Nebebuna tu nekalbadieniu, nes nematau prasmes kokia diena nesneketi, jeigu zinai, kad vistiek kita ar dar kita diena vistiek snekesiu
Aš esu labai pamėgusi šį problemų "sprendimo" būdą 
bet kažka lyg ir čia forume pasiskaičiau neblogų minčių, pasigalvojau sau... Dar nedaug laiko praėjo poto kai pasiskaičiau, bet jau pora kartų problemas sprendžiau konstruktyviai - kalbėdama, o ne susiraukdama ir nutildama nenusakomam laiko tarpui, ir visai nesijaučiu dėl to blogiau 
Bandau dabar laikytis minties, kad tie nekalbadieniai, tai tik laiko švaistymas, juk greičiausiai anksčiau ar vėliau pradėsit kalbėtis, tai kam tada vėliau?
bet kažka lyg ir čia forume pasiskaičiau neblogų minčių, pasigalvojau sau... Dar nedaug laiko praėjo poto kai pasiskaičiau, bet jau pora kartų problemas sprendžiau konstruktyviai - kalbėdama, o ne susiraukdama ir nutildama nenusakomam laiko tarpui, ir visai nesijaučiu dėl to blogiau Bandau dabar laikytis minties, kad tie nekalbadieniai, tai tik laiko švaistymas, juk greičiausiai anksčiau ar vėliau pradėsit kalbėtis, tai kam tada vėliau?
ai, nežinau, aš irgi taisausi, bandau netylėt ir spręsti problemas iškart, bet būna pradedu šnekėt, tai MB kai pasako ką nors tokio, kad tiesiog nebesinori daugiau nei šnekėt, nei klausyt, nei aiškint 
tai ir užsičiaupiu, bet jau darau pažangą - po kokios val ateinu ir pradedu jau kaltinti tuo, kad "vėl tu pasakei tą ar aną, kad man tiesiog belieka tik užsičiaupt" 
žodis po žodžio... ir... susitaikom... dažniausiai nes būna, kad mano pradėjimas šnekėti būna naujo ginčo pradžia
tai ir užsičiaupiu, bet jau darau pažangą - po kokios val ateinu ir pradedu jau kaltinti tuo, kad "vėl tu pasakei tą ar aną, kad man tiesiog belieka tik užsičiaupt" žodis po žodžio... ir... susitaikom... dažniausiai nes būna, kad mano pradėjimas šnekėti būna naujo ginčo pradžia
Uzeina kartais vyrui tokios menopauzes 
,bet dazniausiai as neiskenciu ir ieskau kompromiso ,kartais tai nervina 
,bet dazniausiai as neiskenciu ir ieskau kompromiso ,kartais tai nervina
Na, bet kartais reik patyleti, nes buna variantu kai tu n-kartu jau aptariai kazkoki niuansa/situacija, o po kiek laiko vel tas pats darosi, tai kiek cia bekarksesi, jei zmogui nedaeina. Tiesiog kartais nebenori nei girdeti, nei kalbetis ir pasidaryti emocine pertrauka nuo to zmogaus.
Pas mus šeimoje taip pat retsykiais apsilanko nekalbadieniai 
.
Nelendame vienas kitam į akis, patylime ir jie praeina.
.Nelendame vienas kitam į akis, patylime ir jie praeina.
pas mus nekalbadieniu turbut nebuna, tik nekalbavanandziu gal, nes mane nervina ta durna tyla ir einu kalbint kokiu nors budu nors dazniausiai ne as ta situacija sukuriu 
Bet negaliu ziuret kai sedi susiraukes ir mislija nezinia ka tada jau 
Siaip pikta, kad tik as visada turiu nusileidineti Bet kaip kazkuri cia rasiusi buvo, kad eina taikytis protingesnis, tai gal ner cia ko nervintis del to
nors dazniausiai ne as ta situacija sukuriu Bet negaliu ziuret kai sedi susiraukes ir mislija nezinia ka tada jau Siaip pikta, kad tik as visada turiu nusileidineti Bet kaip kazkuri cia rasiusi buvo, kad eina taikytis protingesnis, tai gal ner cia ko nervintis del to
Labas.Pas mus budavo nekalbadieniu,as galedavau tylet ir kelias savaites.Dabar tai atrodo visiskas apsurdas.Galima susipykus siek tiek patylet(tam, kad nusiramint,kad emocijas palikt),bet poto reikia pasikalbet apie problema,nes pokalbis yra geriausias vaistas.O po to buckis(gal ir daugiau)ir viskas 
.Bet tik ar ilgam?Butu gerai del to paties jau nebesipykt ir nebesiaiskint.
.Bet tik ar ilgam?Butu gerai del to paties jau nebesipykt ir nebesiaiskint.
Eh, cia mano problema... Irgi jau kaip uzpyksiu tai ir tylesiu kaip zuvis...
bet siaip gerai is dalies, nes reikia laiko atausti butinai, kad neprisneket ko nereikia 
bet siaip gerai is dalies, nes reikia laiko atausti butinai, kad neprisneket ko nereikia
QUOTE(radena @ 2009 05 05, 16:56)
oi buna nekalbadieniu,o as topine ozka,niekad nepradedu pirma kalbint,taip ir numirt galeciau neprabilus,tik oficialiai kazka paklausiu,prie tevu ar giminaiciu esu menesi kaip pro statula praejus,ankciau veikdavo ta tyla dabar vienodai sviecia
Oho, visą mėnesį?
Kartais gal ir ilgiau norėčiau patylėt ar pabūt su savo mintimis, bet atlekia vaikai, atsitempia tėvą už rankos ir sako: Dabar bučiuokitės!
O jeigu būna, kad ne prie vaikų pasikarščiuojam, jau po valandos imu galvoti, kad tas laikas negerai praleistas - pykstant
