Širdis kiekviena turi teisę gyventi,
Širdis kiekviena turi teisę į lemtį.
Drąsi ir baugšti - kiekvienai duotas kelias,
Nors mažas, bet savas gyvybės kampelis.
Nėra per prastos ir nėra per garbingos,
Nėra pasmerktos arba nereikalingos.
Jei ji dar gyva, jei pulsuoja, jei plaka,
Paliki jai viltį surast savo taką.
Netraiškyk tikėjimo sielvarto batais,
Neleiski prarasti dar nieko neradus,
Neleiski išnykti, neleiski užmigti,
Neleiski jos niekad ir niekam palikti.
Širdis kiekviena, kol gyva, turi viltį
Tikėti ir laukti. Jai reikia pamilti.
Tik ji žino tikrą gyvenimo kainą
Ir skauda tik jai, kai jis veltui praeina.
Dovanoju tau tylą
Iš laiko iškaltą,
Dovanoju tau šilumą
Nykią ir šaltą.
Nesupyk. Kitokios
Šilumos pasisemti
Eidama praradau
Jai pritinkantį samtį.
Ir dabar dalinu
Visą gruodą po kruopą,
Sukarpau dalimis
Ir, įdėjus į voką,
Išnešioju laukais
Visą sukauptą šaltį,
O įsėdus į naują
Tikėjimo valtį
Ir priplaukus šalia
Prie kūrenamo laužo
Šiltesnės šilumos
Tau ir sau atsilaužiu.
Ji nubėgs srovėmis,
Išsiskleis lyg aguona,
Įsisups į suknelę
Raudoną raudoną
Ir ateis pas tave.
Neatstumki, mielasis,
Ta pati šiluma
Tavo mugėje rasis.
Iš laiko iškaltą,
Dovanoju tau šilumą
Nykią ir šaltą.
Nesupyk. Kitokios
Šilumos pasisemti
Eidama praradau
Jai pritinkantį samtį.
Ir dabar dalinu
Visą gruodą po kruopą,
Sukarpau dalimis
Ir, įdėjus į voką,
Išnešioju laukais
Visą sukauptą šaltį,
O įsėdus į naują
Tikėjimo valtį
Ir priplaukus šalia
Prie kūrenamo laužo
Šiltesnės šilumos
Tau ir sau atsilaužiu.
Ji nubėgs srovėmis,
Išsiskleis lyg aguona,
Įsisups į suknelę
Raudoną raudoną
Ir ateis pas tave.
Neatstumki, mielasis,
Ta pati šiluma
Tavo mugėje rasis.
Naktis ateina per pavargusį pasaulį
ir neša miego kvepiančias taures.
Kaip tulpės žiedas užsimerkia saulė,
naktin ir tu, keleivi varganas, iries.
Kaip angelų laimingos akys, mirga žvaigždės
Ir lig kitos dienos apyaušrio mirgės.
Dar nuo sunkios kelionės dega tavo kojų žaizdos,
O tu kaip kūdikis rankas į dangų tiesi ir džiaugies.
Ir tavo džiaugsmo upė netelpa krūtinėj,
Jo sklidina visa pavasario naktis,
Visi jauni žiedai pavasariniai,
Visa, kaip sapnas, žydinti buitis.
ir neša miego kvepiančias taures.
Kaip tulpės žiedas užsimerkia saulė,
naktin ir tu, keleivi varganas, iries.
Kaip angelų laimingos akys, mirga žvaigždės
Ir lig kitos dienos apyaušrio mirgės.
Dar nuo sunkios kelionės dega tavo kojų žaizdos,
O tu kaip kūdikis rankas į dangų tiesi ir džiaugies.
Ir tavo džiaugsmo upė netelpa krūtinėj,
Jo sklidina visa pavasario naktis,
Visi jauni žiedai pavasariniai,
Visa, kaip sapnas, žydinti buitis.
Vakarais, kai ima greitai temt,
Kai šešėliai vaikščioja kieme,
Noris galvą rankomis paremt
Ir ilgai kalbėtis su žeme.
Kol giliai gal žemės vidury,
Gal širdy kažin kas sudrebės:
Jeigu tavo sąžinė švari,
Tai ir žemė su tavim kalbės.
/Just. Marcinkevičius/
Kai šešėliai vaikščioja kieme,
Noris galvą rankomis paremt
Ir ilgai kalbėtis su žeme.
Kol giliai gal žemės vidury,
Gal širdy kažin kas sudrebės:
Jeigu tavo sąžinė švari,
Tai ir žemė su tavim kalbės.
/Just. Marcinkevičius/
Užriš akis naktis žvaigždėta,
Kai saulė dieną išsineš.
Surask širdy tą pačią vietą,
Kurioj buvau laimingas aš.
Pripilsim taurę lūpų vyno
Ir vėlei gersime perpus.
Kas nemylėjo, dar nežino,
Koks jo veikimas nuostabus.
O kas pamilo pirmą kartą
Nakty žvaigždėtoj vis kartos,
Kad lūpų vyną gerti verta
Ir verta gerti nuolatos.
Mana širdis jau išmylėta,
Stipriau mylėt nebėr jėgų.
Tik meilė tau, kadais pasėta,
Ilgai težydi dar tegu.
Kad ir išblukęs lūpų vynas,
Tegul svaigina mus abu.
Jis meilės gėrimu vadinas,
O visa kita - nesvarbu.
/Z.K./
Kai saulė dieną išsineš.
Surask širdy tą pačią vietą,
Kurioj buvau laimingas aš.
Pripilsim taurę lūpų vyno
Ir vėlei gersime perpus.
Kas nemylėjo, dar nežino,
Koks jo veikimas nuostabus.
O kas pamilo pirmą kartą
Nakty žvaigždėtoj vis kartos,
Kad lūpų vyną gerti verta
Ir verta gerti nuolatos.
Mana širdis jau išmylėta,
Stipriau mylėt nebėr jėgų.
Tik meilė tau, kadais pasėta,
Ilgai težydi dar tegu.
Kad ir išblukęs lūpų vynas,
Tegul svaigina mus abu.
Jis meilės gėrimu vadinas,
O visa kita - nesvarbu.
/Z.K./
Pasaulį nusagstė pavasario burtai...
Taip, rodosi, ugnį krūtinėj užkurtai,
pašėliškai degdams, padange skrajotai,
pavasario rytmečio žiedu bujotai .
Daina suskambėjo pas aukuro ugnį,
naikindama sielvartą, skausmą bedugnį.
Pavasario burtai ir joj suaidėjo,
kaip linksmas ūžimas pašėlusio vėjo.
Į kalną užkopęs, pakalnėn pažiūriu:
tenai, štai, bučiuojas skliautai su pajūriu.
Pavasario burtai pasklido erdvėse
ir tu kaip sidabro taurė suskambėsi...
Klausyk, su dvelkimais pavasario vėjo
ir mums džiugi laimė juk šiandie atėjo.
Tik eikim po aukštojo beržo pavėsiu,
kur tyliai aš vien apie meilę kalbėsiu.
Ateik į pavasario šventę vėlybą,
kur jūra žiedų ir žibintai kur žiba,
kur vėjas, pavasario meilė ugninė
žibuoklių vainiką iš džiaugsmo nupynė.
Aš linksmas, kaip sapnas. Duok rytmečio žiedą,
kuriuo rasos ašaros tyliai taip rieda,
duok savo, brangioji, ugningą širdužę:
nukris ryto rasos, žieduos susigūžę !
/A.Venclova/
Taip, rodosi, ugnį krūtinėj užkurtai,
pašėliškai degdams, padange skrajotai,
pavasario rytmečio žiedu bujotai .
Daina suskambėjo pas aukuro ugnį,
naikindama sielvartą, skausmą bedugnį.
Pavasario burtai ir joj suaidėjo,
kaip linksmas ūžimas pašėlusio vėjo.
Į kalną užkopęs, pakalnėn pažiūriu:
tenai, štai, bučiuojas skliautai su pajūriu.
Pavasario burtai pasklido erdvėse
ir tu kaip sidabro taurė suskambėsi...
Klausyk, su dvelkimais pavasario vėjo
ir mums džiugi laimė juk šiandie atėjo.
Tik eikim po aukštojo beržo pavėsiu,
kur tyliai aš vien apie meilę kalbėsiu.
Ateik į pavasario šventę vėlybą,
kur jūra žiedų ir žibintai kur žiba,
kur vėjas, pavasario meilė ugninė
žibuoklių vainiką iš džiaugsmo nupynė.
Aš linksmas, kaip sapnas. Duok rytmečio žiedą,
kuriuo rasos ašaros tyliai taip rieda,
duok savo, brangioji, ugningą širdužę:
nukris ryto rasos, žieduos susigūžę !
/A.Venclova/
Laiko paukščiai valandas mūs lesa
Ir dienas laimingas ir metus.
Baltas plunksnas mums į plaukus meta
Taip kėsinasi į mus pačius.
Laiko paukščiai Jų tokia daugybė,
Čiulbančių ir kranksinčių piktai!
Jeigu šiandien jau esi apžlibęs
Tu juos dvasios akimis matai.
Aštrūs jų snapai ir keistos pozos
Tau vaidenasi net sapnuose
Taip jau yra lemta, kad nuo jųjų
Pasislėpt tegalim po žeme.
Ir dienas laimingas ir metus.
Baltas plunksnas mums į plaukus meta
Taip kėsinasi į mus pačius.
Laiko paukščiai Jų tokia daugybė,
Čiulbančių ir kranksinčių piktai!
Jeigu šiandien jau esi apžlibęs
Tu juos dvasios akimis matai.
Aštrūs jų snapai ir keistos pozos
Tau vaidenasi net sapnuose
Taip jau yra lemta, kad nuo jųjų
Pasislėpt tegalim po žeme.
PAVASARIO BELAUKIANT.
Gyvenimas puikus - nes as girdziu kaip miskas osia!
Gyventi nuostabu - nes as matau kaip saule leidzias!
Matau kaip medziai lapus isskleidzia.
Matau kaip pauksciai namo parskrenda.
Akis pramerkiu as kas ryta su mintimi,
Kad jau pavasaris pas mus sugrista!
Ir vel uzuosiu - vejo dvelksma!
Ranka paliesiu - saltasias rasas!
Svelniausei saulei patekejus - nusijuoksiu.
Ir mano juoka - begantis upeliai nusines.
Akis pakelusi i zidraja padange,
As pamatysiu - kaip viturys plasnos.
Savo balsu as ji pasauksiu,
O jis atskrisdamas - man giesme pagiedos.
Skubek,skubek pavasari vejuotas!
Greiciau atskrieki ant savu sparnu!
Sioje paniurusioje zemeja
Nudziugink saules spinduleliu.
SAVA KURYBA.
Gyvenimas puikus - nes as girdziu kaip miskas osia!
Gyventi nuostabu - nes as matau kaip saule leidzias!
Matau kaip medziai lapus isskleidzia.
Matau kaip pauksciai namo parskrenda.
Akis pramerkiu as kas ryta su mintimi,
Kad jau pavasaris pas mus sugrista!
Ir vel uzuosiu - vejo dvelksma!
Ranka paliesiu - saltasias rasas!
Svelniausei saulei patekejus - nusijuoksiu.
Ir mano juoka - begantis upeliai nusines.
Akis pakelusi i zidraja padange,
As pamatysiu - kaip viturys plasnos.
Savo balsu as ji pasauksiu,
O jis atskrisdamas - man giesme pagiedos.
Skubek,skubek pavasari vejuotas!
Greiciau atskrieki ant savu sparnu!
Sioje paniurusioje zemeja
Nudziugink saules spinduleliu.
SAVA KURYBA.
Jei pasinersi kada nors i amzinybe,
Jei rinksi lupomis lietaus lasus,
Tada pamirsi savo pilka kasdienybe,
Pirstu galais lytesi debesu pukus...
Galesi atsikasti maza gabaleli laiko,
Visvien jis nebeteks prasmes...
Nubrauksi asaras nuo veido mazo vaiko,
Lydedamas ji link suraus vandens versmes...
Kai siluetas drobeje prasysis tobulybes,
Tapytos pusys vel pakvips sakais,
Tik nebijok, maldauju, amzinybes,
Su ja keliausi neisvaiksciotais takais...
Jei rinksi lupomis lietaus lasus,
Tada pamirsi savo pilka kasdienybe,
Pirstu galais lytesi debesu pukus...
Galesi atsikasti maza gabaleli laiko,
Visvien jis nebeteks prasmes...
Nubrauksi asaras nuo veido mazo vaiko,
Lydedamas ji link suraus vandens versmes...
Kai siluetas drobeje prasysis tobulybes,
Tapytos pusys vel pakvips sakais,
Tik nebijok, maldauju, amzinybes,
Su ja keliausi neisvaiksciotais takais...
Mano kelias tavin- vaivorykstes aukscio
Tavo kelias- pauksciu tako ilgis
Vos tik isispiri i nuosirdumo kurpes-
nueini puse kelio
Visada lauksiu Taves pusiaukelej
kur vaivorykste ir pauksciu takas susitinka
Ir nieko nereikia daryti
Sedeti sukryziavus kojas
Vienam pries kita
Suaugti delnais i delnus
Oda i oda
Pora i pora
Teketi visai plaukeliais
Is vieno indo i kita
Suaugus i viena...
Kai vakaro tyloj blyški žvaigždelė spindi
ir sklinda jos šviesa ant žydinčių pečių
aš lyg stebuklą visą žemės meilę
su vėju įkvėpiu ir savyje jaučiu...
ant marmurinio veido mėnesiena žaidžia...
tik rožiniai spygliai dar drasko svajones
ar tu girdi...
už sienos laikas eina..?
už sienos, bet ne čia,
kur tu ir aš...
pavasarinis vėjas mano širdį glosto,
kedena plaukus jo švelni ranka....
išgerkim naktį,
paragaukim rūko,
iškriskime ant tako krištolo rasa...
/G./
ir sklinda jos šviesa ant žydinčių pečių
aš lyg stebuklą visą žemės meilę
su vėju įkvėpiu ir savyje jaučiu...
ant marmurinio veido mėnesiena žaidžia...
tik rožiniai spygliai dar drasko svajones
ar tu girdi...
už sienos laikas eina..?
už sienos, bet ne čia,
kur tu ir aš...
pavasarinis vėjas mano širdį glosto,
kedena plaukus jo švelni ranka....
išgerkim naktį,
paragaukim rūko,
iškriskime ant tako krištolo rasa...
/G./
Užsidegsiu žvakes.
Tyliai muzika gros..
Vėl aš lauksiu tavęs.
Tarp nakties ir dienos..
Tarp gelmių ir erdvės
Mano mintys skrajos..
Jos tave garsiai kvies..
Ar pavargs ar nustos?
Tarp tamsos ir šviesos
Mano svajos braidys..
Jos tavęs vėl ieškos..
Ar kas joms sukliudys?
Tarp melų ir tiesos
Mes gyvenam keistai..
Mano meilė alsuos..
Ar matai ją? Matai??
Tarp manęs ir tavęs
Milijonai kelių..
Kas tą tikrą suras..
Aš ieškot negaliu..
/G./
Tyliai muzika gros..
Vėl aš lauksiu tavęs.
Tarp nakties ir dienos..
Tarp gelmių ir erdvės
Mano mintys skrajos..
Jos tave garsiai kvies..
Ar pavargs ar nustos?
Tarp tamsos ir šviesos
Mano svajos braidys..
Jos tavęs vėl ieškos..
Ar kas joms sukliudys?
Tarp melų ir tiesos
Mes gyvenam keistai..
Mano meilė alsuos..
Ar matai ją? Matai??
Tarp manęs ir tavęs
Milijonai kelių..
Kas tą tikrą suras..
Aš ieškot negaliu..
/G./
