rūkiau apie keturis metus 
ir išties buvo laaabai lengva perskaičius Karo knygą 
labai retkarčiais kyla mintis, jog gal parukyt, ale kai pagalvoji, jog ta viena sugadins viską viską, tai ta mintis labai staigiai ir dingsta 
o prasidejo viskas baliaus deka Ar dar nbeužrūkei? Gailiuosi dabar, kad taip padariau, nes net nebeskanu buvo vėl pradėti... O dabar metimas susijęs su atostogomis - pasiėmiau 3 savaites, nors noekur nevažiuoju, tiesiog noriu pailsėti. Tai ir mesti tuo pačiu sugalvojau - kada kitąkart, jeigu ne dabar? Jeigu dirbi, metimas rūkyti labai trukdo darbui. Iš karto ėmiausi rimtai, su pleistru antrą nerūkymo dieną, baisių lomkių nejaučiu, tik galva kiek svaigsta. Net nežinau, ar gerai darau, kad susiradau šią temą - galbūt geriausia to metimo išvis nesureikšminti ir kuo rečiau prisiminti, nes kai prisimeni, kažkaip pagailsta to kažko, ko netekai 
Bet kartu norisi ir bendraminčių šalia turėti, su kuo būtų galima pasidalinti mintimis.
bet mintis vien tai kad kai rūkysiu tai rūkysim dviese, mane nuo to saugo,neslėpsiu buvau užtraukus,dūmą, bet taip negera pasidarė 
kad daugiau ir nekilo noras, bet mintys vistiek kartais apie tai sukasi.
Hm... Gyvenime meciau rukyti du kartus. Si karta jau visam. Bet nei viena karta svorio nepriaugau. Kazkaip man nera noro keisti rukymo saldainiais (gal del to kad ne itin megstu juos, nors guminukai patinka 
). 
To tekstuko neradau, bet kažkaip ir nebeieiškojau rimtai. Ačiū vienai supermamietei, atsiuntusiai A.Carr knygą. Nors ją perskaičiau jau būdama neberūkanti, radau kai ką ir naudingo bei įdomaus. O kai ką, pasirodo, pati to nežinodama jau buvau padariusi ir pagal knygą 
Pvz. tas paskutinės cigaretės užakcentavimas. Anksčiau kiek mesdavau, tai paskutinės cigaretės neprisimindavau, pasitaikydavo ir po baliukų, kai kitą dieną jausdavausi persirūkiusi. O šįkart surūkiau - beje, ji man nepatiko, - žinodama, jog čia paskutinė. Ir tą patį vakarą kabake prisigėriau. Kitaip sakant, stačia galva puoliau į situaciją, kuomet labiausiai norisi rūkyti. Ir atlaikiau, o po to jau tik lengviau - galvoji, jeigu jau tada nerūkiau, kodėl turėčiau dabar? Tiesa, antrą dieną prisiklijavau pleistrą ir dar gumą kramčiau. Carras to nerekomenduoja, bet ką man daryti, jeigu fizinės "lomkės" man tokios stiprios? Beje, tų nikotino preparatų ilgai nenaudojau - jau nebenaudoju, reikėjo kažkur savaitę. Būdavo, kad su pleistru eidavau miegoti ir su tuo pačiu būdavau kitą dieną, kartą tą antrą prireikė kramtomos, o kitą kartą jau nebe. Žodžiu, kiekį mažinau kiek tik buvo įmanoma ir kada tik įmanoma. Dabar dar šiek tiek jaučiu galvos svaigimą, bet čia jau smulkmena, dė to neverta nei kažko klijuotis, nei kramtyt. Nesiėmiau jokių guminukų ar čiulpinukų, bet padidėjo apetitas, daugiau suvalgau vienu prisėdimu (gal todėl, kad nebegalvoju, kaip čia tuoj pabaigsiu valgyt ir mausiu apsiformint - rūkyt; anot Carro, labiau mėgaujuosi gyvenimu, tsakant )
bet..artėja šventės, nežinau nežinau, kaip aš atsilaikysiu išgersiu ko nors su laipsniais ir vėl viskas iš pradžių.. O paskui pasididžiuodama galėtum galvoti - va, ir visą vakarą ištvėriau, ir buvo linksma, kitąkart dar mažiau norėsis rūkyti 
Laikykit kumščius
O paskui pasididžiuodama galėtum galvoti - va, ir visą vakarą ištvėriau, ir buvo linksma, kitąkart dar mažiau norėsis rūkyti Laikykit kumščius bandysiu laikytis, ir tu laikykis per tą balių Man tai visuomet, kai bandydavau mesti, norėdavosi šnekėti ir šnekėti apie tai, guostis, dalintis mintimis, sužinoti kitų patirtį. Tai va raportuoju, kad per tą baliuką neužrūkiau, o net ir nenorėjau. Dauguma kolegų džiaugėsi ir sveikino, tiktai vienas pasakė, kad kai grįšiu po atostogų ir vėl pradėsiu dirbti, vėl rūkysiu
Šiuo atveju tas Carr geras patarėjas - jeigu jau prisimeni, kad nerūkai, tai rask ir kaip pasidžiaugti tuo, kad nerūkai. Taip stengiuosi ir daryti - prisiminti bjaurų orą, rūkymą prieš vėją, raudonas rankas, kai ir kremai nebepadeda, ir panašiai, dėl ko džiaugiuosi, kad man to daryti nereikia. Bet tikrai kuo toliau, tuo rečiau apskritai prisimenu, gal netrukus taip pat nebenorėsiu apie tai šnekėti
