Poezija

Tai imesiu dar viena
Nors "Lapai" man labiau patinka

Junga
Aš tik apsimetu, aš viską vaidinu
Nuo pirmos akimirkos
Kai bėgau užmušęs žmogų
Aš nekaltas, aš gyniaus, giniau save
Į uostą, į laivą, į atvirą jūrą neatsigręždamas
Kai kirtom ekvatorių ir jie visi iki vieno
Nuo denio per bortą šlapinosi į vandenyną –
Šventos jūreivių apeigos – aš vienintelis vėmiau
Apsimečiau, kad užsupo, supa iki šiol
Laivo gydytojui nesugebu paaiškinti, kas
Gal tai tik prisiminimai, gal
Kartu su sparnuota žuvim išnyra mirusio siela
Naktį banginio akim žvelgia arti arti
Net ir per miegą matau raminu save
Tai – tik sapnas o sapnuoju dažnai
Sapnuoju retai savo šunį
Tada miegas šiltas, gilus, su seile ant pagalvio
Tada paryčiais
Springdamas neištariamais žodžiais rėkiu
Šunį atriškit, pašerkit, palakinkit
Nepalikit jo vieno,
Neišduokit, kad aš palieku namus
Tada jau ir pats per miegus urzgiu
Šiepiu nasrus atsibusdamas grįždamas į realybę
O čia – man į smilkinius sninga
Karštis o sninga
Saulė tvoskia o sninga
Tirpsta snaigės ant mano veido
Tykšta seilės
Virš manęs palinkusio tatuiruoto bocmano
Košiančio pro dantis:
Ir vėl bliovei per miegą

sveikutes, cia mano kuryba po paskutiniuju isgyvenimu.... pati daugiau ne neskaitau, nes kas kart apsizliumbiu....
Odė 5-ajam neatėjusiajam ir jo broliukams bei sesutėms....

Neatėjai pas mus, saulute,
Nepanorėjai tapti mūsų vaikeliu,
Kaip gaila, kad viltis paskutinė žuvo
Ir man nelemta džiaugtis motinystės džiaugsmeliu.....

Zuikeli, angele, aukseli, .....
Kam man ištarti šiuos žodžius?
Ką pačiūčiuot, ką paliūliuot,
Kam pasaką pasekti
ar lopšinėm užniūniuot?

Kas glausis prie manęs?
Kas godžiai čiulps krūtį ?
Kas juoksis, o kas verks, kai bus sunku?
kas ištars pirmą žodį ,,mama“, ,,tėte“....?
Kas glausis , kai bus jam neramu ?....
Kas sveikins motinos dienos proga:
,,Laiminga, mama, būk!“.?
Niekas, niekas, niekas.......

Sudie, mažuti, zuiki , tu auksini.....
nepamatysim mes tavęs jau niekad niekados....
Nelemta džiaugtis motinyste,
Nelemta glaust tave prie krūtinės savos.....

Aš noriu tave išbučiuoti,
noriu pasakyt, kaip myliu,
bet tu....
tik gemaliukas mažytis, mažytis
ir tau nelemta būti mūsų vaikeliu.......
Ir tu išskrisi pas Dievulį.......

Gyvenkit broliai ir sesutės,
laimingai sau visi 5 kartu.......
mieli, mano vaikučiai, jūs pupučiai ir zuikučiai .....

Linkėjimus siunčiu.... ir tėtis siunčia
Tik jam sunku tai išsakyt žodžiu,
Bet aš tai kuo puikiausiai jaučiu....

Gyvenimas neš, mėtys, vėtys pirmyn ir vis tolyn,
Su ašarom, neišsakytom mintimis.....
Gyvensim, taip kaip Dievo skirta, ....
Kad ir kaip skausmas draskysis širdy....


Norėčiau šį eilėraštį savo daktarams paskirti,
bet kam....?
ne taip dar jie mane supras...
galvos, kad priekaištauju...
oi ne, o ne, tikrų tikriausiai ne .....
Čia šiaip sau mano mintys išdrabstytos,
lemties paskirtos, širdies ašarom užrašytos,
Tebūnie tokia Dievo valia.......

Labai grazu, Sidrute

Mhm - viena mėgstamiausių mano dainų. Ir Vilijos atlikimas
Ir vis tik keista... aš šitoms eilėms, šitai dainai visai kitą prasmę buvau suteikusi. Man mano variantas labiau patinka. Jokios apgaulės
Turiu įprotį - jei kokios nors eilės / daina patinka - mokytis atmintinai. Tokiu būdu turi daugiau laiko "pačiupinėti" kiekvieną žodį.

Nuostabi daina

Without You
Harry Nilsson


No I can't forget this evening
Or your face as you were leaving,
But I guess that's just the way the story goes
You always smile but in your eyes your sorrow shows
Yes it shows

No I can't forget tomorrorow
When I think of all my sorrows,
When I had you there but then I let you go
And now it's only fair that I should let you know
What you should know

I can't live
If living is without you
I can't live
I can't give any more
Can't live
If living is without you
I can't give
I can't give any more

No I can't forget this evening
Or your face as you were leaving,
But I guess that's just the way the story goes
You always smile but in your eyes your sorrow shows
Yes it shows

Can't live
If living is without you
I can't live
I can't give anymore
I can't live
If living is without you
Can't live
I can't give anymore

Sidrute-net apsiverkiau,laikykis ir stiprybės

Jonas Karaliunas

Tavo vardas is leto uzauga zole
Kloja ji uzmarsties upe smeliu....
ojuk visa gyvenima buti salia,
Sviest ir sildyt -kaip saule galejai.

Slenka dienos lyg tvenkinio seno dugne
Be taves blausiai zvaigzdes man sviecia.
Blesta meile kaip vynas svaiginus mane
Ir ikelia sirdies jau nekviecia

Kai likimas pazvelgs i akis man saltai,
Ir paliks pauksciai mus meiles soda,
Ne draugai,o pazystami busim tiktai,
Rytas vakara keis vis vienodai,

Gal suprasi tada,ko netekom paikai
Ka abu mes galejom issaugot
Ir ko rauda negime musu vaikai
KO zole meiles takas uzaugo.... prisiminus Adelyte....

Jeigu apie dainų tekstus, tia man labai šitas tekstas ir šiaip pati daina .... labai gili....prasminga
Tears In Heaven

Would you know my name
If I saw you in heaven?
Would it be the same
If I saw you in heaven?


I must be strong
And carry on,
'Cause I know I don't belong
Here in heaven.


Would you hold my hand
If I saw you in heaven?
Would you help me stand
If I saw you in heaven?


I'll find my way
Through night and day,
'Cause I know I just can't stay
Here in heaven.


Time can bring you down,
Time can bend your knees.
Time can break your heart,
Have you begging please, begging please.


Beyond the door,
There's peace I'm sure,
And I know there'll be no more
Tears in heaven.


Would you know my name
If I saw you in heaven?
Would it be the same
If I saw you in heaven?


I must be strong
And carry on,
'Cause I know I don't belong
Here in heaven.

Tu...

Tu išmokei mane džiaugtis
Balto sniego kąsneliais
Gaivaus vėjo gurkšniu
Bei žvaigždėtu dangum...

Tu išmokei mane tikėti,
Kad pasaulyje gėris yra,
Kad šypsena atperka viską
Ir jog ryt bus geresnė diena...

Tu išmokei mane jausti
Jausmą su sparnais,
Vadinamą meilės vardu,
Įsižiebus širdy beeinant lietum...

Tu išmokei mane matyti
Baltą šviesą juodoj tamsoj,
Mažą plakančią širdį pajusti
Mažos būtybės krūtinėj plačioj...

Tu išmokei mane ilgėtis
Tavo šilto buvimo šalia,
Tavo gilaus atodūsio,
Kai miegu naktimis aš viena...

Tu išmokei mane verkti
Tarsi rasa kristų lašeliais
Ir girdytų žemę skausmu,
Kuomet mėnuo vaikšto dangum...

Tu išmokei mane pykti
Tarsi audra šėltų jūroje
Ir skandintų didžiausius laivus
Lyg gyvybės glėbin įsiveržtų mirtis...

(Kulautuva 2004 02 05)

Nuvarges as i patala skubu
Ir noriu uzsimirst bent valandelei
Bet veltui.Po sunkiu dienos darbu
As mintyse kelionen leidziuos velei

Lyg piligrimas pas tave zengiu
Svajonemis plaukiu per mariu plyne
Guliu akis atmerkes- ir regiu
Tarytum aklas tamsa begaline

Bet issisklaido skraiste tamsumos
Ir vel man juokiasi dangus pameles
Kada bedugneje nakties liudnos
Iskyla tavo spindintis seselis

Ir taip- nei nakti, nei dienos metu
As poilsio nuo meiles nerandu.

***

Kol nesutikau taves as niekad
Sito dar patyrus nebuvau
Kad ateina meile ir palieka
Zemej ir sirdy sviesiau

Dideliam pasauly maza kelia
As radau, pakilus su diena,
Ir ejau...o vysniu ziedlapiai nubale
Man ant veido snigo. As buvau viena-

Paprasta ir nezymi niekuo
Savo paslapties ir galios nepazinus
Lyg tamsus ir snaudziantis vanduo

Lyg prie lupu niekad nepakeltas vynas-
Ir nesitikejau, kad dievai atves
Mano maza kelia lig taves .

***

Moteris gyvenimą ir džiaugsmą lemia,
Vyrą meilės potvynyje paskandinus.
Moterį todėl turi mylėt kaip žemę -
Žemėje gyvent ir žvelgti į žvaigždynus;
Nes dėl žvilgsnio, besiskverbiančio į tolį,
Dėl žvaigždžių, kurių kelius jisai ištyrė,
Dėl sapnų, kurie nuo jos dienų nutolę,
Moteris didžiuojasi ir myli vyrą.
Jos gyvenimas yra sunkus ir kietas,
Bet jinai išmoko jį lengvai panešti.
Vien tik vyras nesuranda žemėj vietos:
Ir, pagrimzdamas į nerimą bekraštį,
Neretai praeina saulę ir žvaigždes,
Tuštumon įsmeigdamas akis liūdnas.

***

Tu ateik.Tu ateik.Tu ateik.
Jau ne viena gyvenima laukiu.
Gal pro sali ejai?
Nemaciau.
Nematei?
Ach, mes slepiame veidus po kaukem.


Praejai gal rasota zole?
Tavo pedsaka saule istryne.
Koncerte gal sedejom salia?
Gal buvome busto kaimynai?


O dabar susitinkam tik nakti sapne.
Svelniai priglundi prie krutines.
Ryta akys iesko Taves.
Cia ne Tu? Cia ne Tu?
Tu - ne cia.
Gal gyvenam skirtinguos zemynuos?


Vis dar laukiu.Ateik.
Ir apliek ugnimi.
Nuplesk ir sudeginki kaukes.
Juk ir Tu neramiai gyveni.
Ir ne pirma gyvenima lauki.

Liūdnas eilėraštukas

Rankos būna skirtingos:
Silpnos ir raumeningos,
Purvinos ir baltos,
Šiltos ir baisiai šaltos,
Šiurkscios arba švelnutės,
Ižūlios ar nedrąsutės.
Graibo mane ir maigo,
Glosto ir netgi žnaibo.
Visą apčiupinėja,
Ar noriu neklausinėja.
Guldo, kur tik papuola:
Ant šalto stalo, suolo,
Ant kilimėlio seno.
Inkščia, vaitoja, stena.
Maigo sukaitę, pluša,
Jei neįtiksiu, muša.
Gal aš norėčiau kitko,
Aušrą sutikti rytą,
Gaudyti zuikutį saulės,
Ir nepažinti apgaulės.
Gal į bangas panerti,
Gal mėnesieną gerti,
Knygą gal paskaityti...
Bet aš tik kompo pelytė........

BE KAUKES

Sunku gyventi
Kauketam.Dar sunkiau
Mirti ir gyventi
Be kaukes

Atsakymo i klausyma gresmej,
Kur viska zudo
Baisiausia prievarta-
Tvarka,ir is kurios
Beviltiskai bandau
Kasdien sugaunamas
Istrukti.

Todel as ir noreciau,
Kad mano poezija butu
Kaip ziedas,issiskleides
Totalioje vienatveje,
Kuri temato negyvos
Ryta nubudusio
Vabalo akys...

...
Kodėl ta mažytė kelio atkarpa
vardu Gyvenimas?
Kodė tas ženklas kryžkelėj
vadinasi Mirtis?
Juk visa tai - kelionė ir kelionė -
be pabaigos ir be pradžios.
Paskui - tapk debesiu, žuvim, paparčiu,
Belskis į juodą žemės plutą -
lietaus lašu, pelenais, žole...
Nes visa tai - kelionė ir kelionė,
Tiktai savęs nereikia klausti - kur.

(J.Degutytė)

Mūsų kelias - ne žolė švelni...
Tai - nelengvas takas per aštrias uolienas.
Ištveri, vadinas gyveni,
Ir nesijauti našlaitis, nors ir būtum vienas.
(R.Adomaitytė-Chabarna)