tai kam mane cituoti, mano pasakymas nebuvo susietas su taviske statiskika.
na whatever
kaip keista skaityti parašymą, kad "atostogavau ne kartą Turkijoj, viską apie turkus žinau" 
aš apie turkus irgi žinau daugiausiai iš atostogų. tik atostogos mūsų paprastai ne viešbutinės - atskrendi, numeti daiktus viešbutyje, pasiimi auto ir varai - gilyn į kalnus, kuo toliau nuo turistų nusiaubtų rajonų. va ten ir pasimato normalus normalių žmonių gyvenimas. sustoji kaimelyje papietauti, užeini į "kavinę", paprašai meniu - "no meniu. kebab today". ok, valgysim. "kavinės" savininkas iškepa mėsytę, kaimynas atneša agurkų, kitas kaimynas - duonos, dar vienam šūkteli, kad vandens atneštų. toks "suneštinis" turistų maitinimas
bet jokių priekabiavimų, jokių žvilgsnių, jokių "baby" - santūrūs, ramūs, nepastebimi kol valgai, bet vos tik krusteli kažko - tarsi iš po žemių išdygsta su tuo, ko tik mintyse panorėjai. tiesa, kalba daugiausiai - ženklais kaina mums turbūt irgi pasako didesnę, nei vietiniams gyventojams. bet už tai po tokių atostogų grįžti namo neperkepus saulėje, nepavargus nuo įkyrių žmonių, o pasisėmus ramybės, neskubėjimo, kitokios kultūros. kaifas...
o va turistinių miestų turkų nemėgstu. tampymai už skverno nežavi. bet tai čia ne turkų kaltė - čia turistai juos taip išpaikino. kartais pasižiūri į kokią mamos amžiaus mini sijonuku vilkinčią rusę, ir taip nevaldomai gėda už moterų giminę pasidaro...
ir dar iš realios draugystės - turiu draugą iš indą, nuo gimimo gyvenantį UK. įdomus žmogus, įdomaus supratimo. pavydus nerealiai. mes TIK draugai, be jokių kitų minčių, bet kai ištekėjau, metus su manim nekalbėjo. po to pradėjo kalbėt. kažkada iš kalbos išėjo - ok, kad turi vyrą ir su juo miegi - ok, bet su kitais nemiegok, nes aš pavydžiu
pusmetį nekalbėjom, apsiramino, dabar jau vėl galima bendrauti
apskritai svetimtaučiai - įdomūs eksponatai, reikia ilgai po padidinamuoju stiklu laikyti, kad infarkto negautum
aš apie turkus irgi žinau daugiausiai iš atostogų. tik atostogos mūsų paprastai ne viešbutinės - atskrendi, numeti daiktus viešbutyje, pasiimi auto ir varai - gilyn į kalnus, kuo toliau nuo turistų nusiaubtų rajonų. va ten ir pasimato normalus normalių žmonių gyvenimas. sustoji kaimelyje papietauti, užeini į "kavinę", paprašai meniu - "no meniu. kebab today". ok, valgysim. "kavinės" savininkas iškepa mėsytę, kaimynas atneša agurkų, kitas kaimynas - duonos, dar vienam šūkteli, kad vandens atneštų. toks "suneštinis" turistų maitinimas
bet jokių priekabiavimų, jokių žvilgsnių, jokių "baby" - santūrūs, ramūs, nepastebimi kol valgai, bet vos tik krusteli kažko - tarsi iš po žemių išdygsta su tuo, ko tik mintyse panorėjai. tiesa, kalba daugiausiai - ženklais kaina mums turbūt irgi pasako didesnę, nei vietiniams gyventojams. bet už tai po tokių atostogų grįžti namo neperkepus saulėje, nepavargus nuo įkyrių žmonių, o pasisėmus ramybės, neskubėjimo, kitokios kultūros. kaifas... o va turistinių miestų turkų nemėgstu. tampymai už skverno nežavi. bet tai čia ne turkų kaltė - čia turistai juos taip išpaikino. kartais pasižiūri į kokią mamos amžiaus mini sijonuku vilkinčią rusę, ir taip nevaldomai gėda už moterų giminę pasidaro...
ir dar iš realios draugystės - turiu draugą iš indą, nuo gimimo gyvenantį UK. įdomus žmogus, įdomaus supratimo. pavydus nerealiai. mes TIK draugai, be jokių kitų minčių, bet kai ištekėjau, metus su manim nekalbėjo. po to pradėjo kalbėt. kažkada iš kalbos išėjo - ok, kad turi vyrą ir su juo miegi - ok, bet su kitais nemiegok, nes aš pavydžiu
pusmetį nekalbėjom, apsiramino, dabar jau vėl galima bendrauti apskritai svetimtaučiai - įdomūs eksponatai, reikia ilgai po padidinamuoju stiklu laikyti, kad infarkto negautum
QUOTE(Turkish @ 2009 08 17, 23:05)
tai kam mane cituoti, mano pasakymas nebuvo susietas su taviske statiskika.
na whatever
na whatever
A ko tu cia taip?Gi pati sakei:nu jau pas turkus kokie bukietai geri..oi oi oi....
nu jau nu jau... as ten tik apie Dumbla kablejau 
as per savo trumpa gyvenimeli nedaug macius esu, labai lyginti nedrisciau
as per savo trumpa gyvenimeli nedaug macius esu, labai lyginti nedrisciau
QUOTE(strazdana @ 2009 08 15, 19:42)
na prisikaičiau aš čia įvairiausių istorijų bei nuomonių...Taigi, ir aš įsivėliau į romaną su turku.Kolkas tik virtualų.Na bendraujam kasdien ir daug, su kameromis.Taip pusę metų...Iš jo pusės gan greitai atsirado "jausmai", meilė it t.tkaipo aš jo svajonių moteris ir t.tNa tik skirtumas tas,kad jis ne iš tų saldžialiežuvių, niekad negirdėjau jokių baby, sunrise, honey ir t.tbendraujam paprastai, įvairiomis temomis, klausomės muzikos kartu ir t.t kazkaip suprantame vienas kitą be žodžių net.Jis mokytojas, gyvena Istanbule, kilęs iš Adanos.Neslėpsiu, neesu jam abejinga taip pat, tik negaliu taip paprastai ,kaip jis sakyti myliu, tu mano svajonių vyras, tu mano likimas, taip ,kad kaip jis.Turiu vistik pamatyti žmogų realiai.Blogybės tos-labai pavydus, prisigalvoja visokių nesamonių ir t.t, per daug geros nuomonės apie save, Na ir tai,kad toks garantuotas ta savo meile, norėjimu gyventi kartu, susituokti, oh, juk mes nematėm viens kito realiai.Be to aš išsiskyrusi, turiu vaiką.Daug kartų bandėm viską nutraukti, bet ,kažkaip nesėkmingai.Kaip Smurka sakę, negaliu atsipirti jo akims, tiesiog užburia...Taigi ,esu smarkia pasimetusi, kitą savaitę kaip ir turiu galimybę nuvykti pas jį, širdis nori, protas sako-stop.Stoviu pusiaukelėje ir nežinau ką daryti.Pasitikiu juo, nepagavau nei meluojant, nei dar kažkaip, patikrintas daug kartų, visus testus praejo sėkmingai Galvoju,gal reik susitikti, tada ir matysim kaip viskas pasisuks ir kaip ten yra iš tikrūjų, bet vis dar neapleidžia abejonės, ar verta..o jei paskui tikrai nebegalėsiu ramiai užmigti 
ką daryt?ot dilema...
bei nuomonių...Taigi, ir aš įsivėliau į romaną su turku.Kolkas tik virtualų.Na bendraujam kasdien ir daug, su kameromis.Taip pusę metų...Iš jo pusės gan greitai atsirado "jausmai", meilė it t.tkaipo aš jo svajonių moteris ir t.tNa tik skirtumas tas,kad jis ne iš tų saldžialiežuvių, niekad negirdėjau jokių baby, sunrise, honey ir t.tbendraujam paprastai, įvairiomis temomis, klausomės muzikos kartu ir t.t kazkaip suprantame vienas kitą be žodžių net.Jis mokytojas, gyvena Istanbule, kilęs iš Adanos.Neslėpsiu, neesu jam abejinga taip pat, tik negaliu taip paprastai ,kaip jis sakyti myliu, tu mano svajonių vyras, tu mano likimas, taip ,kad kaip jis.Turiu vistik pamatyti žmogų realiai.Blogybės tos-labai pavydus, prisigalvoja visokių nesamonių ir t.t, per daug geros nuomonės apie save, Na ir tai,kad toks garantuotas ta savo meile, norėjimu gyventi kartu, susituokti, oh, juk mes nematėm viens kito realiai.Be to aš išsiskyrusi, turiu vaiką.Daug kartų bandėm viską nutraukti, bet ,kažkaip nesėkmingai.Kaip Smurka sakę, negaliu atsipirti jo akims, tiesiog užburia...Taigi ,esu smarkia pasimetusi, kitą savaitę kaip ir turiu galimybę nuvykti pas jį, širdis nori, protas sako-stop.Stoviu pusiaukelėje ir nežinau ką daryti.Pasitikiu juo, nepagavau nei meluojant, nei dar kažkaip, patikrintas daug kartų, visus testus praejo sėkmingai Galvoju,gal reik susitikti, tada ir matysim kaip viskas pasisuks ir kaip ten yra iš tikrūjų, bet vis dar neapleidžia abejonės, ar verta..o jei paskui tikrai nebegalėsiu ramiai užmigti ką daryt?ot dilema...Žinoma, bandyk. Kitaip po to gailėsiesi
Papildyta:
QUOTE(Skydot @ 2009 08 16, 15:13)
Ash nesuprantu, kaip zmogus gali tokias kvailystes rashyt... Jau net ir man idomu pasidare... Kaip galima rashyti, kad tam tikroje shalyje gyvenantys vyrai neseksualus, negrazus ir pan... Toks kvailas absoliutinimas... Geda net skaityt... Lietuviai gal grazus ir seksualus????? Visi???? Oho....
Kas del Turkojoje matytu turku, tai itariu, kad zmogus neskiria tikriausiai turko nuo kurdo, turko nuo lietuvio... Ir galiu psakyt, kad per tiek metu buvimo Turkijoje, pati ne visada galiu pasakyti 100 poc. ar vyras turkas, ar vokietis, ar lietuvis. O cia mat eksprte...
Eiliniu stereotipu auka. Jeigu kazkam vis dar atrodo, kad turkas - juodais plaukais, ruda oda ir rudom akim, tai bent jau garsiai taip nesakykit. Turkija didziule, tad priklausomai nuo regiono skiriasi ir ishvaizda. Pazistu ne viena shviesiaodi ir net melynom akim turka. O jau ju vaikai ish viso shviesuciai... Taip kad juokinga...
Nenorijau piktai, bet gal ishejo kaip visad... Stengiausi buti objektyvi. Jei nepavyko, atleiskit ir neburnokit 
Kas del Turkojoje matytu turku, tai itariu, kad zmogus neskiria tikriausiai turko nuo kurdo, turko nuo lietuvio... Ir galiu psakyt, kad per tiek metu buvimo Turkijoje, pati ne visada galiu pasakyti 100 poc. ar vyras turkas, ar vokietis, ar lietuvis. O cia mat eksprte...
Eiliniu stereotipu auka. Jeigu kazkam vis dar atrodo, kad turkas - juodais plaukais, ruda oda ir rudom akim, tai bent jau garsiai taip nesakykit. Turkija didziule, tad priklausomai nuo regiono skiriasi ir ishvaizda. Pazistu ne viena shviesiaodi ir net melynom akim turka. O jau ju vaikai ish viso shviesuciai... Taip kad juokinga...
Nenorijau piktai, bet gal ishejo kaip visad...
Stengiausi buti objektyvi. Jei nepavyko, atleiskit ir neburnokit 
visiškai pritariu. Pažįstu daugybę įdomių, išdidžių, gerų turkų (kaip ir rusų, švedų, ...)O beje, vienas mano pažįstamas yra išsilavinęs įdomus kurdas, simpatiškas jaunuolis, su kuriuo apie viską galima pašnekėti.. Šiaip kuo daugiau keliauji ir žmonių pažįsti, tuo mažiau lieka bet kokių stereotipų.
na ką gi, pabuvojau Turkijoje, Istanbule...praleidau ten keletą nuostabių dienų.Viskas buvo fantastiška.Labai patiko miestas, žmonės, na ir aišku mano brangusis.Pasakysiu tik tiek, kad taip, per kamerą žmonės gali kiek kitaip elgtis,keista, bet buvo atvirkščiai, realiai jis man netgi daug labiau patiko.Be galo rūpinosi manimi tomis dienomis kai svečiavausi jo šalyje.Labai patiko kaip žmogus, kaip vyras...va blogybė dabar viena, kad reikia gyventi toliau, ir vėl matomės tik per kamerą, tačiau viskas pasikeitė, kažkokio liūdesio ir skausmo širdį daug atsirado, negalime miegoti, kalbam iki paryčių,kažkaip sustojo viskas aplinkui tiek pas jį,tiek pas mane.O ir pakeisti kažkaip nelabai ką išeina, taigi kaip ir beprasmiška viskas.Nes kažkaip ta bendra ateitis nelabai ir įmanoma.Taigi,reikia gyventi tiesiog toliau...
QUOTE(strazdana @ 2009 08 30, 09:21)
na ką gi, pabuvojau Turkijoje, Istanbule...praleidau ten keletą nuostabių dienų.Viskas buvo fantastiška.Labai patiko miestas, žmonės, na ir aišku mano brangusis.Pasakysiu tik tiek, kad taip, per kamerą žmonės gali kiek kitaip elgtis,keista, bet buvo atvirkščiai, realiai jis man netgi daug labiau patiko.Be galo rūpinosi manimi tomis dienomis kai svečiavausi jo šalyje.Labai patiko kaip žmogus, kaip vyras...va blogybė dabar viena, kad reikia gyventi toliau, ir vėl matomės tik per kamerą, tačiau viskas pasikeitė, kažkokio liūdesio ir skausmo širdį daug atsirado, negalime miegoti, kalbam iki paryčių,kažkaip sustojo viskas aplinkui tiek pas jį,tiek pas mane.O ir pakeisti kažkaip nelabai ką išeina, taigi kaip ir beprasmiška viskas.Nes kažkaip ta bendra ateitis nelabai ir įmanoma.Taigi,reikia gyventi tiesiog toliau...
o kodel taip manote kad viskas beprasmiska ir pakeisti nieko negalima?
manau jei tikrai labai nori iseiti galima rasti..
na net nežinau, gal nuojauta kažkokia,kad nieko iš to neišeis, o be to ir jis nėra atviras, aš nežinau,ką jis ištikrųjų galvoja, pasakyti tik,kad aš noriu gyventi su tavimi, manau negana,juk tai paprasčiausia nekonkretu,kiekvienas čia gali pasvaigti apie norą gyventi kartu,vedybas.Be to ir anksti apie tai dar galvoti.O jis kažkaip pesimistiškai nusiteikęs, galvoja,kad aš paprasčiausia nenoriu su juo kartu būti.Na,kartais tiesa pasakius aš jo nesuprantu.Be to aš ne viena, yra vaikai, aš aišku galėčiau gyventi kitoje šalyje, nesunkiai adaptuojuosi, kažkaip nepergyvenu dėl to, bet va,kaip vaikai,juk mokyklą lanko.Jis sako, važiuojam į Angliją, ten vaikai lengviau galės perimti kitokį gyvenimą, bet nežinau,ar jam tai patiktų ištikrųjų, ar galėtų adaptuotis.Jis mokytojas, myli savo darbą, čia jo šeima, draugai.Aišku norint viskas įmanoma, bet ne taip paprasta.Matysim, laikas parodys,kaip viskas toliau pasisuks, artimiausiuose planuose tik vėl vykti pas jį po 2 mėn.
QUOTE(strazdana @ 2009 08 30, 17:58)
na net nežinau, gal nuojauta kažkokia,kad nieko iš to neišeis, o be to ir jis nėra atviras, aš nežinau,ką jis ištikrųjų galvoja, pasakyti tik,kad aš noriu gyventi su tavimi, manau negana,juk tai paprasčiausia nekonkretu,kiekvienas čia gali pasvaigti apie norą gyventi kartu,vedybas.Be to ir anksti apie tai dar galvoti.O jis kažkaip pesimistiškai nusiteikęs, galvoja,kad aš paprasčiausia nenoriu su juo kartu būti.Na,kartais tiesa pasakius aš jo nesuprantu.Be to aš ne viena, yra vaikai, aš aišku galėčiau gyventi kitoje šalyje, nesunkiai adaptuojuosi, kažkaip nepergyvenu dėl to, bet va,kaip vaikai,juk mokyklą lanko.Jis sako, važiuojam į Angliją, ten vaikai lengviau galės perimti kitokį gyvenimą, bet nežinau,ar jam tai patiktų ištikrųjų, ar galėtų adaptuotis.Jis mokytojas, myli savo darbą, čia jo šeima, draugai.Aišku norint viskas įmanoma, bet ne taip paprasta.Matysim, laikas parodys,kaip viskas toliau pasisuks, artimiausiuose planuose tik vėl vykti pas jį po 2 mėn.
o kiek jam metu jei ne paslaptis?kaip suprantu pas ji vaiku nera?
jam 35 m.Ne, jis neturi vaiku, nebuvo vedes.
QUOTE(strazdana @ 2009 08 30, 21:23)
jam 35 m.Ne, jis neturi vaiku, nebuvo vedes.
na manau jei tik abiem noro nepritruks tikrai kazkoki sprendima rasite..beje juk variantas ir i turkijoj gyventi
