labas
pernai per motinos diena man vyras padovanojo juka - na ta, skiepyta

kaip as ja dziaugiaus... ir augo ji pas mane kaip ant mieliu

po keliu menesiu nusprendziaugi as ja persodinti... savo nelaimei... kodel? todel, kad zemeje pasirodo buvo slieko uzuomazga... tai mano juka tiek slieku priveise, kad net prisimint nenoriu... tada internete pasiskaiciau, kaip tuos sliekus galabyt... nepadejo... apskritai, maniau, kad pati juka neisgyvens. na, mirkiau gal as ja 4 valandas siltam vandeni, paskui dar po stirpia srove saknis ploviau, kad tik tu nelabuju nebeliktu... vel persodinau... juka kaip ir nenumire. bet po poros menesiu vel pamaciau slieku ispurenta zeme. tie nelabieji nenustipo!!! tada as ta juka nupjoviau, pasodinau i kita vazona, kad tik tu nelabuju nebebutu. po poros savaiciu paciupinau kota - o jis visas suminkstejes. vos soko negavau! tada is triju saku buvo belike tik dvi... as jas nupjoviau ir i stiklainiukus su vandeniu... laukiau, ziurejau, kada saknytes pasirodys... tai po savaites pamaciau, kad viena is saku - put bepradedanti! o siaube - galvojau... vyras guode, kad kita juka nupirks, bet tai man sitos gi reikia! tada as viena apipjoviau ir abi i skirtingus vazoniukus su zeme ikisau. po poros saviaciu - jos dar buvo pas mane gyvos. bet viena diena grizus is lauko su vaiku viena juka radau isvirtusia - minksta...

beliko dar viena... eksperimentine... as ja jau net pajudint bujojau... bet siandien galvoju - nureikia pabandyt persodint i vazona normalu - ji neleipsta, lapu nemeta... istraukiau as ja su visom zemem - ziuriu - saknys yra

. tai dabar esu jau taip patenkinta, kad vistik mano juka gyvens