"Viena austre (moliuskas) tare savo kaimynei:
- Mane kamuoja didziulis skausmas. Jis gludi manyje sunkus ir apvalus, todel as tokia nusiminusi.
O kita austre atsake isdidziai ir atlaidiziai:
-Garbe dangui ir jurai, as nejauciu jokio skausmo. Esu visiskai sveika ir viduje, ir isoreje.
Tuo metu pro sali slinko krabas, isgirdo ju pokalbi ir tai, kuri buvo sveika, pasake:
- Taip, tu visiskai sveika, bet skausmas, kuri nesioja tavo kaimyne, yra nepaprasto grozio perlas." (K. Dzibranas)
Jei zmogus isgyvena savo skausma, priima savo patirti, atsipraso tu, kuriuos nuskriaude, atleidzia sau ir nuosirdziai pajunta, kad daugiau niekada taip nedarys - per savo dideli skausma jis tampa ismintingesnis...
...o man jokios paguodos nepadeda :-/. jauciuos kalta jau 7 metai ir niekaip negaliu saves "nuraminti". prisisvaiginu visokiu nesamoniu, bijau ji sutikti po mirties ir t.t. kartais ji sapnuoju, bet niekada nematau jo veido. zodziu siaubekas 
. abortas tai tikras gyvenimo kryzius. ir dar del ko pasidariau, nes tevu bijojau, kvailiau ir but negali...
. abortas tai tikras gyvenimo kryzius. ir dar del ko pasidariau, nes tevu bijojau, kvailiau ir but negali...
??? o as noreciau paklaust ,kaip atkalbet drauge . Ji jau ne vaikas 23 metai ,dirba ,o vaiko nenoretu nes tevai nepritartu (nors abejoju ji vienturte ) ,ir siaip karjera ir visa kita . Nzn noreciau atkalbet bet kaip ,gal kas patars ?
Renax, nusiusk jai si laiskeli.. Arba tiesiog duok paskaityti.
Spalio 5 d. Šiandien prasidėjo mano gyvenimas. Mano tėvai to dar nežino. Aš mažesnė už obuolio sėklelę, bet aš jau aš. Ir nors aš dar nesu susiformavusi, vis tiek žinau, kad būsiu mergaitė.
Spalio 19 d. Aš truputį paaugau, bet vis tiek esu dar per maža, kad galėčiau ką nors daryti. Mama man absoliučiai viską daro. Ir juokingiausia, kad mama vis dar nežino nešiojanti mane čia, tiesiai po širdimi. Ir kad maitina mane savo krauju.
Spalio 23 d. Netrukus pradės formuotis mano burna. Tik pamanykit, maždaug po metų aš juoksiuos. Vėliau galėsiu kalbėti. Žinau, kokį ištarsiu pirmąjį žodį: ,,Mama''. Kas sako, kad aš dar netikras žmogus? Aš jau toks pat žmogus, kaip kad mažytė duonos kruopelė yra vis dėlto tikra duona.
Spalio 27 d. Mano širdis pradėjo visai savarankiškai plakti. Nuo šio momento ji švelniai plaks visą mano gyvenimą. Paskui, po daugelio gyvenimo metų, ji pails ir sustos, ir aš mirsiu. Bet dabar ne galas, o tik mano gyvenimo pradžia.
Lapkričio 12 d. Dabar pradeda formuotis mano rankos. Kokios jos mažytės, net keista. Galbūt kada nors jos gros smuiku ar nutapys paveikslą.
Lapkričio 20 d. Šiandien gydytojas pirmąkart pasakė mamai, kad aš gyvenu čia, po jos širdimi. Ar tu laiminga, mama? Praeis kuris laikas, mama, ir aš ilsėsiuos ant tavo rankų.
Lapkričio 25 d. Mano mama ir tėtė dar visai nežino, kad aš tiesiog maža mergytė. Galbūt jie laukia berniuko. Ar dvynukų. Bet aš juos nustebinsiu.
Gruodžio 10 d. Mano veidas visiškai susiformavo. Tikiuos, kad būsiu panaši į mamą.
Gruodžio 13 d. Dabar aš beveik galiu matyti, bet aplink dar visai tamsu. Bet greitai mano akys išvys saulės nutviekstą pasaulį. O kaip tu, mama, atrodai?
Gruodžio 24 d. Mama, aš girdžiu, kaip plaka tavo širdis. Įdomu, ar tu girdi, kaip plaka mano širdelė? Aš vos galiu sulaukti to momento, kai gulėsiu ant tavo rankų ir galėsiu liesti tavo veidą, pažvelgti į tavo akis. Juk tu, mama, lauki manęs taip pat kaip aš tavęs, ar ne tiesa?
Gruodžio 28 d. Mama, kodėl tu leidai jiems mane nužudyti? Mums būtų buvę taip gera kartu...
:'( :'( :'(
Spalio 5 d. Šiandien prasidėjo mano gyvenimas. Mano tėvai to dar nežino. Aš mažesnė už obuolio sėklelę, bet aš jau aš. Ir nors aš dar nesu susiformavusi, vis tiek žinau, kad būsiu mergaitė.
Spalio 19 d. Aš truputį paaugau, bet vis tiek esu dar per maža, kad galėčiau ką nors daryti. Mama man absoliučiai viską daro. Ir juokingiausia, kad mama vis dar nežino nešiojanti mane čia, tiesiai po širdimi. Ir kad maitina mane savo krauju.
Spalio 23 d. Netrukus pradės formuotis mano burna. Tik pamanykit, maždaug po metų aš juoksiuos. Vėliau galėsiu kalbėti. Žinau, kokį ištarsiu pirmąjį žodį: ,,Mama''. Kas sako, kad aš dar netikras žmogus? Aš jau toks pat žmogus, kaip kad mažytė duonos kruopelė yra vis dėlto tikra duona.
Spalio 27 d. Mano širdis pradėjo visai savarankiškai plakti. Nuo šio momento ji švelniai plaks visą mano gyvenimą. Paskui, po daugelio gyvenimo metų, ji pails ir sustos, ir aš mirsiu. Bet dabar ne galas, o tik mano gyvenimo pradžia.
Lapkričio 12 d. Dabar pradeda formuotis mano rankos. Kokios jos mažytės, net keista. Galbūt kada nors jos gros smuiku ar nutapys paveikslą.
Lapkričio 20 d. Šiandien gydytojas pirmąkart pasakė mamai, kad aš gyvenu čia, po jos širdimi. Ar tu laiminga, mama? Praeis kuris laikas, mama, ir aš ilsėsiuos ant tavo rankų.
Lapkričio 25 d. Mano mama ir tėtė dar visai nežino, kad aš tiesiog maža mergytė. Galbūt jie laukia berniuko. Ar dvynukų. Bet aš juos nustebinsiu.
Gruodžio 10 d. Mano veidas visiškai susiformavo. Tikiuos, kad būsiu panaši į mamą.
Gruodžio 13 d. Dabar aš beveik galiu matyti, bet aplink dar visai tamsu. Bet greitai mano akys išvys saulės nutviekstą pasaulį. O kaip tu, mama, atrodai?
Gruodžio 24 d. Mama, aš girdžiu, kaip plaka tavo širdis. Įdomu, ar tu girdi, kaip plaka mano širdelė? Aš vos galiu sulaukti to momento, kai gulėsiu ant tavo rankų ir galėsiu liesti tavo veidą, pažvelgti į tavo akis. Juk tu, mama, lauki manęs taip pat kaip aš tavęs, ar ne tiesa?
Gruodžio 28 d. Mama, kodėl tu leidai jiems mane nužudyti? Mums būtų buvę taip gera kartu...
:'( :'( :'(
renax, tavo graugei dirzu reik duot uz tokias mintis >
>. Jai gi ne 18 metu ir jau ne tevam sprest gerai padare ar ne. O be to kai gims vaikelis jiems pats didziausias dziaugsmas bus, nes seneliai visada anukus myli labiau nei savo vaikus. O karjera tai sudas palyginus koks dziaugsmas jos laukia t.y. vaiko gimimas. O jei ji pasidarys aborta ir daugiau "nebeisaugs" vaikai???. Tad gales gyvent su savo karjera viena. O jei dar gerai uzdirba tai dar ir pasalpa gera gaus. Kai as buvau nescia irgi del darbo bijojau, galvojau gal nebepriims ir t.t Dabar jau praejo metai ir greit grysiu i darba ir visi laukia isskestom rankom ir net i ta pacia vieta priims ;D. Pasakyk jai, kad reikia nieko nedaryti dabar vis dar laukti, o po to gyvenimas viska sudelios i savo vietas. Kai triju men pamatys kaip vaikelis pilve atrodo, kaip juda kojytes ir rankytes ir plaka sirdis, tada supras kokia klaida butu padarius. Aisku gal jai ir sunku bus suprasti ka mes ce paistom apie sazines grauzati, bet to ir nesupras kol neturi savo vaiku. Todel linkiu jai pasimokyti is svetimu klaidu, o ne is savu. Bus jauna mama, nors ir vienisa kaip supratau, bet siais laikais vienisu mamu niekas nebesmerkia. As ir vyra turiu ir gyvenam kartu, bet esu netekejus ir vaikas nesioja mano pavarde, t.y. esu "vienisa" ir man tikrai nesvarbu kitu nuomone,o veliau viska sutvarkysim kaip priklauso. Aisku jos reikalas kaip deliot savo gyvenima, bet kartais buna, kad nelabai supranti ka darai.
>. Jai gi ne 18 metu ir jau ne tevam sprest gerai padare ar ne. O be to kai gims vaikelis jiems pats didziausias dziaugsmas bus, nes seneliai visada anukus myli labiau nei savo vaikus. O karjera tai sudas palyginus koks dziaugsmas jos laukia t.y. vaiko gimimas. O jei ji pasidarys aborta ir daugiau "nebeisaugs" vaikai???. Tad gales gyvent su savo karjera viena. O jei dar gerai uzdirba tai dar ir pasalpa gera gaus. Kai as buvau nescia irgi del darbo bijojau, galvojau gal nebepriims ir t.t Dabar jau praejo metai ir greit grysiu i darba ir visi laukia isskestom rankom ir net i ta pacia vieta priims ;D. Pasakyk jai, kad reikia nieko nedaryti dabar vis dar laukti, o po to gyvenimas viska sudelios i savo vietas. Kai triju men pamatys kaip vaikelis pilve atrodo, kaip juda kojytes ir rankytes ir plaka sirdis, tada supras kokia klaida butu padarius. Aisku gal jai ir sunku bus suprasti ka mes ce paistom apie sazines grauzati, bet to ir nesupras kol neturi savo vaiku. Todel linkiu jai pasimokyti is svetimu klaidu, o ne is savu. Bus jauna mama, nors ir vienisa kaip supratau, bet siais laikais vienisu mamu niekas nebesmerkia. As ir vyra turiu ir gyvenam kartu, bet esu netekejus ir vaikas nesioja mano pavarde, t.y. esu "vienisa" ir man tikrai nesvarbu kitu nuomone,o veliau viska sutvarkysim kaip priklauso. Aisku jos reikalas kaip deliot savo gyvenima, bet kartais buna, kad nelabai supranti ka darai.
Ji mokytoja ,uzdirba ne kazi ka ,bet tevai gyvena pasiturinciai .Ziuresim ,aciu dani uz laiska ,issiunciau .Bandysiu sulaikyti nuo lemtingo zinksnio .
Nežinau ar tau renax pavyks savo draugę perkalbėti, ypač jei ji tvirtai apsisprendusi.
Aš buvau panašioje situacijoje, kai laukėsi mano draugė. Ji gyveno santuokoje, turėjo 2 metukų dukrytę, tačiau tuo momentu tiek ji, tiek jos vyras buvo bedarbiai. Kaip aš bandžiau įrodyti, kad tai laikina, kad viskas pasikeis, kad vyras gaus darbą, o gal tai berniukas(jos vyras be galo norėjo sūnaus) ir t.t., bet ji vistiek pasidarė abortą. Dar po pusmečio ji pasidarė antrą, nors ir vėl įkalbinėjau. Dabar ji gyvena be jokių sąžinės priekaištų, tiek ji tiek jos vyras turi darbus, ji dar mokosi, jų dukrelė jau didelė. Kartais pasvarsto, kad gal jau reikėtų ir antro, o aš mintyse pagalvoju, jei tu nepastotum, tai būtų Dievo bausmė.
Aš buvau panašioje situacijoje, kai laukėsi mano draugė. Ji gyveno santuokoje, turėjo 2 metukų dukrytę, tačiau tuo momentu tiek ji, tiek jos vyras buvo bedarbiai. Kaip aš bandžiau įrodyti, kad tai laikina, kad viskas pasikeis, kad vyras gaus darbą, o gal tai berniukas(jos vyras be galo norėjo sūnaus) ir t.t., bet ji vistiek pasidarė abortą. Dar po pusmečio ji pasidarė antrą, nors ir vėl įkalbinėjau. Dabar ji gyvena be jokių sąžinės priekaištų, tiek ji tiek jos vyras turi darbus, ji dar mokosi, jų dukrelė jau didelė. Kartais pasvarsto, kad gal jau reikėtų ir antro, o aš mintyse pagalvoju, jei tu nepastotum, tai būtų Dievo bausmė.
Manau, kad is tiesu labai sunku atkalbeti moteri nedaryti aborto, jei ji taip nusorende. Nes atrodo, buna toks uzsiciklinimas, kad ji negali to vaikelio nesioti, pagimdyti, kad tai bus kazkokia tragedija... Ypac jei ji anksciau nera anksciau maciusi vaikelio nuotrauku, nezino kada kas issivysto, kada vaikelis jaucia skausma... Liudna, bet daznai tik po to ateina supratimas ka padarei...
oi renax tai tavo draugei tikrai dirzu reikia... Koks skirtumas, ka tevai pasakys, ka kaimynai pagalvos... CIA JOS VAIKAS, JOS KUNAS IR KRAUJAS, JOS DZIAUGSMAS IR LAIME... JAI BUS AKMUO ANT DUSHIOS.... Tu gal jai duok paskaityti shita skyreli - pamatys, ka moterys patiria ir kaip po to dvasishkai kankinasi...
As neturiu tokios patirties, todel sunku kalbeti ka nors.. Bet zinau viena - lauktis, pajusti savo vaikelio pirmus judesius, gimdyti, ishgristi pirma verksma, pamatyti pirma shypsena ir t.t. yra neispasakyta palaima...
As neturiu tokios patirties, todel sunku kalbeti ka nors.. Bet zinau viena - lauktis, pajusti savo vaikelio pirmus judesius, gimdyti, ishgristi pirma verksma, pamatyti pirma shypsena ir t.t. yra neispasakyta palaima...
kadangi esu svarstykles- turiu 2 nuomones.Abortas-taip,tai zmogzudyste.i Arba kryzius,vadinkim kaip norim.Bet sakykite man,kai mama NEMYLI,NENORI savo vaikelio,bet vistiek ji pagimdo,nes visi ikalbineja - kaip jums tai atrodo?Ar yra kas baisiau,nezmoniskiau,kai niekuo nekaltas vaikas auga nemylimas,nekenciamas,nes ziuredama i ji motina vis prisimena ,,klaida"arba nekenciama vyra...Taip po to tie niekuo deti vaikeliai atsiduria pamazgu duobese,yra imetami i lauko tualetus arba paliekami susalti.Todel manau neturim teises ko nors atkalbineti ar itikineti pasielgti vienaip ar kitaip.
| QUOTE |
| kadangi esu svarstykles- turiu 2 nuomones.Abortas-taip,tai zmogzudyste.i Arba kryzius,vadinkim kaip norim.Bet sakykite man,kai mama NEMYLI,NENORI savo vaikelio,bet vistiek ji pagimdo,nes visi ikalbineja - kaip jums tai atrodo?Ar yra kas baisiau,nezmoniskiau,kai niekuo nekaltas vaikas auga nemylimas,nekenciamas,nes ziuredama i ji motina vis prisimena ,,klaida"arba nekenciama vyra...Taip po to tie niekuo deti vaikeliai atsiduria pamazgu duobese,yra imetami i lauko tualetus arba paliekami susalti.Todel manau neturim teises ko nors atkalbineti ar itikineti pasielgti vienaip ar kitaip. |
Zinai, ji turi 9 menesius permastymams ir susitaikymui. Galu gale yra vaiku namai ir seimos, norincios atiduoti savo meile tam vargsiukui. Zinau atveji, kaip viena soc. darbuotoja dirbo su 5 moterim, kurios pastojo po isprievartavimo. Is pradziu visos norejo darytis abortus, o rezutate po gimdymo trys nusprende pacios auginti tuos vaikus. Dvi atidave i vaiku namus.
As manau, kad mes neturim teises uz kita zmogu (ta maza, dar pilvelyje tebeesanti) nuspresti, kad jis vis tiek nebus laimingas ir ji uz tai nuzudyti. Man tai skamba absurdiskai. Tada jei jau zudyti, tai ir visus sergancius psichinemis ligomis, juk jie irgi nelaimingi, daznai nenorimi ir nemylimi artimuju... Ir daugiau tokiu rusiu zmoniu galetume rasti.
O jei suteiki zmogui gyvenima, tai suteiki jam ir sansa tapti laimingu. Ne su savo mama, tai gal su kuo nors kitu... O juo labiau zudyti nes man taip dabar patogiau :o Mano protas nepajegia suvokti to.
:'( :'( :'( O aš žiūriu į miegančią savo mažą dukrytę ir verkiu. Kas būtų, jei jos nebūtų... Dabar jai taip ramu, mažoj rankytėj suspausta nosinytė ir priglausta prie veidelio, kad būtų saugiau, kai mamos nėra šalia...
