Poezija

#253
Saulė motinėlė

Su aušra saulutė atsikėlė
Ir i darbą kibo iš pat ryto
O pavargus saulė motinelė
Pailsėt už miško nusirito

Jeigu rasi ją kur nors prie šilo
Ar ant pievos patalėlio margo
Tu nežadink jos - jinai anksti pakilo
Dirbo dirbo ir labai pavargo

Justinas Marcinkevičius
wub.gif
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo Karbyne: 03 kovo 2005 - 01:07
#254
Su ausra as siandien atsikeliau
Ir i darba isejau is pacio ryto
Bet taip stipriai norisi paxmielo
Is kisenes litas net iskrito

Jeigu rasiu ji kur nors prie stalo,
Ar po taburete tyliai pasiritus.
Paaukosiu ji alaus bokalui
Be paxmielo darbas liks nepadarytas.
Atsakyti
#255
Aš nieko nelaukiu, nesitikiu nieko
Tiesiog pasvajoju truputi prieš miegą.
Tiesiog pagalvoju - gyvenimas keistas..
Jei susergi gėriu, tai blogis bus vaistas.

Pabūti laimingas gal tik truputi..
Kad tik nepriprastum visad tokiu būti.
Pajutęs artumą, patirk atstūmimą,
Per skausmą suvok savo vaiko gimimą..

Badauk, kad įvertintum duonos saldumą
Gedėk,kad suvoktum būties paprastumą.
Prarask, kad atrastum vėl Norą gyventi.
Mylek. Kad galėtum ne vienas pasenti..

Kad kas pasakytu, kur žengt kitą žingsnį
Kur kitą minutę nukreipt savo žvilgsnį?
Kaip reikia gyvent, kad negraužtų dvejonės?
Belieka tik laukti likimo malonės?

O gal būt už rytdieną reikia kovoti?
Parkrist, pralaimėti ir vėl atsistoti?
Aš taip pavargau, tas gyvenimas keistas..
Kažkuo susirgau..kas gi bus mano vaistas?

/G./
Atsakyti
#256
Su aušra rytoj kai atsikelsi
Ir jau būsi darbą pramiegojęs
Pasiimk surastą vakar litą
nepamirški nusiplaut ir kojas

Jei nerasi kojiniu - ne bėdos
Ne tu pirmas rytą jų neradęs
Paaukotas ant alučio litas
Sau tupės akių neišsibadęs
blink.gif
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo Karbyne: 03 kovo 2005 - 23:12
#257
Norėčiau užverti pasauliui duris,
Užkalti langinėmis švytinčius langus.
Nes aš - tik žmogus, kuris eis, kuris klys,
Kurio judesiai visada bus nerangus.

Netobulas kūnas, jausminga širdis
Ir sąžinę valdantis drebantis protas-
Pasaulyje šiam tai ne koks derinys,
Todėl visada bus i šoną nušluotas.

Geruma paslėpk, nuoširdumą pakask,
O sąžinei balsą užkimšk akmenim.
Nes JIE tik išjuoks, suniokos, nesupras,
Todėl, kad pamiršo, kaip būti savim.


/G./
Atsakyti
#258
Krykštavo Meilė, suko ratus
Gimus vienam, ji sušildė kitus.
Piešė dainas ir dainavo spalvas
Laukė, ji laukė, kol Jis Ją suras..

Ji tenorėjo suteikt šilumos,
Galvojo, kad nieko neims, o tik duos.
Priglaus, apkabins, išmylės ir paleis
Neleis Jam liūdėti ir verkti neleis..

Ir Jie susitiko. Jis buvo kitoks..
Bijojo keliauti, bijojo sustot.
Nebuvo bailys – nenorėjo suklyst,
Nes Jis nežinojo, kad Ji tarsi Jis..

O Meilė tai Laisvė. Ji gali viena
Svajoti ir džiaugtis diena kiekviena.
Ir būtų laiminga. Bet Jai sutrukdys
Kai kas Ją stabdys ir pastoviai gniuždys.

Užgimęs nakty Ilgesys Jai primins,
Kad Meilei juk reikia nors truputi imt.
Nors žvilgsnio, nors žodžio ar šypsenos Jo.
Užtektu, kad vėl Ji galėtu skrajot..

Nebus to..ir Meilė pavargs, neskraidys.
Bet šildys visus, kas tik to paprašys.
Prigludus prie Ilgesio Ji nemiegos..
Kol kitas Jis Ją ir vėl suieškos

/G./
Atsakyti
#259
Įkvėpti..
Tavo žingsnį,
Paliesti..
Tavo kvapą.
Ragauti..
Tavo žvilgsnį,
Užuosti..
Ką jis slepia.
Matyti..
Per atstumą.
Girdėti.
Sapną tavo.
Nubraukti
Netikrumą,
Paslėpti
Baimę savo.
Išgerti
Tavo aistrą,
Skaityti
Kūno šokį.
Gesinti
Reikia gaisrą.
Nenoriu.
Ir nemoku.

/G./
Atsakyti
#260
Tausokime draugus.
Išėjusių jau niekada
Ir niekas nepakeičia.
Gal tik atrodo,
Kad labai gražu,
Kai jų buvimą
Iškeičiam į skaičių.

Mylėkime draugus
Su jų klaidom,
Su jų silpnybėmis,
Su paklydimais.
Mylėkime draugus
Kol jie šalia,
O ne keliuos,
Žymėtuos praradimais.

Globokime draugus.
Jų vis mažiau
Kaskart prie stalo
Per šventes susėda,
Kad nereikėtų
Verst atgal lapus,
Kai laikas paskutinę
Giesmę gieda.
Tausokime draugus.
Atsakyti
#261
Ar pameni, ieškodamas vilties
Vis klausdavai savęs daugybę kartų,
Kodėl, žmogau, toks vienišas jauties,
Kodėl jauties lyg būtumei už vartų.
Kiekvienas žingsnis tampa lyg žaizda,
Šviesos šešėlis slystant lango rėmais
Įsminga, kiaurai verdamas tave,
Ir tu jauties lyg pats save ištrėmęs.
Eini ir bėgi, klaidžioji keliais,
Esi nenuorama, veržlus, bebaimis.
Tiki savim - ne laiko pranašais,
O taip ir nesulauki savo laimės.
Kai ji šalia, ją net paliest bandai,
Kai su draugais susirenkat prie stalo,
Suspurda tavo rankų liečiama
Ir nuslenka prie kito stalo galo.
Gal per anksti. Gal kitame laike,
O gal tiesiog tos laimės neužtenka,
Tik nežinia, kodėl kaskart tave
Ta išdiduolė ima ir aplenkia.
Ar pameni, ieškodamas vilties
Vis klausdavai savęs daugybę kartų
Kodėl, žmogau, toks vienišas jauties,
Kodėl jauties lyg būtumei už vartų . . .


Atsakyti
#262

Visų spalvų ir atspalvių visų.
Juk dar ne visos dainos išdainuotos,
Nesverk gyvenimo praėjusiu laiku-
Dar geras gabalas neišmatuotas.

Dar bus dienų - ugningų ir šaltų
Ir audros šėls, blaškys ramybę vėjai,
Nerankiok praeities senų klaidų
Ir neskaičiuok kiek kartų nusidėjai.

Gyvenimas toksai. Visiems ratu-
Vieni kitiems nusideda, atleidžia.
Net vedini geriausių paskatų
Iš meilės kartais ima ir sužeidžia.

Išėjęs eiti - eik ir nesustok,
Svarstydamas kuriuo keliu pasukti
Juk kelią tu žinai tik nebijok
Beeidamas paslysti, ar suklupti.

Kelionėj nuo žiemos ligi žiemos
Tiek daug kely dar galima surasti,
Tik nepraleiski nei vienos dienos
Ir neužmirš jos naktimi užkąsti.
Atsakyti
#263
jei leistum man pabraidyt žolėje,
tai galėčiau rūkais apkamšyti pievas
padainuoti lopšinę savo žydinčiam sodui,
pasūpuot paukštelius ir užmiegančias ievas...

jei leistum man nuskrieti ant kalno
apkabinčiau pro šalį praplaukiantį debesį
pasidėčiau motulę žemę ant delno
ir stebėčiau, kaip žvaigždės į plaukus veliasi

jei galėčiau paguosti nuskriaustą vaiką,
pasiimčiau ir jį su savim į kelionę
mes pasiektume saulę, aplenktume laiką
ir pasauly pasėtume savo svajonę..

jei žinočiau, kaip man pažadinti žmogų,
bent trumpam iš gilaus beprasmybės miego,
nusivesčiau ir jį su savim į sodą,
kur dvasia pražysta ir amžiams lieka...

/G./
Atsakyti
#264
Man vieną dieną tu padovanok..
Kad būtume vieni visam pasauly..
Nors vieną kartą neskubėk..sustok.
Ir pažiūrėk kartu, kaip leidžias saulė..

Nors vieną kartą pabraidyk drauge
Po miško miegančio ramius takus.
Padūk su manimi baltam sniege.
Ir grįžkim į šiltus tylius namus..

Man vieną naktį tu padovanok.
Kad netrukdytų žvilgsniai svetimi
Lyg paskutinį kartą tu bučiuok..
Ir nebijok pabūti savimi..

Leisk glėbyje tavam užmigt ramiai
Pavargusiai nuo geismo ir aistros.
Tegu neaušta rytas dar ilgai ilgai..
Bet jis išauš..juk laikas nesustos..

Tuomet "Sudie" galėsi pasakyt.
Jei sugebėsi..aš to negaliu..


/G./
Atsakyti