kažkur jau buvo tokis tema, žinau jog rašiau.
Vaikas iki keturių metų turi pradėti kalbėti. O iki tol nėra ko jaudintis. Vienas ankščiau kitas vėliau, bet iki to laiko vistiek prakalbės.
Aš tai nesuku sau galvos, jog maniškis daug ką pasakoja o suprasti neina. Ateis laikas ir išmoks tarti žodelius.
Taip reikia apsisarvuoti kantrybe, nes ne visi vienodu metu pradeda kalbet. Bet jokiu budu nelaukite stebuklo, lavinkite vaika, skatinkite kalba. Ir specialisto konsultacija nepamaisys, bent patars kaip su vaiku namie uzsiimt. Geriau kuo anksciau spresti kalbos problemas, o ne laukti iki 4 metu. Juk 6-7 metu vaikai eina i mokykla ir rasyti mokosi.
maniskiui jau 2metai 6 men. tai kalbet pradejo gal pries koki
menesi mes jau nerimavom
nes musu vyresnelis tokio amziaus jau graziai ir gan ilgus eilerascius sakydavo. Gal jie nenori kalbet nes juos mamytes ir be zodziu supranta tai kam burna ausint



aš su dukrele stengiuosi kuo daugiau kalbėtis, nors ji man atsako nesuprantama kalba, pasakoju kas ten kas čia, vartom knygeles, žurnalus, piešiam, televizoriaus neleidžiu žiūrėt, nes jis tik blogą itaką daro, tačiau pas mus groja radijas, vaikiški Cd, ypač mėgstam telebimbam, šokam pagal muziką, 1,4 metų dukrytė tikra šokęja:trypia kojytėm, ploja rankytėm, mojuojaja. o be savo kalbos, moka tokius žodžius kaip -mama (ji mane šaukia mama), -tetis (tetuką irgi atpažįsta nuotraukose, kai reikia jį pavadina, žino, kad tetukas grižta iš darbo), taip pat moka katikati-katytė (dar sako miau), šuniukas-au au, lėlytės ir vaikai-jiajia-telefonas-ajo(turi žaislini), arkliukas-gaga, karvytė mūūū, paukščiukai iš viščiukai-cyp cyp, maistas-niam niam, dainuoja sau ir lėlytėms lpšynes supa ir : aa pupa, mašinytes vadina-džžž, kai nori, kad kad pakeltume sako-op op, vyro sesutę vadina Ede(eglė) jos žiurkėną Džesis(džeris), bet labaiausiai man patinka jei pamato kokį idomu daiktą sako- kas cia kas cia ir kartija kol nepasakau, kad čia.....(dar moka baba, diadi(dėdė), didel(didelė),ate(ačiū), acia(caca, kai glosto), parašau, mkai duoda daiktą-te te.
oi prirašiau
oi prirašiau

Simona, kaip tokio amziaus vaikui tai puiku
O va kai 3m. zodynas skurdus, tada jau nerimas virsta panika

O va kai 3m. zodynas skurdus, tada jau nerimas virsta panika

Na man ir gi buvo panika, bet aš savo vaiką leidžiu, į darželio grupę, kur vyresni vaikai.. tai jis buvo vienintelis nekalbantis
Bet kadangi, aš jį suprasdavau, o grupej jam buvo sunku.. tai buvo priverstas pradėti kalbėti.. ir dabar jau nemažai pasako, netgi sakiniais...
Manau, kad mes per daug "suprasdamos" vaikučius palengvinam jiem bendravimą ir kam tada kalbėti, jei ir taip susikalban




Turiu beveik pametinukus 3 ir 1,5 metu berniukus. Ka pastebejau, kad mazasis su broliu sneka sava kalba ir viska puikiausiai supranta. Vyresnelis tai kalbet pradejo anksti nuo 1,5 metu ir iskart frazem. Dar koks patarimas mamoms ir teciams: stenkites kuo maziau vartot visokiu kaka, lialia, sisi, didi ir panasiai. Vaikas nesuvokia, ar cia ta normaloi kalba, ar kazkokia sutartine. Jeigu su vaiku kalbiesi kaip su zmogum, jis greiciau suvokia kalba kaip tam tikru zenklu sistema. Studijavau lituanistika, patikekit manim, tikrai su ta kalba taip yra. O uzsienietisku filmuku itaka didziule. Todel as stengiuosi isvis neleisti ju ziuret. Su vaiku reikia daug kalbeti, net ir visai maziuku, tada jis pradeda suvokti, kad ne pirstu i viska reikai durti, o kalbeti. Aisku, tai nera panaceja, tie mano ptarimai. Kiekvienas vaikas individualus, taciau mano patirtis tokia. Todel taip ir rasau. Sekmes, kalbinant savo mazuosius.
QUOTE(inro @ 2006 12 14, 13:31)
Aisku, tai nera panaceja, tie mano ptarimai. Kiekvienas vaikas individualus, taciau mano patirtis tokia. Todel taip ir rasau. Sekmes, kalbinant savo mazuosius.
Visiskai pritariu

Bet va maniskis visiskai neatkartodavo zodziu



Vat ir maniškis sakydavo tik au au , emi, jokių caca, lele... paskui galų gale išmoko sakyti MŪ... o paskui kaip suaugęs... pilnai žodžiais: dėdė, lyja, darbas.. neaiškiai, bet liuks!


mano vaikinukas taukšti nemėgėjęs. iki 1,4 m labai nedaug ką sakė, o štai dabar tarsi koks lūžis visame kame. įdėmiai stebi kai ką sakau, bando atkartoti. smagu klausytis kai žodeliai dėliojasi. aišku, kad ne visada pavyksta, bet gera pradžia puse darbo. pati su juo stengiuosi daug kalbėtis ir taisyklingai...
Mano dukrytė 2,5m jau šneka trumpais sakinukais, deklamuoja eileraščius vaikiškus trumpučius. Aišku, į tą jos kalbą dar gerai reikia įsiklausyti, kad suprastum, nes dažnai nesako pirmojo priebalsio ar sukeičia skiemenis. Tai dėl jos kalbos aš visai nepergyvenu. Bet va yra mūsų giminaitis berniukas to paties amžiaus, tai nori nenori lyginam vaikus, tai jis iš viso beveik nešneka. Trys žodžiai: atia, kaku ir ati. Viskas, daugiau nieko, nei mama, nei teti nesako. Kai paprašai pakartoti pvz "mama", tai pakartoja, bet nesupranta, ką tas žodis reiškia. Tai mama to berniuko truputį nerimauja, bet jei čia rašot, kad vaikas tik iki 4 m turi pradėti šnekėti, tai vadinasi dar laiko yra

Pusbrolio berniukas būdamas 2 metukų visiškai nekalbėjo, net sava kalba retai ką pasakydavo, bet paskui per porą mėnesių pradėjo normaliai šnekėt dabar jau nebeužkiši net atsibosta klausyt
sako, kad vaikai kurie vėliau pradeda kalbėt daug aiškiau kalba taip kad nesuku sau galvos, kad mūsiškis dar nekalba svarbu sava kalba kažką burbuliuoja ir girdi vadinasi kol kas viskas gerai
