Nesuprantu ar cia seip krize kuria reikia pergyventi ar cia jau galas viskam.
Pas mus nekalbadieniai prasidejo is MB puses, bet dabar ir as beveik ipratau taip elgtis, seip visada viska aiskindavausi ta pacia minute, kad ir parekaudama (nors ir dabar taip darau su kai kuriais zmonem)
bet MB pacioj draugystes pradzioj pasake ás negirdziu kai tu sauki, jei nori ka pasakyt-sakyk'
Bet isejo ne taip, kad ramiai issisaiskintumem, o nekalbadieniai
kadangi kartu negyvenam ir abu esam gan uzimti taikytis buna kur kas sunkiau..Pradzioj taikydavaus as..sms ir pan tai nekalbadieniai trukdavo nuo pusdienio iki 1 dienos. Dabar abu ívaldem'nekalbadienius, po paskutinio kivirco nebendravom 2 savaites turbut..siandien vel susipykom ir vel prasidejo nekalbadieniai..
Kad paciai nekiltu noras taikytis is telefono istrinu jo nr, nes kitaip pradeciau rasinet ar skambint
Svarbiausia, kad pradejom pyktis del smulkmenu, o nekalbadieniai uzsitesia vis ilgiau..
Nesuprantu ar cia seip krize kuria reikia pergyventi ar cia jau galas viskam.
Nesuprantu ar cia seip krize kuria reikia pergyventi ar cia jau galas viskam.
pas mus buna nekalbadieniu
, ir kartais labai ilgu..Ish proto galima isheiti..
la!
aga buna! po kelias dienas!
galeciau ir men nekalbeti
bet yra vaikai ir kartais,esi priverstas nutraukti tyla
aga buna! po kelias dienas!
galeciau ir men nekalbeti
o as nemoku tylet, geriau issirekiam, issakom viska ka norim ir ramu...
turbut neistverciau nei valandos tyledama
seniau visas problemas spresdavau nekalbejimais...o su savo vyru nepavyksta, jau atrodo pykstu, jau net nenoriu kalbet..o vyras slampineja, juokina..labai gero jo politika, ir as neislaikau, pradedu sypsotis is padilbiu, ir ji supranta kad jau atlyzau.tai pas mus tokiu dalyku kaip ir nebuna.
aš labai ūmaus būdo(liūtė) tai kai susipykstam labai mėgstu pariaumot, o jis nekalba, tai labai sunku būna
paskui prieinu prie jo, prisiglaudžiu ir susitaikom, bet kartais net kai jį apsikabinu jis mane ignoruoja
labai skaudu
Na, nekalbadienių buvo, yra ir bus visada... Būna ir pas mus. Nekalbu aš
Kodėl taip reaguoju? - sunku pasakyti, nežinau. Tada vienas "verdu mintyse", ir iš "išorės" pas mane niekas neprasimuša (kartais net vaikai). Dėl to vėliau l.gailiuosi. Mane labai erzindavo, kai mano žmonikė puldavo taikytis, ar spręsti problemas praėjus kelioms minutėms nuo nekalbadienio pradžios, tada dar labiau užsisklęsdavau, ir tuom dar labiau ją skaudindavau. Ilgiausiai esu "ištūnojęs" "urve" pusantros savaitės. Tokio "šaltojo karo" pabaigoje nė vienas nebesugebėjome prisiminti, dėl ko viskas prasidėjo. Baigėsi jis staiga - pasižiūrėjom vienas į kitą kartą, kitą, po to staiga visa ši situacija pasirodė labai kvaila ir juokinga, tad pakikenom, išsiaiškinom santykius, gerai
. Vėliau pamažu išmokom kovoti su šiuo mano "nesutarimų sprendimo būdu". Susitarėm iš anksto, kad kai vienas pasako, kad nori pabūti vienas, tai valandą jo "neliečiame" jokiais klausimais. Na o po to, kai užeina tokia būsena, lakoniškai pasakau - "noriu pasibūti", ir po apmąstymų viskas kažkaip susirikiuoja į vietas...
Man svarbu yra tai, kad nors aš ir ignoruodavau savąją superžmonikę, ji mano ignoravimo neignoravo...Nes, kai per musų "šaltąjį" - ignoravo, tada pasijutau visiškai nereikšmingu, nevertinamu, ir dėl to "šaltasis" dar labiau užsitęsė...Taigi, dažniausiai taikytis eidavo ji (
, šiaip, tai ji dažniausiai ir pradėdavo visą "košę"...). Tad dabar trunka viskas apie pusvalandį, po to - "bučkiai", ir numatomas problemų aptarimo laikas, vieta ir trukmė...Kitiems gal kitaip...O mūms tai taip.
Man svarbu yra tai, kad nors aš ir ignoruodavau savąją superžmonikę, ji mano ignoravimo neignoravo...Nes, kai per musų "šaltąjį" - ignoravo, tada pasijutau visiškai nereikšmingu, nevertinamu, ir dėl to "šaltasis" dar labiau užsitęsė...Taigi, dažniausiai taikytis eidavo ji (
Dar tada, kai tik pradejom draugauti susitarem, kad nerekausim ir problemas sresim ramiai pasikalbedami. Visai nesenai dar pries pat susituokiant abu sutarem,kad pasistengsim pries einant miegoti viska issiaiskinti ir netureti nekalbadieniu. As jau darbe ismokau, kad kuo ramiau su zmogumi kalbiesi, tuo labiau jis /ji tave girdi. Tokiu principu bandom ir seimoj.
maniskis liutas .....pas ji nekalbadieniu
pasitaiko patikekit o man tada pyktis
toks buna ......................
.....gaila kad as ilgai neistveriu ir visuomet pradedu kalbeti pati
bet ateis toks metas ... kaip kalbeti nenoresiu jau as
Pas mus retai pasitaiko Tfu Tfu TFu, bet kai pasitaiko tai nelabai malonios dieneles buna. dazniausiai pirmas prabyla jis








