"Meilė ir gyvybė mums duota, tad neturime teisės į tai kėsintis" :-X
O as kazkaip manau, kad pasidarius aborta nebutinai visa gyvenima jausi kalte, nezinau ar sugebeciau pati pasidaryt , bet juk gali buti kai moteris jaucia, kad nesugebes to vaikelio myleti. Arba kai abortas daromas dar nepajutus, kad laukiesi nei fiziskai nei emociskai (1-2sav. gal 3), kai dar nespejai sau pasakyti, kad turesi kudiki, aisku tai neimanoma kai nestumas yra menesio ar daugiau, arba kai is aknsto lauki tikiesi, o paskui kazkas apsivercia. Nezinau, nesugebu galvoti, kad moteris privalo nesti ta kryziu visa gyvenima, juk susitaikai su artimuju mirtim, kodel negali susitaikyt su kudikio netekimu, tegu ir pati jo atsisake, bet niekas nera garantuotas kad neivyks persileidimas, o gal abortas tik pagreitino ta vyksma.
Mamy,
pasakyciau ta pati, nors ir ne svarstykles
Zinau viena, daznai buna taip kad is to didelio atkalbinejimo ir noro padeti labiausiai kaltas lieki pats, i kito zmogaus kaili neilysi, sunku pasakyti kas yra geriau kas blogiau. Panasioj situacijoj kaip Renax as pasistengciau suteikti informacija, kad ir panasu kai skaitem cia laiska, dar filma apie ka jaucia vaikas aborto metu ir pan. bet perdaug spausti ar smerkti manau nereiketu.
O i pirma temos klausima sakyciau taip: kiekvienas tai priima savaip, kaltes jausma galima jaust arba ne, priklauso nuo paziurio i tai.
Drauge turejo persileidima, ne del jos kaltes, po to pagimde dar du vaikucius, bet iki siol isivaizduoja koks butu tas pirmas vaikas, degina zvakute ta diena, kuria turejo jis gimti ir svarsto ar ji galejo ka nors padaryti kad isnesiotu. O abortas tai pasirinkimas, tad turetu buti simta kartu blogiau.
pasakyciau ta pati, nors ir ne svarstykles
Zinau viena, daznai buna taip kad is to didelio atkalbinejimo ir noro padeti labiausiai kaltas lieki pats, i kito zmogaus kaili neilysi, sunku pasakyti kas yra geriau kas blogiau. Panasioj situacijoj kaip Renax as pasistengciau suteikti informacija, kad ir panasu kai skaitem cia laiska, dar filma apie ka jaucia vaikas aborto metu ir pan. bet perdaug spausti ar smerkti manau nereiketu.O i pirma temos klausima sakyciau taip: kiekvienas tai priima savaip, kaltes jausma galima jaust arba ne, priklauso nuo paziurio i tai.
Drauge turejo persileidima, ne del jos kaltes, po to pagimde dar du vaikucius, bet iki siol isivaizduoja koks butu tas pirmas vaikas, degina zvakute ta diena, kuria turejo jis gimti ir svarsto ar ji galejo ka nors padaryti kad isnesiotu. O abortas tai pasirinkimas, tad turetu buti simta kartu blogiau.
| QUOTE |
Zinai, ji turi 9 menesius permastymams ir susitaikymui. Galu gale yra vaiku namai ir seimos, norincios atiduoti savo meile tam vargsiukui. Zinau atveji, kaip viena soc. darbuotoja dirbo su 5 moterim, kurios pastojo po isprievartavimo. Is pradziu visos norejo darytis abortus, o rezutate po gimdymo trys nusprende pacios auginti tuos vaikus. Dvi atidave i vaiku namus. |
As nesu pasidarius aborto ir dabar mano pilvely sedi mazas, labai laukiamas kliackas, kuris tures ir teti ir mama. Bet jeigu as buciau viena, salia nebutu zmogaus su kuriuo galeciau pasidalinti siuo dziaugsmu ir rupesciu as rimtai pagalvociau apie aborta. Nesakau, kad tikrai pasidaryciau, bet kad pagalvociau tai tikrai.
O del to, kad geriau atiduoti vaikus i vaiku namus as nesutikciau. Visi matom kiek ten ju daug. Ir nera jau visi tokie laukiami svetimuose namuose.
Man dabar akyse stovi tokia maza mergyte, kuria maciau ligoninej lankydama savo sunena (jis stipriai sirgo ir kartu su savo MAMA t.y. mano seserim gulejo ligoninej). Ja atnese ir pagulde i salia stovincia lovyte (palata buvo dviviete). Mergyte labai verke tokiu skardziu balseliu ir kai as priejau nuraminti mazyles man sesele pasake, kad as jos neraminciau, nes ten, vaiku namuose, jie nepriprate prie svelnumo ir geriau jos nepratinti. Taip skaudu buvo ziureti i ta maza, niekam nereikalinga padariuka :'(
Tas buvo pries 2 metus, bet dar ir dabar man akyse stovi ta maza, tamsiaplauke - tamsiaake mergyte, kuri niekam tada nerupejo, niekas jos namuose nelauke.
Mano nuomone, ir tik mano muomone, vaiku namai nera iseitis.
ir vis delto...geriausia, kai pagalvojimas apie aborta liktu tik pagalvojimu...
Aisku, kad tai idealiausias variantas, bet tik as nezinau ka daryciau, jei dar trecias, ketvirtas dar dar gimdyt gali, o jei toliau, kaip tada. Cia as kazkada skaiciau ( o paskui per pazistamu pazistamus irgi apie ta seima girdejau) kad nesuveikia apsauga( vienintele prezervatyvas - tada zinai kada pastoji), spirale veiksminga pora menesiu ( o gal ir pats organizmas), tabletes pusmeti, ir turi 16 vaiku, nes negali darytis aborto. O as nezinau, tikriausiai pasirinkciau aborta, nu nesugebeciau buti laiminga su tokiu buriu vaiku, kai turi tik seima, darbui, draugams, sau laiko nelieka. Pagaliau bijociau kad nesugebesim aprupinti, isleisti i mokslus. Gal but esu materialiste, bet nenoreciau visiskai pasikliauti posakiu: Dievas dave vaiku duos ir duonos.
Teisngai, sakai Mingaude. Aš irgi iš tų, kurias galima vadinti materialiste dėl savo pažiūrų į šeimą. Kas iš to, kad turi 20 vaikų, o jie neturi normalių gyvenimo sąlygų, naujų rūbų, negali nueiti į kiną, nusipirkti paprasčiausio daikto, nes tėvai NETURI pinigų. Meile ir oru sotus nebūsi. Jau geriau nutraukti nėštumąą, nei po to atiduoti vaikus į globos namus. Kokia ten laimė jų laukia? Ar visi mažiukai įvaikinami? Abejoju. Man atrodo, didesnę kaltę galima jausti tada, kai prisigimdai daug vaikų, o negali patenkinti minimalių poreikių: neturi namo, kuriame jie turėtų po kambarį, negali palepinti saldumynu ar vaisiais, ne tam nėra pinigų, vaikai negali įsigyti normalaus išsilavinimo, nes tėvai nepajėgūs išleisti į mokslus. O kur dar kitos smulkmenos. Gal geriau kokybė, o ne kiekybė.
Puiku. Nuzudykime vaika, atimkime is jo sansa gyvenime buti laimingu. Juk kudikiu namai tokie baisus, juose neuzauga normalus zmones. Tai jau geriau sudraskykime ta vaika gabalais ir galvokime, kad jam padareme paslauga.
Mano kriksto mama yra uzaugusi vaiku namuose. Ir as ja labai myliu ir labai dziaugiuosi, kad ji YRA. Kad is pseudo gailescio jos niekas nenuzude. Ir ji taip pat laiminga del to, nors gyvena tikrai neturtingai.
O kita karta pries galvodamos apie aborta, paskaitykit, ka raso moterys jau ji pasidariusios, kiek joms tenka iskesti, kol susitaiko su nuzudytu vaiku, su savimi, su savo aplinka. Pagalvokit, kokia nasta uzsikrausit sau ant peciu - nasta, panasia i ta, kuria nesa kare dalyvave vyrai ir moterys. Pagalvokit apie savo esamus ir busimus vaikus, kurie tures isgyventi islikusiuju sindroma ir pastoviai jausis kalti del to, kad jie isgyveno, o kitiems ju broliams ir seserims nepasiseke, apie savo vaikus, kurie bijos savo motinos, kaip turincios galia nuspresti ar jie gyvens, ar mirs. Pagalvokit apie savo vyrus, kurie taip pat uzsides ant peciu aborto nasta, nes net ir jie jaucia pasekmes!
Mano kriksto mama yra uzaugusi vaiku namuose. Ir as ja labai myliu ir labai dziaugiuosi, kad ji YRA. Kad is pseudo gailescio jos niekas nenuzude. Ir ji taip pat laiminga del to, nors gyvena tikrai neturtingai.
O kita karta pries galvodamos apie aborta, paskaitykit, ka raso moterys jau ji pasidariusios, kiek joms tenka iskesti, kol susitaiko su nuzudytu vaiku, su savimi, su savo aplinka. Pagalvokit, kokia nasta uzsikrausit sau ant peciu - nasta, panasia i ta, kuria nesa kare dalyvave vyrai ir moterys. Pagalvokit apie savo esamus ir busimus vaikus, kurie tures isgyventi islikusiuju sindroma ir pastoviai jausis kalti del to, kad jie isgyveno, o kitiems ju broliams ir seserims nepasiseke, apie savo vaikus, kurie bijos savo motinos, kaip turincios galia nuspresti ar jie gyvens, ar mirs. Pagalvokit apie savo vyrus, kurie taip pat uzsides ant peciu aborto nasta, nes net ir jie jaucia pasekmes!
mamos, ką jūs rašote 
negalėčiau, neatsisakyčiau, nesuprantu kaip gali, mąstyčiau apie abortą..teisingai ZUZU pasakė, tegu tai ir liktų vien mintimis..
Sakot, kai daug vaikų nelieka draugų, pomėgių, reikia atsidavimo ir nežmoniškos atsakomybės. Bet būtent toks atsidavimas ir atsakomybė yra kažko verti..
Meile ir oru sotus nebūsi? Labai nesutinku. Geriau nebūna tų saldainių, tų žaislų, daiktų, bet būna meilė vaikui. Ir aš garantuoju, kad materialistų tėvų vaikas šalia skurdžių bet mylinčių tėvų atžalos pasijustų menkas ir nereikalingas, jei jo tėvai ta meile "nepamaitina". Kiek jūs ilgai ištvertumėte, jei jūs galėtumėte daug pirkti, daug ką turėti, bet jūsų nemylėtų? Rūpestis kūnu yra labai menkas prieš dvasinį peną.
Vaikai nesupranta pinigų reikšmės, požiūrį į pinigus išugdo tėvai. Ir kaip išugdo, tą ir turi. Kitas centukus deda kelis metus, kad nusipirktų flomasterių ir būna laimingas, o kitas verkia, kad 3 kart per savaitę negali į kiną nueiti..bet geriausia pamąstyti ar aš būčiau norėjusi gimti, jei šiandien neturiu pinigų naujai suknelei?
Aš norėčiau.
negalėčiau, neatsisakyčiau, nesuprantu kaip gali, mąstyčiau apie abortą..teisingai ZUZU pasakė, tegu tai ir liktų vien mintimis..Sakot, kai daug vaikų nelieka draugų, pomėgių, reikia atsidavimo ir nežmoniškos atsakomybės. Bet būtent toks atsidavimas ir atsakomybė yra kažko verti..
Meile ir oru sotus nebūsi? Labai nesutinku. Geriau nebūna tų saldainių, tų žaislų, daiktų, bet būna meilė vaikui. Ir aš garantuoju, kad materialistų tėvų vaikas šalia skurdžių bet mylinčių tėvų atžalos pasijustų menkas ir nereikalingas, jei jo tėvai ta meile "nepamaitina". Kiek jūs ilgai ištvertumėte, jei jūs galėtumėte daug pirkti, daug ką turėti, bet jūsų nemylėtų? Rūpestis kūnu yra labai menkas prieš dvasinį peną.
Vaikai nesupranta pinigų reikšmės, požiūrį į pinigus išugdo tėvai. Ir kaip išugdo, tą ir turi. Kitas centukus deda kelis metus, kad nusipirktų flomasterių ir būna laimingas, o kitas verkia, kad 3 kart per savaitę negali į kiną nueiti..bet geriausia pamąstyti ar aš būčiau norėjusi gimti, jei šiandien neturiu pinigų naujai suknelei?
Aš norėčiau.
Labai taikliai ir teisingai rasai, Rasma. Abejojancioms del gvybes saugojimo galiu papasakoti savo seimos paslapti.
Mano mama su teciu jaunysteje studentaudami pradejo vaikeli, tada dar nebuvo vede, uzuominomis uzsimine tevams - abu pasmerke. Beliko vienintele iseitis tiems laikams - abortas. Mama ir dabar apsiverkia, kai prisimena mazuti berniuka isplesta is jos isciu. Ir as nezinau, galbut jo siela gyveno musu seimoje visalaik, nes vaikysteje as visalaik sapnuodavau, kad turiu vyresni broli, kad jis mane gina, globoja. Taip gerai ji isivaizdavau, kad net galeciau nupiesti jo paveiksla. Nors suzinojau apie ta aborta tik pries metus. Ir mano sesuo, dabar pasake, kad ji taip sapnuodavo turinti broli.
Gerai, kad dievas mano tevus nubaude tik tuo, kad daugiau sunaus nusisilauke, nors labai jo norejo.
Mano mama su teciu jaunysteje studentaudami pradejo vaikeli, tada dar nebuvo vede, uzuominomis uzsimine tevams - abu pasmerke. Beliko vienintele iseitis tiems laikams - abortas. Mama ir dabar apsiverkia, kai prisimena mazuti berniuka isplesta is jos isciu. Ir as nezinau, galbut jo siela gyveno musu seimoje visalaik, nes vaikysteje as visalaik sapnuodavau, kad turiu vyresni broli, kad jis mane gina, globoja. Taip gerai ji isivaizdavau, kad net galeciau nupiesti jo paveiksla. Nors suzinojau apie ta aborta tik pries metus. Ir mano sesuo, dabar pasake, kad ji taip sapnuodavo turinti broli.
Gerai, kad dievas mano tevus nubaude tik tuo, kad daugiau sunaus nusisilauke, nors labai jo norejo.
Nesu grieztai nusistaciusi, nesmerkiu tu kurios daro abortus, tai ju pasirinkimo laisve, kuria reikia gerbti, joms su tuo teks gyventi visa likusi gyvenima. As tikiuosi kad niekada neteks patirti sito kosmaro, bet minciu buvo, buvo labai dviejopu minciu ta diena kai suzinojau kad laukiuosi.
As patesinu abortus daromus del medicininiu priezasciu, taip pat nelabai suprantu poziuri "gyventi lusnoje ir auginti tiek vaiku kiek dievas duos" :-/, bet aborta kaip seimos reguliavimo priemone, na jau ne niekada nesuprasiu, jeigu jau turi tiek vaiku kiek norejai ir nesiruosi ju daugiau tureti tai pasirupink kitokiom priemonem kad taip ir butu.
As patesinu abortus daromus del medicininiu priezasciu, taip pat nelabai suprantu poziuri "gyventi lusnoje ir auginti tiek vaiku kiek dievas duos" :-/, bet aborta kaip seimos reguliavimo priemone, na jau ne niekada nesuprasiu, jeigu jau turi tiek vaiku kiek norejai ir nesiruosi ju daugiau tureti tai pasirupink kitokiom priemonem kad taip ir butu.
Seniai seniai per jaunimo seriala "Beverly Hilsas" Keli, pasidariusi aborta pasake:
"Ir nesvarbu kiek vaiku as turesiu ir kiek ju begios kieme, bet visada as zinosiu, kad ju galejo buti vienu daugiau..."
Turbut sitos mintys yra kryzius visam gyvenimui. Kai moteris kaskart ziuredama i savo vaikuti (duok Deive jei ji dar ji gali pasigimdyti) atsimena, kaip pries kazkiek laiko savo valia nuzude toki pati... Ir nereik sakyt, kad vienokios ar kitokios aplinkybes paskatino, kad kaltas tas ar anas. Ne! Kalta tik ji pati, kad nesugebejo atsispirti baimei, kad neuztex pinigu, kad blogas vyras, kad pyx tevai ir t.t. ir pan. Ir nereikia smerkti tu, kurios budamos dar visai visai vaikais pagimdo leliukus, nes jos isdrysta, jos pagimdo...
O toms, kuriu gyvenime visdelto buwo tox ivykis kaip abortas, kurios grauziasi dar vis (nekalbu apie tas, kuriom abortas - eilinis ivykis) siulyciau gywenti toliau, nes juk gywenimas nesustoja ties TA diena, jis eina toliau... o Dievas kiekvienam atseikes pagal nuopelnus...
"Ir nesvarbu kiek vaiku as turesiu ir kiek ju begios kieme, bet visada as zinosiu, kad ju galejo buti vienu daugiau..."
Turbut sitos mintys yra kryzius visam gyvenimui. Kai moteris kaskart ziuredama i savo vaikuti (duok Deive jei ji dar ji gali pasigimdyti) atsimena, kaip pries kazkiek laiko savo valia nuzude toki pati... Ir nereik sakyt, kad vienokios ar kitokios aplinkybes paskatino, kad kaltas tas ar anas. Ne! Kalta tik ji pati, kad nesugebejo atsispirti baimei, kad neuztex pinigu, kad blogas vyras, kad pyx tevai ir t.t. ir pan. Ir nereikia smerkti tu, kurios budamos dar visai visai vaikais pagimdo leliukus, nes jos isdrysta, jos pagimdo...
O toms, kuriu gyvenime visdelto buwo tox ivykis kaip abortas, kurios grauziasi dar vis (nekalbu apie tas, kuriom abortas - eilinis ivykis) siulyciau gywenti toliau, nes juk gywenimas nesustoja ties TA diena, jis eina toliau... o Dievas kiekvienam atseikes pagal nuopelnus...
