Vėjais nuėję
Vis sakome, kad laikas bėga,
Bet iš tiesų- pro šalį einame mes.
Keičias kelias, nuotaika, žmonės ir vėjai.
Tik suklupk- iš pradžių pradėt reikės vėlei
Ir neaišku dar, kur likimas nuves?
Kelias ilgas ir gaila prarast,
Ką sukaupę ir rodos turėjom,
Garantuotai kišenėn sudėjom,
Bet sustojom, o gal patingėjom,
Ir praradome ką tik galėjom,
Liko apmaudas- kaip tai suprast?
Žmonės pinigus kaupia ir slepia,
Bet juk yra kažkas vertingiau,
O ar daug pastangų kas įdėjom,
Kad dvasinį turtą apsaugot geriau?
Kaip Tu?
Ar šiandien gali pasakyti:
Gyvenimas man nuostabus
Ir su kitais džiaugsmu pasidalyti
Palikęs užmaršty vargus?
Mes prigalvojam norų,
Juos paverčiam troškimais
Ir vargstame, save kankinam
Žinodami- pasiekus bus džiugu.
Bet tikslas pasiektas- svajonės nebeliko,
Džiaugsmas atslūgo, o tai mums nepatiko.
Susigriebėm- reik naujo tikslo
Ir taip ratu- jėgų kol nebeliko!
O aš dirbu, kai darbo tik turiu.
Jei ne, nepergyvenu:
Save, kitus stebiu.
Kiekvienam žingsny
Įdomaus ką nors randu.
Gyvent juk šitaip įdomu,
Kada nebekeli gyvenimui
Pretenzijų jokių!
;)
