Laba rytą
Vėl jis man nelabas
Rapoals atsikėlė kaip ir išmiegojęs, dar ryte svarsčiau vesti ar ne, nes vakar sloga prasidėjo(

), bet pamaniau kad nereikai daryt pertarukų jei įmanoma. Rengėsi, išėjom normaliai. Tik davažiavom prie vartelių, sako
pate(čia jo kalba reiškia uždaryti/atidaryti), tai jau suprask uždaryk tuos vartus. Įsikibo į juos ir nė iš vietos. Atlpėšiau rankas kaip kokia siaubūnė ir važiuojam tokliau. Klykia. Vyras toks iš daržo išėjo, taip supratingai pasižiūrėjo, šyptelėjo...Toliau ta pati istorija kaip vakar - iš vežimo nelipa, į koridorių neina, klykia. O kai grupėj pamatė kitą auklėtoją tai
Nu ką, palikau klykiantį...
Dbr sėdžiu, laukiu.
Rapoliute, vakar mačiau tavo Rapolą

Einam su Rapolu koridorium iš savo 1 grupės. Už kampo girdžiu Virginijos balsą, kažką bara: "
O kur poros? Juk žinot kad reikai eiti poromis? va, Džiugas juk eina su Rapolu". Aš išlendu iš už kampo ir klausiu" Su kokiu Rapolu? Ar su šituo? ir į saviškį rodau

Abi pasijuokėm tik
Уехала на встречу со СЧАСТЬЕМ.....А оно, это СЧАСТЬЕ, оказалось ещё больше, чем я думала...