Atrodo, nesimatėm šimtas metų.
Prieik arčiau,
Apsikabinkim, drauge mielas.
Nė kiek nepasikeitęs? Solidesnis? Eik jau...
Aš vis tas pats,
o Tu..? Kaip sekės gelbėt sielas?
Na, žinoma, kad pasiilgau...
Kas čia keisto?
Šiandien ruduo, jei nemeluoja lango stiklas.
Tada?.. Na, taip, tada kračiaus Tavęs.
Supraski...
Buvai per daug stiprus man, per gilus, per tikras.
Per daug teisus... Atleisk,
Tada dar netikėjau,
Kad Tu paguoda ne už atlygį mainais.
Nebranginau, atstūmiau...
Nenorėjau...
Žinot, kad Tavo laikas vėl ir vėl ateis.
Jei ne dabar, tai gal po mėnesio,
Po metų,
Po amžinybės, truksiančios akimirką ar dvi...
Sugrįši, kaip į sapną grįžta
Drėgnas ryto kvapas,
Ir patylėt pasiūlysi su Tavimi... su savimi...
Nesdrovėk, prisėsk arčiau, paimk už rankos
Ir nieko nesakyk,
Užteks, kad Tu esi...
Suremkim galvas, viskas atsisuks į pradžią.
Tad sveikas grįžęs...
Sveikas, Liūdesy...
Maumas