QUOTE(Svasti @ 2008 01 15, 21:51)
Kaip bebūtų keista, taip ir stengiausi daryti - vadinti viską "normaliais" žodžiais - ne "lialia", o "vaikutis", ne "au au", o šuniukas... O vaikas visvien šitaip kalba. Gyvenime nevadinau maisto "niamne", sakydavau "košė", "obuolys" ir pan., o vaikas kaip pradėjo niurnėti nuo aštuonių mėnesių "am niam niamne", taip pats iš savęs, taip ir iki šiol "am niam niamne". Ir šuniukas "au au", ir katytė "miau miau". Gal yra kažkokia įgimta, visiems vaikams, o gal ir žmonijai jos priešaušryje būdinga kalba, ar ką? 
(Bet aš džiaugiuosi ir tomis "niamnėmis" ir "au au", nes vis šiokie tokie žodžiai. O taip tai visą dieną čiulba savo kalba. Adedede ir adedede. Nuo metų iki dviejų nelabai kokia pažanga ir padaryta.)

(Bet aš džiaugiuosi ir tomis "niamnėmis" ir "au au", nes vis šiokie tokie žodžiai. O taip tai visą dieną čiulba savo kalba. Adedede ir adedede. Nuo metų iki dviejų nelabai kokia pažanga ir padaryta.)
O, kaip girdėta viskas!

Mūsiškiui 2,5 m ir kartais jau ima vaidentis, kad ne tik pažangos nėra, bet ir regresuoja vaikis: 1,5 m. galėjo aiškiai ištarti "šuo", "katė", ma-ši-na", "karšta", "obuolys", o dabar - NIEKO!!! Pradėjo marmaliuot sava kalba kažin ką, net sunku pakartot ar užrašyt būtų. Mes gal per daug "suaugiškai" su juo kalbam, ar ką?


Tikiuosi, prakalbės vieną dieną sakiniais, nes jau buvo visi periodai: keleto aiškių žodžių tarpsnis, "Marytės Melnikaitės"
