Insultas

Sveika, didziule uzuojauta del istiktos nelaimes, paskaityk pora psl atga, pas mano mama ta pati situacija buvo, esu viska smulkiai aprasiusi apie gydymo eiga.

Žinau, ką tai reiškia. Laikykis
Mano mamai birželio 25d. buvo išeminis insultas. Bet po dviejų savaičių paaiškėjo, kad insultas su išsiliejimu kraujo į smegenis. Bet problema jau neoperuojama.
Dabar yra Klaipėdoj, jūrininkų reabilitacijos centre.
Šiuo metu ji gali sėdėti (dar neilgai)
Nevaldo dešinės rankos ir kojos
Vis dar matomas dešinės veido pusės paralyžius
Nekalba (vienintelį žodį "JEIGU" skiemenuoja, bet taip su intonacija)
Suvokimas tik dalinis

Noreciau paklausti kaip kovoti su tokio ligonio norais? musu problema tokia, kad ligonis pats sugeba daug ka daryti. Rodos, norime tik gero, taciau prarandame vilti, kad tai pasitaisys. Beje, po insulto praeje 2men. aciu uz pagalba.

viskas priklauso nuo zmogaus charakterio, kaip bebutu neleiskite ligoniui uzsilipti sau ant galvos, dazniausia klaida, nes gailime ju. zinokite jie labai tai jaucia ir naudojasi... kartais aisku reikia nusileisti, bet vadovautis sveiku protu

Mūsiškis ligonis jau po visų reabilitacijų, po visko. Paskemės, deja, akivaizdžios - sulėtėjęs judėjimas, mąstymas. Dažnas piktumas, įskakmumas, užsispyrimas daryti kaip pats supranta, nors tai beprasmiška ir neveiksminga... bet gyvenam, judam, valgom, einam, apsitarnaujam, o tai jau yra labai gerai.

Net užpavydėjau...kad juda, kad apsitarnauja.
O mums to net nežada, nebent stebuklas...
Net ir tokioj būklėj matau, kad yra labai didelė nuotaikų kaita-tai verkia, tai šypsosi

ne tas žodis - sėda dar už vairo (nežinau, ar džiaugtis, ar liūdėti ). Bet va dviračio nė karto net nepagalvojo paminti - nesigauna... Tai nors ant treniruoklio kartais užlipa
Žodžiu, visoms stiprybės ir kantrybės - linkėkimės pačio geriausio

sveiki,
mano tetis jau atrodo geriau, tiesa pragulejo dvi savaites reanimacijoje, o daktarai nieko guodziancio nesake, tik vis kartojo, kad atvejis labai sunkus ...
praeita penktadieni jau perkele i palata, o vakar jau isvaziavome i abraomiskiu reabilitacija. ten gydytojai sake kad jam dar ankstoka rebilituotis, na bet jau megins vistiek su juo dirbti. visi ten labai malonus
kadangi pas teveli kraujas issiliekjo kaireje puseje, tai jis galejo nesuprasti zmoniu kalbos, taciau su tuo mum pasiseke, jis viska supranta kas jam sakoma, klausosi daktaru paliepimu. kalba labai prastai, sunku suprasti ka sako, tada labai pyksta kad jam negalime atsakyti arba atsakome kazka ne i tema, nas pasirodo jis klause kazko kito. labai puikiai iseina keiksmazodzius sakyti, o kartais net pavyksta ir kokius 5 zodius pakankamai graziai ir aiskiai istarti. taciau samone dar siek tiek pritemusi, kartais kazkokias nesamones burbuliuoja, be to nelabai atpazysta zmoniu, o ir atmintis, man atrodo, slubuoja. kartais atrodo kad zmogus kaip naujai gimes, nieko nepamena kas buvo, o kartais lyg kazka ir pamena.
desine puse nejuda, sunku valgyti todel maitiname sauksteliu, bet per desne lupu puse kartais lenda maistas atgal ir jis to nejaucia.
vakar jau manau eme daugiau suvokti, nes visa diena, kol ji tampe ir laukeme kada jau ji ves i sanatorija, jam bego asaros, net pats pasiemes servetele jas sluostesi. jau vakar eme uzdavineti logikos reikalaujancius klausimus, pvz. kai pasakiau, kad atvaziuosime pas ji poryt, jis paklause o ar rytoj neatvaziuosim.
vienu zodiu, po truputuka judam i prieki, tikiuosi reabilitacija labai pades. gydytoja sake , jog po hemoraginio insulti sunkiau isgyventi, bet lengviau atsistatyti negu po iseminio, tad tikimes geriausio....

ka tik pakalbejau su gydytoja is reabilitacijos, sake kad tetis labai sunkus ligonis ir jeigu per pora savaiciu nebus pagerejimo, tai jie gali jo atsisakyti, o tai reikstu kad jis jau toks ir liks ir nieko jau napadarysi...
nebezinau ka ir galvoti.... kazkaip viltis ima gesti....

gal kam buvo panasiai? kad reabilitacija buvo neveiksminga?

Mano mamai panašiai yra Bet reabilitacija dar bus iki rugsėjo 6d.ir tikrai nežada jos "išmesti" jos iš tenai, vien todėl, kad sunkus ligonis. Tik labai dažnai kalba, kad vilčių didelių nedėkit į pagerėjimą. Psichologė net su manim "dirba", kad apsiprasčiau su ta mintim, jog mama jau niekada nebebus tokia kokia buvo.

O jums stiprybės

Na tikiuosi jo tikrai "neišmes".

Stiprybės ir jum

labukas visoms
na ismesti tikrai negali, o ranku nenuleiskit reikia daug dirbt daktarai ne dievai, as pati esu po insultu ir net keliu