mano gyvenimo drugas yra filipinietis gimes ir uzauges uk. negaliu apsakyti kokia laiminga esu. turim nuostabia dukryte, kura jis dievina. taip pat jis nepaprastai gerai sutaria su mano dukra is pirmos santuokos, kuri yra gan sunkaus budo. visada sakydavau, kad tekesiu tik uz lietuvio, bet, kaip sakoma, niekada nesakyk niekada. esu be galo laiminga. galite paskaityti apie musu seima ir pamatyti nuotraukas siame website: http://www.mylifemypassion.com/
QUOTE(justukex @ 2013 03 13, 14:24)
Labai jaukus tinklaraštis ir labai simpatiška jo autorė
Sveikos! 
Pirmiausia noriu paminėti, jog supermama.lt užsiregistravau šiandien, tačiau kartais užmetu akis į čia narpliojamas temas, tad nesu visiškai "žalia" čia.
Norėjau pasidalinti savo patirtimi ir nuomone šia tema. Mano vaikinas ir būsimasis vyras nėra lietuvis, jis gyvenęs įvairiose šalyse, tad net sunku pasakyti, iš kur jis, kalbant apie mentalitetą ir akcentą, tačiau išorė puikiai pasako, kur jos šaknys.
Iš tikrųjų norėčiau pabrėžti, jog tas priešpriešinimas lietuviai vs.užsieniečiai, mano nuomone, nėra teisingas, kadangi tokiu atveju priešpastatome saujelę žmonių prieš visą pasaulį(na, juk visi žinome kiek Lietuvoje gyvena žmonių ir kiek likusiame pasaulyje). Juk kalbant apie užsieniečius galima kalbėti apie žemynus, apie valstybes, apie religijų pasiskirstymą, apie kalbas, apie civilizacijas ir istorines aplinkybes, galiausiai apie skirtingus miestus, net miestų rajonus, apie skirtingus INDIVIDUS ir t.t. Tad man labai keisti tie kraštutinumai, o dar blogiau kuomet prasideda grupavimas, kad, atseit, vieni yra tokie, o kiti jiems priešingi.
Mano atveju tai nebuvo rinkimasis žmogaus pagal jo tautybę. Tiesiog kai žmones jungia bendri interesai, požiūris į gyvenimą, tikrai nėra tokio momento, kad "Gal sustokime, mūsų santykiai per daug pažengė. Juk mes ne vienos tautybės/rasės". Paprasčiausiai jei žmonės būdami kartu yra laimingi ir save realizuoja, tuomet ir pasirenka būti kartu. Be abejo, yra dalykų, kurie apsunkina santykius, nes daugeliu atvejų vienam tenka keisti gyvenamąją vietą, nuolatos tobulinti tam tikros kalbos įgūdžius, kuomet atsiranda vaikai priimti įvairiausius svarbius sprendimus dėl jų auklėjimo etc., tačiau ar šeimoje, kurioje abu žmonės vienos tautybės nėra tokių pat momentų, kuomet reikia šlifuotis kampus ir derintis prie kito?
Mano būsimasis vyras nėra tobulas, bet man ir nereikia tobulo, o aš irgi nesu tobula. Prieš priimant rimtą sprendimą susituokti mes daug kalbėjomės, apie viską, nes tai fundamentalus žingsnis - santuoka, ir dideli pokyčiai bei svarbūs įsipareigojimai mūsų gyvenime. Ir esu tikra, kad gyvenime pamatysime tiek šilto, tiek šalto, tačiau tai dalis kiekvienos santuokos.
Linkėjimai visoms!
Pirmiausia noriu paminėti, jog supermama.lt užsiregistravau šiandien, tačiau kartais užmetu akis į čia narpliojamas temas, tad nesu visiškai "žalia" čia.
Norėjau pasidalinti savo patirtimi ir nuomone šia tema. Mano vaikinas ir būsimasis vyras nėra lietuvis, jis gyvenęs įvairiose šalyse, tad net sunku pasakyti, iš kur jis, kalbant apie mentalitetą ir akcentą, tačiau išorė puikiai pasako, kur jos šaknys.
Iš tikrųjų norėčiau pabrėžti, jog tas priešpriešinimas lietuviai vs.užsieniečiai, mano nuomone, nėra teisingas, kadangi tokiu atveju priešpastatome saujelę žmonių prieš visą pasaulį(na, juk visi žinome kiek Lietuvoje gyvena žmonių ir kiek likusiame pasaulyje). Juk kalbant apie užsieniečius galima kalbėti apie žemynus, apie valstybes, apie religijų pasiskirstymą, apie kalbas, apie civilizacijas ir istorines aplinkybes, galiausiai apie skirtingus miestus, net miestų rajonus, apie skirtingus INDIVIDUS ir t.t. Tad man labai keisti tie kraštutinumai, o dar blogiau kuomet prasideda grupavimas, kad, atseit, vieni yra tokie, o kiti jiems priešingi.
Mano atveju tai nebuvo rinkimasis žmogaus pagal jo tautybę. Tiesiog kai žmones jungia bendri interesai, požiūris į gyvenimą, tikrai nėra tokio momento, kad "Gal sustokime, mūsų santykiai per daug pažengė. Juk mes ne vienos tautybės/rasės". Paprasčiausiai jei žmonės būdami kartu yra laimingi ir save realizuoja, tuomet ir pasirenka būti kartu. Be abejo, yra dalykų, kurie apsunkina santykius, nes daugeliu atvejų vienam tenka keisti gyvenamąją vietą, nuolatos tobulinti tam tikros kalbos įgūdžius, kuomet atsiranda vaikai priimti įvairiausius svarbius sprendimus dėl jų auklėjimo etc., tačiau ar šeimoje, kurioje abu žmonės vienos tautybės nėra tokių pat momentų, kuomet reikia šlifuotis kampus ir derintis prie kito?
Mano būsimasis vyras nėra tobulas, bet man ir nereikia tobulo, o aš irgi nesu tobula. Prieš priimant rimtą sprendimą susituokti mes daug kalbėjomės, apie viską, nes tai fundamentalus žingsnis - santuoka, ir dideli pokyčiai bei svarbūs įsipareigojimai mūsų gyvenime. Ir esu tikra, kad gyvenime pamatysime tiek šilto, tiek šalto, tačiau tai dalis kiekvienos santuokos.
Linkėjimai visoms!
QUOTE(astoria @ 2013 03 13, 14:38)
aciukas
Sveiki, niekur nesu mačiusi, kad mergaites is čia draugautų su čiliečiais.
Ar bent pažįstamų gal turite?
Ar bent pažįstamų gal turite?
diskusijos verda kunkuliuojakodėl vis daugiau merginų/ moterų išteka ar gyvena su kitos tautybės žmogumi? pats paprasčiausias veiksnys- vyrų mažėja.
emigracija Lietuvoje vis didėja, tai plinta ir jaunimo tarpe. Normalu, kad daug merginų studijuoja užsienyje. Žinant darbo galimybes čia, natūralu, kad jos lieka dirbti už Lietuvos ribų. Gyvenimui tęsiantis, atsiranda ryšiai su kitų tautybių žmonėmis.
Vsio
gyvenimas tęsiasi, jei vienas surado kitą.bet visa tai yra suprantama bet kam ir labai kasdieniška tiesa.
kitas aspektas: turbūt irgi labai suprantama, kad aš, gyvenanti laimingai mišrioje šeimoje, paskambinusi į Lietuvos ryto redakciją, kažin ar susilaukčiau dideli susidomėjimo, jei norėčiau papasakoti, kokia aš esu laiminga.
Jei žvelgtumėm į televiziją ar spaudą kritiškiau, objektyviau, pastebėtumėm, kad dauguma straipsnių, reportažų bei programų apie tai, kad ką papjovė, nužudė, apgavo. nebent pozityvu yra tai, kaip žmogus užsidirbo savo pirmą milijoną.
aš kalbu apie daugumą
Tad normalu, kad žmonės pradeda baimintis, vengti tų kitataučių. Nes per tą pačią televiziją ir spaudą yra matę bei skaitę tiek visokiausių straipsnių, ir jau susidarę nuomonę.
na pvz., parke vaikšto du jauni užsieniečiai. jie praeina pro grupelę lietuviško kavensko jaunimėlio, siurbsiojančio alutį iš bambalių. tas lietuviška sjaunimėlis pradeda rėjauti "monkeys, go home".....
ar toks pavyzdyz tik vienas? nea
esmė tame, kad mūsų lietuvių tarpe yra gili negatyvi nuomonė apie kitos rasės žmogų. Ir kadangi čia labai plieskėsi diskusija apie musulmonus, tai įtariu, kad dauguma turi arabus mintyje.
Tiesa yra ir ta, kad musulmonas tai nėra būtinai arabas
islamas plinta. Ir tai turbūt yra greičiausiai ir labiausiai išplitusi religija pasaulyje. NMatūralu, kelia baimę kažkuriems.ir jei iš didžiai gerbiamų musulmonų išgirdote kažkuri, kadgyvenama taip taip ir anaip, tai anaiptol nereiškia, kad tarp visų tų milijardų likusių musulmonų gyvenimas taip ir vyksta.
Yra didelė dideliausia dalis tų, kurie nereikalauja priimti žmonų jokio tikėjimo, rodo pagarbą, nes ją ir jaučia, negrobia vaikų, rodo pagarbą ir žmonų tėvams, bei šeimoms. Ir net gyvendami Lietuvoje, tarp tokių žmonių, kurie pasiruošia juos sumaišyti su žeme, vien tik dėl to, kad jų rudos akys ir juodi plaukai, jie vis dar sugeba pasakyti- tai mano antri namai, kadangi tai mano žmonos šalis.
o kas norės labai labai vis dar pabūti oponente mano postui, galiu tarti, nesvarbu kaip jūs įsitikinusios savo teisybe, vertėtų suprasti ir tai, kad susidariusia nuomone sugebat skaudinti ir tas, kurios gyvena mišriose šeimose, bet yra laimingos.
Nes ne viskas yra vien juoda ir balta.
QUOTE(pupsikele @ 2013 08 21, 11:52)
diskusijos verda kunkuliuojakodėl vis daugiau merginų/ moterų išteka ar gyvena su kitos tautybės žmogumi? pats paprasčiausias veiksnys- vyrų mažėja.
o musu vyrai veda tautietes is rytu, as pavyzdziui labai patenkintas zmona ukrainiete, lietuves per daug reikalauja is vyru, ir labai neseimyniskos, egoistiskos.
Sveikos! Na ir man pasisekė su užsieniečiu. MB iš Čilės 
Pamenu kai buvau šiek tiek jaunesnė skaitydavau jūsų atsakymus apie mišrias šeimas ir t.t ir štai praėjus keletui metų pati turiu savo (:
Na, ir šiaip, ko niekur neradau tai mergaičių su berniukais iš Čilės ar bent Pietų Amerikos
Linkejimai
Pamenu kai buvau šiek tiek jaunesnė skaitydavau jūsų atsakymus apie mišrias šeimas ir t.t ir štai praėjus keletui metų pati turiu savo (:
Na, ir šiaip, ko niekur neradau tai mergaičių su berniukais iš Čilės ar bent Pietų Amerikos
Linkejimai
Su kuo jau kuo, bet su arabu neprasidėčiau.
O mano vyras irgi msulmonas, nors ir ne Arabas.... Esu laimingiausia pasauly... Linkiu visoms tokioms buti
Mano žmogus taip pat ne lietuvis, bet tikriausiai kaip ir kitoms ateina toks momentas, kai nebejauti, kad jis ne tos pačios tautybės, o tiesiog artima dūšia ir tiek, savas.
Nors (turiu patirties ir su lietuviais) kaip aš mėgstu sakyti, atsitrenkiau tiek kilometrų, kad susirasti kitokį nei lietuvaitis ir tik tada supratau, kad visi vyrai iš esmės yra vienodi, taip sakant nėra geresnės ar blogesnės tautybės. Viskas daug labiau priklauso nuo pačio žmogaus, koks jis yra ir koks jis nori būti, kokios jo vertybės.
Nors (turiu patirties ir su lietuviais) kaip aš mėgstu sakyti, atsitrenkiau tiek kilometrų, kad susirasti kitokį nei lietuvaitis ir tik tada supratau, kad visi vyrai iš esmės yra vienodi, taip sakant nėra geresnės ar blogesnės tautybės. Viskas daug labiau priklauso nuo pačio žmogaus, koks jis yra ir koks jis nori būti, kokios jo vertybės.
QUOTE(Lilė_supynėse @ 2013 10 23, 21:55)
Mano žmogus taip pat ne lietuvis, bet tikriausiai kaip ir kitoms ateina toks momentas, kai nebejauti, kad jis ne tos pačios tautybės, o tiesiog artima dūšia ir tiek, savas.
Nors (turiu patirties ir su lietuviais) kaip aš mėgstu sakyti, atsitrenkiau tiek kilometrų, kad susirasti kitokį nei lietuvaitis ir tik tada supratau, kad visi vyrai iš esmės yra vienodi, taip sakant nėra geresnės ar blogesnės tautybės. Viskas daug labiau priklauso nuo pačio žmogaus, koks jis yra ir koks jis nori būti, kokios jo vertybės.
Nors (turiu patirties ir su lietuviais) kaip aš mėgstu sakyti, atsitrenkiau tiek kilometrų, kad susirasti kitokį nei lietuvaitis ir tik tada supratau, kad visi vyrai iš esmės yra vienodi, taip sakant nėra geresnės ar blogesnės tautybės. Viskas daug labiau priklauso nuo pačio žmogaus, koks jis yra ir koks jis nori būti, kokios jo vertybės.
Manes irgi daznai klausia: o tai kaip su juo? Kuo skiriasi nuo lietuvio? Atsakau, kad tuo paciu, kuo ir Petras nuo Jono, tavo ex nuo tavo dabartinio. Va ir visa esme.
