug kai tik visi susirenka taip ir geria visos zinot kaip ten musu lietuvos kaimuose ir ne tik. Stiprybes man ir jums mielosios, aloholizmas ne sloga sunku su juo kovoti.
gyvena jis vienas ir tos paramos tinkamos neturi, kas palaikytu ir paragintu, pati negyvenu lietuvoje. Sutinku su tuom kad jaigu pats nenores niekas nepades, bet vat kai nori stengiesi o niekas aplinkui nepalaiko tik nervus gadina tai kaip issilaikyti, kai kaime kuriame jis gyvena visi draugeliai pastovei girti ten jamj vienam atsilaikyti jug be sansu jug kai tik visi susirenka taip ir geria visos zinot kaip ten musu lietuvos kaimuose ir ne tik. Stiprybes man ir jums mielosios, aloholizmas ne sloga sunku su juo kovoti.
na jau vilties neturiu....aš jo už pakarpos tikrai nenuvešiu...o be to jis jau vengia manęs, grįšta tik naktim... kur dabar jau man pagalbos kreiptis?
QUOTE(jausma @ 2007 03 08, 16:33)
BET KAIP PASIRĮŽTI PALIKTI ŽMOGŲ SU KURIUO IŠGYVENAU 10 METŲ...
kiap jį palikti ir dar nelaimėje?
Jau šiandien galvoju, kad aš per daug užsisklendusi savyje su savo problema, gal man reikia draugams pasipasakoti?
kiap jį palikti ir dar nelaimėje?
Jau šiandien galvoju, kad aš per daug užsisklendusi savyje su savo problema, gal man reikia draugams pasipasakoti?
Su tikrais draugais gali kalbeti, o jei tik su taip vadinanamais..Tai dar pasidziauygs: mataiu, ir jau problemos...Bet draugai problemos neispres. Na nebent "apsvies prota" tam zmogui. O siaip....Gal reikia ir apie save pagalvoti, ne tik apie salia esanti..Ar verta kankintis? Aukotis tikrai neverta. Beje, salia juk yra ir kitūi artimieji, kurie taip pat isgyvena del jusu. Gal ir apie juos vertetu pagalvoti?
Papildyta:
QUOTE(jausma @ 2007 03 09, 15:05)
na jau vilties neturiu....aš jo už pakarpos tikrai nenuvešiu...o be to jis jau vengia manęs, grįšta tik naktim... kur dabar jau man pagalbos kreiptis?
Net jeigu nutempsi, vis tiek nieko nesigaus, kol pats nesupras, kad tai problema...Girdejau apie veiksminga metoda Šitko (ne, ne tokia pavarde, tik labai panasi. Gal Ščitko). Bet vel gi, zmogus pats turi ateiti. Siaip esu bendravusi su zmogumi, kuris taip issigyde.
QUOTE(jausma @ 2007 03 09, 15:05)
na jau vilties neturiu....aš jo už pakarpos tikrai nenuvešiu...o be to jis jau vengia manęs, grįšta tik naktim... kur dabar jau man pagalbos kreiptis?
Nezinau ar cia pirmas kartas jis pradejo gerti ar ne, bet taip imti ir emsti zmogu gal ir nereiketu, manau kiekvienas nusipelne antros galimybes, na o jaigu jau yra isnaudojes visas jam duotas antra galimybes tada ir reiketu daryti tam tikras isvadas, duoti ultimatuma kokia diena kai bus negirtas, tikrai sunku gyventi su alkoholiku visi aplinkinei kencia o ypac vaikai, net jaigu jie per daug ir nesako.
Sekmes
LABAI DEKOJU UŽ PATARIMUS.
siek tiek vyreliui jau prašviesjo protelis - susimaste, o as paskelbiau ultimatumą - gramelis - skyrybos, jokio gailesčio, bet....kaip viduje kankinuosi, juk visai geras zmogus, kai negeria....
siek tiek vyreliui jau prašviesjo protelis - susimaste, o as paskelbiau ultimatumą - gramelis - skyrybos, jokio gailesčio, bet....kaip viduje kankinuosi, juk visai geras zmogus, kai negeria....
Be galo skaudi tema, su kuria pačiai tenka susidurti. Galiu tik pritari toms, kurios rašė, jog niekas nepadės, jei pats žmogus nenorės mesti gerti. Visų pirma turi pripažinti, kad jis alkoholikas, o dauguma tai neigia.
Žinau ir nemažai sėkmingų kodavimosi pavyzdžių. Visais atvejais tuos vyrus priversdavo sustoti arba šeimos praradimo baimė, arba visai pašlijusi sveikata. Pvz, mano uošvis daug metų siaubingai gėrė. Anyta vis kankinosi su juo ir tempė. Galų gale pareiškė, jog skirsis. Be to uošvis dėl sveikatos problemų atsidūrė ligoninėje. Tuomet- kodas. Jau daug metų nebegeria, o kompanijose yra pats linksmiausias.
Žinau ir nemažai sėkmingų kodavimosi pavyzdžių. Visais atvejais tuos vyrus priversdavo sustoti arba šeimos praradimo baimė, arba visai pašlijusi sveikata. Pvz, mano uošvis daug metų siaubingai gėrė. Anyta vis kankinosi su juo ir tempė. Galų gale pareiškė, jog skirsis. Be to uošvis dėl sveikatos problemų atsidūrė ligoninėje. Tuomet- kodas. Jau daug metų nebegeria, o kompanijose yra pats linksmiausias.
taip kodavimas gerai, bet kiek tai tęsis? Mano dabar savaite, kaip negeria vyrelis, kai paklausiau ar ilgai tai tęsis, atsakė - nežinau...na ir viskas, vel gyvenu apie tai galvodama kad jis užgers...
Jausma, mano patirtis ne kokia, bet papasakoti tau galiu is kitos puses.
Mano tevas alkoholikas, gyvenime nera to pripazines. Geria praktiskai visose stresinese situacijose: mamos operacija, anukas ligoninej, neteko darbo ir t.t. Per savo gyvenima maciau visko ir mustyniu, ir keiskmu, bet taip pat maciau ir nuostabu teti, kai jis blaivas. Visame tame maciau neitiketinai stipria ir mylincia moteri - mano mama. Nors nuoskaudu buvo daug, bet ji nepaliko jo ir visa gyvenima, sakykime tiesiai sviesiai, pasvente jam. Jei ji butu palikusi, matyt, tevo jau netureciau.
Kai buvau kokiu 14-18 m., tai vis mastydavau, kad geriau jau ji paliktu, bet kai pati stojau prie altoriaus supratau, kad tas pazadas "ir skausme, ir varge", nera tiesiog grazus zodziai. Gyvenima pagal sita priesaika as matau savo mamos akyse.
Ir zinai, siandien esu labai laiminga, kad mano tevai vis dar kartu.
Kokie jie dabar? Kol tevas blaivas - nuostabus. Kai uzgeria - visi imanomi keiskmazodziai, uzgauliojimai ir stumdymai.
Kad isvengtume eiliniu isgertuviu esame apsistate 1001 barjera: visi pinigai buna pas mama, pinigine slepiama, mieliu neperkam, "geruju" draugu neprileidziam.
Zinai patarti tau yra labai sunku, juk tu viena zinai visa situacija. Dabar, kai jis blaivas apgaubk ji meile ir siluma, ir pasakyk, kad tau labai gera ir kad tu juo pasitiki ir tiki, kad jis gali pasikeisti. Pazvelkit i savo vaika ir parodyk, koks laimingas vaikas ir kad jis ji labai myli. Pirmiausias dalykas - palaikymas. Kitas - pamastyk, kaip isvengti pagundu, kad jis kuo ilgiau isbutu blaivas.
Nei viena is musu tau nepasakys elkis taip ar kitaip, tu pati ta labai gerai zinai sirdy ir tu pati tui prisiimti visa atsakomybe ir nusprest.
Mano tevas alkoholikas, gyvenime nera to pripazines. Geria praktiskai visose stresinese situacijose: mamos operacija, anukas ligoninej, neteko darbo ir t.t. Per savo gyvenima maciau visko ir mustyniu, ir keiskmu, bet taip pat maciau ir nuostabu teti, kai jis blaivas. Visame tame maciau neitiketinai stipria ir mylincia moteri - mano mama. Nors nuoskaudu buvo daug, bet ji nepaliko jo ir visa gyvenima, sakykime tiesiai sviesiai, pasvente jam. Jei ji butu palikusi, matyt, tevo jau netureciau.
Kai buvau kokiu 14-18 m., tai vis mastydavau, kad geriau jau ji paliktu, bet kai pati stojau prie altoriaus supratau, kad tas pazadas "ir skausme, ir varge", nera tiesiog grazus zodziai. Gyvenima pagal sita priesaika as matau savo mamos akyse.
Ir zinai, siandien esu labai laiminga, kad mano tevai vis dar kartu.
Kokie jie dabar? Kol tevas blaivas - nuostabus. Kai uzgeria - visi imanomi keiskmazodziai, uzgauliojimai ir stumdymai.
Kad isvengtume eiliniu isgertuviu esame apsistate 1001 barjera: visi pinigai buna pas mama, pinigine slepiama, mieliu neperkam, "geruju" draugu neprileidziam.
Zinai patarti tau yra labai sunku, juk tu viena zinai visa situacija. Dabar, kai jis blaivas apgaubk ji meile ir siluma, ir pasakyk, kad tau labai gera ir kad tu juo pasitiki ir tiki, kad jis gali pasikeisti. Pazvelkit i savo vaika ir parodyk, koks laimingas vaikas ir kad jis ji labai myli. Pirmiausias dalykas - palaikymas. Kitas - pamastyk, kaip isvengti pagundu, kad jis kuo ilgiau isbutu blaivas.
Nei viena is musu tau nepasakys elkis taip ar kitaip, tu pati ta labai gerai zinai sirdy ir tu pati tui prisiimti visa atsakomybe ir nusprest.
OI, AČIŪ nuria už gražius žodžius...iš ties tai kai blaivi galva vyro tuomet kuriame tokius gražius planus, eodos gyvensime amžiani kartu....bet vos tik jam kažkas užeina - tai jis vienas geria - na ir ka aš tuomet galiou padaryti....jam draugu nereikia - jis ju ir neturi, nusiperka buteli - pasislepia ir per visa vakara po gursneli pagerineja - jam patinka ta apsvaigimo būsena....o kai aš pasakau, ar tau negėda? Jis sako ka tu čia išsigalvoji...ir nep[ripažysta to....nors aikiai jaučiu kvapą. Ir dar jo nuostat, kad jis ne alkoholikas, nes vartoja brangius gėrimus.
QUOTE(nuria @ 2007 03 18, 21:06)
Jausma, mano patirtis ne kokia, bet papasakoti tau galiu is kitos puses.
Mano tevas alkoholikas, gyvenime nera to pripazines. Geria praktiskai visose stresinese situacijose: mamos operacija, anukas ligoninej, neteko darbo ir t.t. Per savo gyvenima maciau visko ir mustyniu, ir keiskmu, bet taip pat maciau ir nuostabu teti, kai jis blaivas. Visame tame maciau neitiketinai stipria ir mylincia moteri - mano mama. Nors nuoskaudu buvo daug, bet ji nepaliko jo ir visa gyvenima, sakykime tiesiai sviesiai, pasvente jam. Jei ji butu palikusi, matyt, tevo jau netureciau.
Kai buvau kokiu 14-18 m., tai vis mastydavau, kad geriau jau ji paliktu, bet kai pati stojau prie altoriaus supratau, kad tas pazadas "ir skausme, ir varge", nera tiesiog grazus zodziai. Gyvenima pagal sita priesaika as matau savo mamos akyse.
Ir zinai, siandien esu labai laiminga, kad mano tevai vis dar kartu.
Kokie jie dabar? Kol tevas blaivas - nuostabus. Kai uzgeria - visi imanomi keiskmazodziai, uzgauliojimai ir stumdymai.
Kad isvengtume eiliniu isgertuviu esame apsistate 1001 barjera: visi pinigai buna pas mama, pinigine slepiama, mieliu neperkam, "geruju" draugu neprileidziam.
Zinai patarti tau yra labai sunku, juk tu viena zinai visa situacija. Dabar, kai jis blaivas apgaubk ji meile ir siluma, ir pasakyk, kad tau labai gera ir kad tu juo pasitiki ir tiki, kad jis gali pasikeisti. Pazvelkit i savo vaika ir parodyk, koks laimingas vaikas ir kad jis ji labai myli. Pirmiausias dalykas - palaikymas. Kitas - pamastyk, kaip isvengti pagundu, kad jis kuo ilgiau isbutu blaivas.
Nei viena is musu tau nepasakys elkis taip ar kitaip, tu pati ta labai gerai zinai sirdy ir tu pati tui prisiimti visa atsakomybe ir nusprest.
Mano tevas alkoholikas, gyvenime nera to pripazines. Geria praktiskai visose stresinese situacijose: mamos operacija, anukas ligoninej, neteko darbo ir t.t. Per savo gyvenima maciau visko ir mustyniu, ir keiskmu, bet taip pat maciau ir nuostabu teti, kai jis blaivas. Visame tame maciau neitiketinai stipria ir mylincia moteri - mano mama. Nors nuoskaudu buvo daug, bet ji nepaliko jo ir visa gyvenima, sakykime tiesiai sviesiai, pasvente jam. Jei ji butu palikusi, matyt, tevo jau netureciau.
Kai buvau kokiu 14-18 m., tai vis mastydavau, kad geriau jau ji paliktu, bet kai pati stojau prie altoriaus supratau, kad tas pazadas "ir skausme, ir varge", nera tiesiog grazus zodziai. Gyvenima pagal sita priesaika as matau savo mamos akyse.
Ir zinai, siandien esu labai laiminga, kad mano tevai vis dar kartu.
Kokie jie dabar? Kol tevas blaivas - nuostabus. Kai uzgeria - visi imanomi keiskmazodziai, uzgauliojimai ir stumdymai.
Kad isvengtume eiliniu isgertuviu esame apsistate 1001 barjera: visi pinigai buna pas mama, pinigine slepiama, mieliu neperkam, "geruju" draugu neprileidziam.
Zinai patarti tau yra labai sunku, juk tu viena zinai visa situacija. Dabar, kai jis blaivas apgaubk ji meile ir siluma, ir pasakyk, kad tau labai gera ir kad tu juo pasitiki ir tiki, kad jis gali pasikeisti. Pazvelkit i savo vaika ir parodyk, koks laimingas vaikas ir kad jis ji labai myli. Pirmiausias dalykas - palaikymas. Kitas - pamastyk, kaip isvengti pagundu, kad jis kuo ilgiau isbutu blaivas.
Nei viena is musu tau nepasakys elkis taip ar kitaip, tu pati ta labai gerai zinai sirdy ir tu pati tui prisiimti visa atsakomybe ir nusprest.
Kadangi ir savo tevo praktiskai blaivo nemaciau galiu pakomentuoti tai ka parasei bet visiskai is kitos puses, as su tokiu zmogum gyventi negaleciau, panasei nutiko ir man su savo vyru dabar skiriames, nesu kaskokia besirde, mes turim sunu, beto ir problema ne ta pati buvo bet labai panasi turejo problemu su narkotikais, pastovei sakydavo kad tai jo problemu sprendimo budas, bet galu gale kiek ten galima glaustyti maldauti ir verkti kad baigtum, as tikiu kad tokiose gyvenimo situacijose turi paimti vadzias i savo rankas bet kai kita puse nerodo apsoliuciai jokio noro ka nors keisti, tai ka tada daryti, na ir kas kad sako myli kad nori taisyti, kad nenori prarasti seimos, jug ir as esu zmogus ir as tos pacios seimos prarasti nenoriu ir vaiko traumuoti nenoriu mazas dar visai, bet kiek maziukas gali bijoti savo nuosavo tevo kiek gali krupcioti kaskart trenkus jam durim ar kumsciu i stala ar pakelus balsa, pati uzaugau matydama teva pastovei girta, to vaikai nenusipelne matyti ir girdeti.
Nuostabu kada yra tokiu stipriu moteru pasiryzusiu bet kam, bet ar kas nor pagalvoja ar tikria malonu tai paciai moteriai, mamai, klausyti tokiu patyciu ir uzgauliojimu, jug ji nesijaucia kaip mylima ir gerbiama moteris , jauciasi niekuom, kaip kokia verge, vis aukoja save del vyro vaiku, bando islaikyti seima kuri pairo jau senu senovei.
Kadangi mamos neturiu, ji mirusi , as jos net neatsimenu kaip atrodo, bet zinau, nes pati panasioje situacijoje buvau, kad jaigu sendien dienai tureciau mama ir tevas taip gertu , as jai tikria pasiulyciau kad ji paliktu, negaleciau ziureti kaip yra kankinamas man artimas zmogus.
Kad nebuciau klaidingai suprasta pasikartosiu, kad myliu ir savo teva kuris deja yra tikria niekam tikes, nes paprasciausei man juo niekada ir nebuvo, o su juo isbandyta apsoliuciai viskas ir grazos kalbos ir asaros ir pykciai na viskas, galu gale tas stebuklingas uzkodavimas ji paverte zmogum pusmeciui...po to metams, na negeriantis jis tikria geras, bet esu tuo tikra kad vel gers, susitarem kad nupirksiu jam bilieta pasisveciuoti pas mus aplankyti anuka pabuti menesy koki, zinau ka dpuikiai praleisim laika. Bet ziuresim kaip bus kai kodas pasibaigs po pusmecio....
TAIP PATIRTIS NEKOKIA..net svarbiausia kad tai sieja visa gyvenima ir nori tu ar nenori susiduri su daugeliou problemu...
mane pastoviai kamuoja mintis, kada dabar vėl vyras prisigers...nes tai nutinka labai netikėtai....rodos vieną diena susede visi kalbabės , bendraujame...o kita dieną - iš niekur nieko - jis jau girtas....sako pats nežinau kodėl taip padriau..
mane pastoviai kamuoja mintis, kada dabar vėl vyras prisigers...nes tai nutinka labai netikėtai....rodos vieną diena susede visi kalbabės , bendraujame...o kita dieną - iš niekur nieko - jis jau girtas....sako pats nežinau kodėl taip padriau..
QUOTE(jausma @ 2007 03 09, 14:05)
na jau vilties neturiu....aš jo už pakarpos tikrai nenuvešiu...o be to jis jau vengia manęs, grįšta tik naktim... kur dabar jau man pagalbos kreiptis?
LABAS,AR SUSITVARKE PAS TAVE? AR RADAI ISEITI?PAS MANE TA PATI PROBLEBA... VENGIA MANES, NEPRIPAZISTA, KAD TAI PROBLEMA, NEZINAU KUR KREIPTIS, NEZINAU KAIP KA PAKEISTI.VAIKU NENORI, NORI TIK DALYVAUTI SU DRAUGAIS, SAKO, KAD VISI APLINK BLOGI, KAD JAM SUNKU, O JO NIEX NESUPRANTA, JIS VIENAS TOX NELAIMINGAS. KAIP TU ISGYVENI?
