Nekalbus mažylis...

@ men vaikas mano nevalge visiskai jokio normalaus maisto. Valge pagrinde tik ryte su teciu sumustinius is batono uzkepto su suriu, sausus pusrycius (siuliau ivairius), siek tiek dziovintu vaisiu, miusli batonelius, sausainius, varskes surelius, bananus, kriuauses, kartais cukinijas keptas tesloje, keptas bulves, panerio desros, omleto. Ir is tokio meniu reikdavo rasti ka valgys, nors kasdien siuliau ivairias koses, sriubas, ta ka mes valgem, bet is musu leksciu tikdavo tik kepta bulve, marinuotas agurkas ar raugintas kopustas... o kartas nieko visai.
Daktare liepe duoti koses, neduoti kepto maisto ir jokiu miusliu (o as juos stengiausi duoti vietoj sausainiu, nes ten ivairus dribsniai, o ne tik kvieciai...) Pasirodo geriau barankos ar dziuvesiai...
Kai sakiau, kad nevalgo normalaus maisto nekalbant apie koses, pasiule duoti vaikui smeli, nes nauda is jo valgomo maisto tokia pat... Prigasdino, kad su tokia mityba greit atsidursim ligoninej... Vos neapsiverkiau/ Lyg as tycia ta vaika nesamonem serciau. Tuos sausainius ir tai ikalbinet, kad valgytu reikejo... ir duodavau tik kai kazkelinta karta atsisakydavo koses, o susikalbet nejo. Zodziu...

Pas mus panašiai Paprašius pakartoti žodį-atkartoja paskutinį arba pirmą skiemenį. Visaip bandau: mokau, jog raidelė pabėgo ir verkia, tai jis tuomet susimąsto ir pakartoja tą raidę, bet atskirai.Kuomet prašau sujungti žodį-jis ją vėl pameta Na, gal padarys trečiąjam gimtadieniui dovaną ir jau mokės daugiau. Suprast supranta viską, netgi kuomet patyliukais šnibždamės
Džiaugiamės tuom, jog pažysta daug raidžių. Pvz. A,B,K,O,U,V,S. Skaitom knygutes ir jis sako: Mama cia A ir t.t. Skaičiukus žino 1,2
Mokysimės toliau

Man vakar buvo toks dalykas. Kaimyne uzklausus kokio ugio ir amziaus mano sunelis susuko < ojej koksai nedaauges vaikas, musu anuke dvigubai jauniesne ir tiek sveria, tai ka cia serga kuom nors ar neturyt uz ka maitint?> zodziu kazkas tame stiliuje, tiesa sakant vos susilaikiau neatsakius jai gerais zodeliais Pati stovi kokiu 200kg, tai ner cia ko ir stebetis kad vaikai ir anukai tokie... Suprantu kad ner cia ko kreip demesio i tokius, bet kai pradedi panasius komentarus girdet kas antra diena tai sunku likti salto proto. Atbegau namo, radau lentele ,,Ugio ir svorio lentele'' - nuoroda apacioj, ir pasirodo kad ne tokie cia mes ir mazi kaip labai daug kas mum sako. Del ko as cia jum tai pasakoju, o gi del to kad musu nepabijau to zodzio siektiek papuvusioj postsovietinej visuomenej labai daznai pasitaiko nemastanciu homosapiens pavyzdziu kurie mano jog jie patys ir ju gyvenimo budas yra teisingas ir matydami kitose nesutapymu bando jiem ipirst savo nuomone, pamokyti ir taip toliau.Butent del tokiu subjektu ir yra dazniausia panika svorio ir ugio atzvelgiu. Tiesa sakant zymiai sveikesnis tarkym 2 metu vaikas sveriantis 11 kg negu 17. Norejau pasiklausti ar susiduriat su tokiais komentarais del jusu zuikiu svorio?Ar visada ramiai i juos reaguojat?
Beje musu didieji valgymai siandien baigesi , biski sloguoja tai gal del to, ir baltas kaip popierius pasidare, bijau kad gal kokios mazakraujystes nebutu.

[B][FONT=Courier][SIZE=7][COLOR=blue]Ugio ir svorio lentele

Dėl paryškintų žodžių - atsiprašau, bet kokia dura, pačiai laikas į ligoninę, kaip taip kalbėt galima Nu bet gydytojam būdinga, aš vaikystėj gulėjau akių ligoninėj, ten susirgau angina, padarė kraujo tyrimus (Kaune gulėjau, o aš vilnietė), skambina tėvam ir sako - nu va, atsiimkit vaikutį, jam kraujo vėžys, kai bus laidotuvės, informuokit. Fainai, ne? O ten tik nuo anginos buvo rodmenys pasikeitę. Kaip tėvam jaustis? Užsieny gal galėtum kompensaciją gaut, o čia tik pasidžiaugi, kad infarktas neištiko... Tai čia analogiškai.
O dabar apie meniu. Čia aišku mano nuomonė, ne gydytojos, bet - kaip sako, svarbiausia susirinkt skirtingas, kad stogas nenuvažiuotų.

batonas užkeptas su sūriu - gerai, angliavandeniai ir sūris (sveika); sausi pusryčiai - negerai, jei tai nėra tie paprasti "žali dribsniai" kaip košėse, nes tai išvien kancerogenai, gal vaikas dar spės jų prisivalgyt; džiovinti vaisiai (super, gerina žarnyno peristaltiką, natūralus saldumynas), muesli batonėliai (turbūt negerai dėl tos pačios priežasties kaip sausi pusryčiai, plius jei yra medaus gali alergizuot, bet ko gero ne pats blogiausias variantas); sausainiai (jei naminiai, manau, super, jei pirktiniai - dažnai būna visokiausių nelabai gerų priedų, bet jei labai atidžiai žiūrint, gal galima ką ir neblogo rast), varškės sūreliai (dėl priedų gal nelabai gerai, bet iš kitos pusės - kalcis, tai geriau nei nieko - o gal valgytų varškę su vaisiais "be jokių E?" Maniškė valgo vienintelę - su abrikosais... Kartais, aišku); bananai - super, kalio ir kitų naudingų mikroelementų šaltinis; kriaušės - nu vaisius gi, kas jame bloga? tik žievelę lupčiau, kad pilvuko nepūstų, o ir šiaip, jei ne savo, tai gal viskuo pripurkštos; cukinijos, keptos tešloje - nieko bloga nematau, apie cukinijų savybes tik negaliu pasakyt nieko, nes jų nemėgstu; keptos bulvės - geriau aišku būtų virtos, kepant vistik tie negeri visokie dalykai gaminasi, bet jei kitaip nevalgo - tai vistiek gerai, bulvės yra gėris kaip ir bananai; panerio dešra - man tada jau geriau dešrelės "be E" - jei jose tikrai jų nėra, laukiu rezultatų tyrimų, daro lyg kažkokius, nes man regis to pobūdžio dešrose net aukščiausios rūšies yra visokio chlamelio; marinuotas agurkas - kalbama, kad marinatas nelabai gerai tokio amžiaus vaikams, iš kitos pusės, duodu naminių, nes gerina apetitą, tik ne po daug, porą griežinukų; rauginti kopūstai - nerealus gėris, puikus vitamino C šaltinis; omletas - gėris, kiaušinukai, vaikam jų reik.



Užjaučiu dėl valgymų pabaigos, bet, jei sloguoja, tai yra tik gerai, kas mažai valgo sirgdamas, tas greičiau pasveiksta O baltas, gal kad ligelė kabinasi? Vištienos sultinio aišku nevalgytų?

Apie svorį ir ūgį. Maniškės pagal lentelę ūgis vidutinis, svoris pastaruoju metu daugiau nei vidutinis. Tai pas mane priešingai - aš skundžiuosi, kad vaikas nevalgo (šiandieninis maistas - susumavus viską absoliučiai, išskyrus naktinę košę - pusė dešrelės, kąsnelis pomidoro, šaukštukas bulvių košės, sūrio lazdelė ir šaukštas kiaušinienės su keptom bulvėm), o man visi pučia akis ir aiškina - nu tu nusišneki, tu pažiūrėk, kiek ji sveria, tikrai vaikas nebadauja... Nu nebadauja, bet nevalgo Geria užtat daug. Aš sakau, gal man reik pasibandyt gyvent taip, kaip ji - iš gėrimų ir valgyt analogiškai visiškai kiek ji , gal tikrai pasirodys, jog skysčiai suteikia energijos kiek reik? Tik va su košėm bus problematiška, aš jų nemėgstu, o leliukiškų tuo labiau neprisiversčiau sau gerklėn susipilt...
O kai lenda dėl vaiko mažumo,tai jo, mano tėvus atakavo visą mano vaikystę ir kaltino esą jie man valgyt neduoda... ir ne tik vaikystę, bet ir studentavimo metais, tėvas siusdamas aiškino, kad aš daugiau už jį valgau, kaip jūrininkas koks, ir tas tiesa buvo - galėdavau suryt tris lėkštes makaronų su galybe grietinės, o buvau su 14 KMI Bet tėvam manau daug reikėjo atlaikyt... Ai, jaučiu tikrai grubiai atsakinėčiau tokiom sunkiasvorėm bobom, kad kitąsyk nesinorėtų. Jei man chamina, kažkaip nebedu akių į grindinį ir ko nors mandagiai neburblenu - nematau jokios prasmės. Atchaminsiu atgal - gal ta boba kitam nuotaikos nesugadins, jautresniam už mane, bijos Juolab kad mano išvaizda apgaulinga, tokia geruuutė atrodau

valgo mano akivaizdoj, ir taip tokioj stiprioj akivaizdj, nes jei tik kur zvilgsni i sona - tai rankos buna leksteje, arba apvercia lekste, o jei jos nepasiekia tada ima is burnos ir tepa ant artimiausio baldo ar sienos


Kazkada valge ir moliuga, o kai uzina bzikas ir kramto kuo puikiausiai. kaip pastebejau ant savo kruopos tai jai momentais kazkoks produktas patinka ir man belieka tik ji uzgaudyti (kazkaip perskaityti jos mintis)
pagal ikelta lentele ji prie mazuju, o pagal svori kilogramo truksta iki apatines ribos.
Aplinkiniu nuomone - tai Kieno aplinkoj nera mazu vaiku ir jie mato maniske - tai ji normalus vaikas, o jei kalbi su kokia svieziai iskepta mamka, kurios jau 4 men lelius tiek sveria tai..... vos ne prie neigaliuku priraso. Ai - laikas gydo, ir su laiku mums bus vis lengviau ir geriau
Pasigavom ir mes jau savo pirmaja sloga, jauciu bus su maistu juodas periodas

Tai jau pasiekimas, , tai gal galima mėsytę ar žuvytę sumalti ir įdėti į sriubytę, "užmaskuoti". Nes mano jaunėlė nevalgydavo mėsytės, tai įmaldavau į sriubytę, tai suvalgydavo bent pusę.




O ką čia apsispręsti. Tema vaikas nevalgo, tai vaikas nevalgė mano, ir dabar, ligos metu apetitas labai blogas. Iš jūsų postų vėlesnių supratau, kad vistik jūsų vaikas taip pat valgo . Taip kad šią temą supratau, kad vaikas nevalgo, bet nebadauja
Čia priklauso nuo vaiko; mano vaikas judrus, nepasėdi ir valgio metu, neprivalgo daug, o jei dar ir su apetitu nedraugauja, tai apskritai nesmagu .
Bet rankų nenuleidžiu; ieškau produktų, kuriuos ji bent kažkiek suvalgytų, tada su jais varijuoju įvairius patiekalus. Vistik apetitas atsiranda bevalgant, todėl bandau įtikinti vaiką, kad valgyti yra gerai ir sveika.

Perskaiciau tema ir man iskilo klausimas - o kaip vaiku nevalgiuku seimoje kitu seimos nariu santykis su maistu?
Ka jus patys valgote, kaip valgote? Ar turite savo seimos valgymo iprociu, pvz,. visiems kartu susesti prie stalo ir pan..
Butu labi idomu isgirsti jusu komentarus.

Va perskaičiau ir pamąsčiau; geriausia būtų ir tema "pvz nevalgiukas šeimoje", konkrečiau, nes vaikas nevalgo, tai jis gali nevalgyti niu dieną, dvi, tris, ir jau mama, tokia, kaip aš nusprendžia, kad vaikas nevalgo, o kitom mamom atrodo, kad maniškė tokia valgiukė

Mes patys valgome , t.y. aš , vyras tą patį, ką ir vaikai. vat konkrečiau; šiandien pusryčiams buvo varškėtukai, tai išsikepiau- visom (man, vyresnėlei ir sesei) ir visos valgėm. mano vyresnėlė suvalgė 1 blyną, jaunėlė, ta mano nevalgiukė, suvalgė maždaug apie pusę blyno. esmė ta, kad ji viena nevalgytų, jei sesuo nevalgo, žaidžia, piešia, tai Gerda tikrai nevalgys. Taip kad valgymas-tai mūsų visų procesas, ir malonus procesas. Ant stalo visą laiką būna padėti obuoliai, ar kiti vaisiai, tai akys mato, tai bent vieną kąsnį atsikanda , o jei aš paimu obuolį, tai "bezdžionavimo žaidimas" suveikia
Pietums buvo sriuba+žuvis+salotos. Sriubos paskaičiavau suvalgė 7 šaukštus, žuvies labai neblogai 10gabaliukų pati su šakute, salotų ne. valgėme visos 3, sesuo su apetitu draugauja .

na pa mus tik vakarienei susedam visi prie bendro stalo, o visa diena mes tik drauge su colka bunam, bet valgom drauge, arba tarkim jei maitinu kokia pirktine kose ar uzpilama kose tai pati geriu arbata. Siaip visi seimos nariai yra visi normaliai valgantys cia pas mus tik mazoji - maisto priesas.

Na, kai iseina, sedam visi kartu vlgyti, jei ne, tai bent jau as arba vyras palaikom kompanija maziukui. Savaitgaliais beveik visada vaziuojam pas mano tevus ir ten valganciu prie stalo visada buna daug, bet vaikui tas itakos nedaro.
Rytais dazniausiai vyrai pusryciauja, kartu daro sumustinius. Pietus valgom dviese. Iki vakarien4s tetis retai suspeja grizti, bet kai grizta, tai mzyliui irgi pasiulome kazka is tecio lekstes. kartais koki kasniuka suvalgo.
Vyras vaikysteje buvo ne is valgiuju, o su manim mama bedu neturejo.

pas mus tas pats, o dar ir vaikai isidalijo panasuma - valgancioji i mane o nevalgiuke i teti.

aš turiu valgymo sutrikimų, tai ne anoreksija, nes aš nenoriu liesintis ir neįsivaizduoju jog esu labai stora, ne bulimija, nes nevemiu, svarstau, jog nevalgau todėl , kad mano tėvas buvo despotiškas pilietis (ir yra), ir pas jį buvo maisto kultas, buvo privaloma viską suvalgyt, ką paruošė, penkiom minutėm pavėlavus pietaut jį ištikdavo klaiki isterija ir t. t. ir pan. Nu jis manipuliuodavo tuo maistu, kad pakankintų aplinkinius...
Ir man kažkaip į maistą - nė pažiūrėt nesinori... Bet gal tai turi bendro ir su tuo,kad uždubasinta aplinkinių dėl savo liesumo (sakau, buvo KMI 14 iki 22 metų amžiaus), ypač vyro - pradėjau storintis, o vienintelis metodas, kadangi ir taip jau daug valgiau, buvo drastiškai mažinti maisto kiekį - valgyti kartą per dieną... Tai tokiu būdu priaugau 20 kg ir kapitaliai praradau apetito jausmą.
Kol buvau nėščia ir žindžiau, valgiau per jėgą, nu kad reikia vaikui... Dabar prievolės nėr, ir aš būna pavalgau dar geriau už savo dukrą - ta prasme, dar vėliau nei jinai - papusryčiauju septintą vakaro... Ir kiekiai mizerni.
Kaip vyras pusryčiauja, dukra nemato, per pietus darbo dienom jis aišku valgo darbe, vakarienę porąsyk į savaitę prisiverčiu ir jį priverčiu valgyt kartu - visiem trim, bet tradicijų valgyt kartu pas mus nebuvo, čia tai jau tikrai dėlto, kad visam gyvenimui atsikandau tėvo "tradicijų"... Nu bandau jas įvest, nes jei su šiluma jas daryt, be jokių priekabių - tai gal visai smagu tada? Bet kadangi aš tokių jų nepatyriau, tai ir nežinau, ar reik...
Tai jei vaikas būtų mėgdžiotojas - nevalgumui visos sąlygos. Tik nežinau, ar jau pusmetinukė būtų tokia protinga, kad suvoktų, jog mama keturis kartus dienoj valgo per jėgą - prastai valgau aš dar tik nepilnus pusę metų, kai žindyt baigiau...

Šiaip - vargu ar kas nuo to priklauso. Matyt vaikai gimsta su tam tikrais poreikiais maistui ir tiek.