Įkraunama...
Įkraunama...

Poezija

Aš matau, kaip tu vėl ateini
Toks gaivinantis, šiltas, svaigus...
Savo žydinčią širdį neši,
kad sušildytum delnus manus...

Tu kvepi, tu dvelki lietumi...
Ir laukinių rožių žiedais...
Vėliai skrieji giedru dangumi,
Nesuvaldomais vėjo žirgais...

Ir šypsaisi...iš tolo švieti
Savo meilę barstai į šalis...
Tik naktis kai užlieja laukus,
Tu ant mano pečių verki...

Ir kaskart, kai kas rytą meldžiu
Pasilikti tos laimės ir sau
Tavo tylų šypsnį jaučiu :
- Aš – pavasaris...aš – privalau.


/G./
Atsakyti
Panardinu akis pavargusias delnuos
Te skęsta Tavo atvaizdas... ir lai nebeišnyra!
Ir niekas niekada manęs jau nepaguos.
Ir niekas nesupras, kodėl slepiuos į tylą..

Išnyk, pradink, prašau!
Kad užsimiršt galėčiau.
Iš skausmo nebešaukt
Aš naktimis norėčiau.

/G./
Atsakyti
Patikėk, ji ateis ir į tavo namus,
Atsinešus žarijų ugnelę įpūs,
Ir jauki šiluma tavyje išsiskleis.
Ji, tikėk, vienąkart netikėtai įeis.

Ji tikrai dar kartelį sugrįžt pabandys.
Tik palik jai plačiai atlapotas duris.
Jei ateis ji pavargus, silpna, alkana,
Įsiveski vidun ir sušildyki ją.

Nebijok, neišduos. Bet ir tu neišduok.
Nepaverski daiktais. Pinigais neskaičiuok.
Išmatuok širdimi. Širdimi ją pajausk.
O paskui tylutėliai jos vardo paklausk.

Jei tyra ir tikra, jei gili ir stipri,
Išsiliejus tavy, pasiliks tavimi.
Tu juk lauki tokios. Juk tokios tau tik reik -
Nevėluok į namus. Pasitikti pareik.

E.Brazdžiūnienė
Atsakyti
Tu atejai per lietu, neilgam
tik tam
kad man neleistum but vienam
tik tam
kad degtu kambary be vejo zvake
ir kad iseitum nieko nepasakes
tik tam
liepsnoj tirpdysiu zvilgsni salta
tik tam
kad tu ateitum dar nors karta...

wub.gif
Atsakyti
oj kaip man cia patiko...galiu ilgiau pabuti??? wub.gif
Atsakyti
QUOTE(femina @ 2005 03 04, 09:24)
oj kaip man cia patiko...galiu ilgiau pabuti??? wub.gif

Žinoma...kas per klausimai? 4u.gif
Atsakyti
parasiau tau eilerasti trumpa
bet tu jo perskaityt nenorejai
nuejai tu isgert uz vienatve
bet kisenese svilpavo vejai

nuginklaves apsunkusia siela
puolei strimgalviais meiles ieskoti
nesuprates kad ji nesimeto
nesuprates ka reiks paaukoti

paaukoti ne vejus kisenej
paaukoti reiks liudesio gele
uzsimirsti siltam meiles gleby
ir pamirsti teks ta kur isejo

nusiritusia mariose saule
palydejai zvilgsniu nykiu,saltu
o as laukiau taves prie langelio
ir dar lauksiu gal tukstanti kartu...
Atsakyti
as tau zydru akuciu giedra uztemdziau atvaizdu pliku
ir tarsi klykiancia zuvedra uz horizonto palieku
prie ezios lenkias gelsvos sveres su raudonveidziu kukaliu
zygiuoju nuogas prasigeres gimtosios zemes takuciu...

Atsakyti
liudnu naktu tik tukstanti regejau
ir viena ju prisimenu gerai
buvai saliai kai saule patekejo
o nusileidus tyliai isejai

nepalikai nei aido nei seselio
tusciuos delnuos tik nakti palikai
ta nakti kur is tukstancio isejo
ta nakti kai ir pats tu isejai

menulis sviete, degino krutine
o saltos zvaigzdes stingde man jausmus
tu isejai, supleses mane meile
ir mano sirdy perpleses per pus...
Atsakyti
Aš karščiuoju tavim.
Kliedesys vis stiprėja
Į naktį.
Nors esi, nors šalia,
Bet ta stingdanti
Baimė netekti,
Pasivertus liga,
Ar šešėliu virtusia
Nuojauta
Man jau perša baudas
Ir netikusią savo
Užuojautą.
Tas kažkas
Mane nuolat
Stebi ir laukia,
Ir žeidžia.
Tas kažkas,
Užvaldęs liga,
Be tavęs gyvent
Nebeleidžia.
Nors esi, nors šalia,
Bet ta stingdanti
Baimė netekti...
O diena vis anksčiau
Ir anksčiau
Pasitinka
Karščiuojančią naktį.

/man atrodo, kad G./
Atsakyti
Tu mano "buvęs"... dar menu...
naktis, kur baigdavosi
net neprasideję...
Su tavimi net ir ant akmenų
taip gera būdavo...
ateik ir vėlei...
Gal dar ne visos stygos
beviltiškai nutrūkę
juk Paganinis
grojo su viena styga...
gal tau manęs dar stinga?
gal dar neišsidūkom...
ateik dar nors kartelį
pas mane...
Atsakyti
plačiai užmerktos akys...
šiltai ištiestos rankos...
rūke paskendę širdys ...
plaukų auksinės bangos...

tyloj užmigo medžiai..
tik žvaigždės žydi, žydi...
vis švelnią giesmę gieda
lapeliai sudaužyti...

visi giliai paskendę
ramybėj begalinėj..
tik dvi mažytės širdys
vis daužosi krūtinėj...


/G./
Atsakyti