Docentė A.Arlauskienė

niu merginos jūs čia pavarėt apie A.A. nežinau net ką dabar galvoti apie ją aš ir taip visą laiką dvejojau dėl jos, o dabar tai tikrai nežinau kaip pasielgti. tikriausiai kadangi eisiu dabar pas ją vasario pradžioje, tai reiks paklausti apie gimdymą ir su ja detaliau pasišnekėti apie tai. nes jei nelabai bus likusi šnekėti ir aptarti viską, tai tada sakiau - apsisuku ir išeinu.
kovinuke o tu kur dingusi? kaip ji tau?

Na nežinau, nežinau
Dėl natūralaus gimdymo. Visą nėštumą gydytojai kartojau, kad nenoriu gimdyti be nuskausminamųjų. Ji truputį net pasipiktino kokios nepasiruošusios gimdyvės šiais laikais Ji visada man sakė, jei viskas klostosi sėkmingai kam reik papildomų vaistų
Beje, mano draugė ir pas ją gimdė. Ji gimdymo metu prašė epidūros, bet gydytoja paaiškino, kad viskas vyksta sklandžiai ir labai gerai. Kad jei norinti gali suleist, bet neverta. Draugė pagimdė natūraliai ir labai džiaugėsi dėl to. Beje, ji ir toliau pas ją lankosi.
Man pačiai Arlauskienė gimdymą skatino, bet čia buvo pas mane problemos. Beje skatino po konsiliumo. Šiaip dar pačio gimdymo metu išlindo įvairių komplikacijų, bet vis tiek pati sugebėjau pagimdyti, tuo tarpu palatos kolegei (su tokiom pat bėdom) kita gydytoja padarė cezarį.
Viso gimdymo metu buvo šalta ir rami. Bet manau tokie gydytojai ir turi būti - į viską ramiai ir šaltakraujiškai reaguoti. Kaip gi kitaip
Po gimdymo irgi buvo užėjusi kelis kartus. Daugiau ir nereikėjo, o kam Mane apžiūrėjo kelis kartus, viskas tvarkoj. Ko gi eiti daugiau Su vaikeliu jau vaikų gydytojai dirba.
Žodžiu, aš šia gydytoja esu patenkinta ir dėkinga už nuostabią dukrytę

Gali spręsti, nes ji yra gydytoja ir turi tam reikalingų žinių, bent jau turi turėti. Kaip ir bet kuris kitas gydytojas. Esu girdėjus n atvejų kai atrodo viskas gerai, o gimdymą pasirodo jau seniai reikėjo skatinti. Šiuo atveju aš savimi pasitikiu mažiau nei gydytoja - jei ji mano kad reikia skatinti, paklausiu kodėl, ir jei atsakymas mane tenkina, aš pritariu. Svarbu klaust.

1. Lygiai tas pats buvo ir man - lankiausi pas ją viso nėštumo metu nuo pat pirmo mėnesio. Nuolat kartojau kad nenoriu jokio epidūro, ir ji sakė mane palaikanti - jei mama nenori, ji visada labai pritaria tokiam pasirinkimui. Klausiau apie kitas galimybes nusiskausminti, jei pasidarytų per "saldu" - man išsamiai papasakojo apie visus kitus būdus: intraveninį, šokinėjimą ant kamuolio, masažavimą, baseinus (ir apgeilestavo kad AK tokios galimybės nėra). Beje, gimdymas vyko labai sklandžiai, pagimdžiau per 3,5 val po vandenų nuleidimo. Maudimą pradėjau jausti praėjus valandai, o tikrą saldų skausmą - likus 45 minutėms iki stūmimo. Be abejo, tuo metu jau maldavau kad kažką darytų ir "duotų man kažko". Netgi tada ji man patarė pasinaudoti ne visa, o tik puse dozės intraveninių nuskausminamųjų, ir esu labai dėkinga už tokį pasiūlymą. Juk būtų taip paprasta daug negalvot, kišt visą poką į lašelinę ir tiek žinių. Vistiek jaučiau didelį skausmą, bet manau jis nebuvo taip baisiai žudantis. Gydytoja visą laiką, kaip ir akušerė nesėdėjo gimdykloje su mumis, bet aš tuo labai džiaugiuosi - manau nuolatinis jos buvimas mane būtų kiek varžęs. Nes keletą kartų per pačius stipriausius sąrėmius ir keikiaus , ir vyrą bariau, ir keturpėsčia su trumpais naktinukais aišku be kelnaičių po lovą ropinėjau... Užeidavo pažiūrėt laikas nuo laiko, bet kai jaučiaus rami, antrą gimdymo valandą su mumis sėdėjo ir kalbėjo - apie politiką, vaikus, maisto ruošimą, orą, knygas, keliones, bet ką. Buvo tikrai miela. Ir dar vienas dalykas - ruošiantis gimdymui jos klausiau ar yra galimybė gimdyti ne gulomis kaip dabar įprasta, o atsitūpus (domėjaus ir girdėjau labai daug nuomonių kad taip lengviau stumti kūdikį, nes veikia žemės trauka. Man tai buvo aktualu, nes abi dukros gimė dručkės). Ji pasidžiaugė, kad noriu padėti vaikeliui ateiti ir patikino, kad gimdyklos lovos transformuojasi, tad joje galima gimdyti pusiau tupint. Taip pat patarė apsilankyti AK, apsižiūrėti.
2. Daktarė gimdymo metu buvo rami, šaltakraujiška bet neabejinga. Kaip tik tai, ko man reikėjo.

Gulint pogimdyviniame skyriuje daktarė mus lankė kasdien, po vieną kartą, trumpai apžiūrėdavo mano krūtinę, pilvą, patarė dėl nuskausminamųjų (man labai skausmingai susitraukdavo gimda maitinant), taip pat dalyvavo gydytojų vizitacijoje apžiūrint mažylę. Šiuo atveju esu irgi dėkinga, kad jos vizitai buvo trumpi, ne per dažni, ir labai konkretūs, nes pogimdyvinis skyrius yra tikras "prochodnoi dvor" - koridoriais žmonės vaikšto šniūrais: lankytojai, daktarai, seselės, valytojos, maistą išduodančios moterytės, įvairiausią produkciją reklamuojančios agentės, ne į tą skyrių užklydusios pasimetusios personos... durų varstymo ir triukšmo koridoriuj tiek, kad buvau dėkinga kiekvienam, kuris kiek galima labiau apribojo savo buvimą mūsų palatoje.

Ką dar reikėtų pasakyt. Mokėjome mes mažiau nei dauguma kitų aukščiau parašiusių mamų, jei gerai pamenu 300 lt. Gydytojai nieko neminėjome kad mokėsime, nepaisant to ji mums skyrė daug dėmesio. Na, nebent ji tikėjosi kad mes "skolingi neliksime". Manau, kaip ir bet kuris kitas gydytojas.
Apžiūros jos kabinete būdavo ne per ilgos, tačiau tikrai netruko 10 ar 15 minučių. Tyrimus atlikdavo seselė (ir tai manau tikrai normalu, kiekvienas daro savo darbą), pasvedavo, surinkdavo duomenis. Daktarė juos analizuodavo, patardavo, klausdavo apie savijautą, mitybą ir kitus dalykus. Visada klausdavau kas neaišku, kad ir pačių absurdiškiausių klausimų, ir visada gaudavau į juos atsakymus. Jei nebūčiau pati nieko klausus, apžiūra gal ir truktų 15 minučių. Bet man atrodo, kad specialistui, dirbančiam toj srity daug metų, galbūt į galvą neateina kad mama nežino kad pvz laukiantis būtina valgyti pusryčius, stengtis nekilnoti aukštai rankų ar važinėtis dviračiu (beje, pastarasis draudimas man buvo labai keistas, kai laukiausi pirmosios dukros, ir jei nebūčiau prasitarusi mane tuo metu prižiūrėjusiam gydytojui kad turiu planą pasivažinėti dviračiu, jis nebūtų apstulbęs man aiškinęs kad aštuntam mėnesy girežtai to daryti negalima). Ką noriu pasakyti - reikia klausti, ir atsakymų į klausimus sulauksite.
Ir dar dėl žmogiškojo faktoriaus. Na, šis aspektas neginčytinas - visi mes skirtingi, ir kas tinka vienam, netinka kitam. Jei pasakysiu kad jūs nusišnekat, ir gydytoja Arlauskienė yra tikrai malonus žmogus, būsiu labai neteisi, nes toks buvo mūsų santykis. Daktaras irgi žmogus su savo charakteriu, tad beprasmiška ginčytis apie tai.
Pritariu tik tam, kad priežiūra nėštumo metu yra gana nepigi. Tačiau aš tam iš anksto buvau pasiruošusi, planuodama nėštumą ir rinkdamasi gydytoją suplanavau ir sumą, kurią žadu skirti priežiūrai. Jei žinočiau, kad nemokama priežiūra poliklinikoje man užtikrins tokias pat sąlygas ir kokybę kurią gavau pas doc. arlauskienę, nedvejodama rinkčiausi pirmąjį variantą. Deja, mano patirtis su poliklininkų ginekologais yra siaubinga, ir nevienkartinė, kiek teko girdėti ne mano vienos patirtis. Tad savo pasirinkimu esu patenkinta.
Rekomenduoti šią gydytoją kitiems galiu, tik pabrėžiu kad ne visiems tiks jos "profesionalo distancija", išlaikoma bendraujant su pacientu.
Ir nuoširdžiai užjaučiu visas mamas, kurių patirtis lankantis pas Arlauskienę buvo ne tokia maloni ar net labai nesėkminga. Klaidų pasitaiko visiems gydytojams, o kartais kentėdami dėl likimo mums siųstų smūgių esame linkę ieškoti kaltų, ir tai labai žmogiška. Tokiu atveju noriu palinkėti sėkmės mamoms, pasiryžusioms pabandyti dar kartą, ir gydytojai, kuri esu tikra, klaidų nedaro tyčia.

tiesa, dėl skatinimo. Mano gimdymą irgi kiek paskatinom, kadangi aš labai stipriai tinau, ir vaisių vandenų buvo labai daug. Nors pati lėlytė jautėsi gana neblogai, blogai buvo man, ir manau pasakoti nereikia koks pavojus kyla kai nėščiąją vargina itin didelis tinimas. Tad jei daktarė nebūtų sprendusi už mano lėlytę kada jai gimti, galėjome patirti ne tokius džiaugsmingus išgyvenimus gimstant dukrytei.

Manau, svarbiausia - tikėti gydytoju, jo žodžiais ir sprendimais. Jei kažkas nepatiko ar nerasta bendros kalbos, visada galima gydytoją pakeist. Todėl, jei tik yra galimybė, patarčiau iki gimdymo ieškotis, rinktis, apsispręst. Vis tiek ramiau laukt ateinančio vaikelio, kai šalia gydytojas, kuriuo tiki ir pasitiki.
Dėl skatinimo. Niekada nedrįsčiau ginčytis ar prieštaraut medicininiais klausimais specialistui. Kartais mamos sako, kad tik jos žino, kas geriausia vaikeliui. Nereikia pamiršt, kad gydytojas proceso metu atsakingas už 2 žmones, už 2 sveikatas ir gyvybes.
Apie A. Arlauskienę negaliu pasakyt, kad ji bloga gydytoja. Tiesiog mano patirtis leido suabejot jos profesionalumu. Gal truputį paaiškinsiu, kad nebūtų tuščiažodžiavimas.
A. A. man darė amniocentezę (vaisiaus vandenų paėmimas nėštumo metu, duriant adatą į pilvą). 1. Tą ji padarė 26 nėšt. savaitę, nors 26 - 28 sav. viena didžiausių priešlaikinio gimdymo rizikų )rizikų ; 2. prieš tai gydytoja turėjo atlikt tam tikrus tyrimus, o ji tik paklausė, kaip jaučiuosi, prieš pat procedūrą; 3. po visko aš turėjau būt paguldyta parai į ligoninę stebėjimui, nes tai buvo pavojinga intervencija + mano nėštumas ir taip buvo rizikingas (ji pati tą tvirtino nuolat). Be to, užuot įspėjus pailsėt, pasisaugot (nu tiek to jau tos ligoninės), liepė pačiai nunešt tyrimus į kitą pastatą, į laboratoriją .
Tos dienos vakare man prasidėjo sąrėmiai, sustabdyt gimdymo neišėjo, ir ryte pagimdžiau neišnešiotą sūnelį. Visi gydytojai sako, kad tą ir iššaukė amniocentezė, ir stebėjosi A. A. veiksmais, kurie buvo nesuprantami, nes echoskopas nieko blogo nerodė. Paprasčiausiai mano kraujo grupė -, vyro +. Girdėjau, kaip apžiūrėdama mane, gyd. Usonienė pasakė Daunoravičiui - eksperimentas.
Suprantu, kad gydytoja nenorėjo ir nesitikėjo tokios pabaigos, nieko nedarė piktybiškai. Tiesiog gal reikėjo būti truputį atidesniai, dabar, manau, ji žiūrėjo į viską atmestinai, o tai neleistina profesionalui.
Apie žmogiškumo faktorių neverta kalbėt, kiekvienas pacientas ir gydytojas jį supranta savaip.
Dėl gimdymo pas ją. Patarčiau nueit, susirast, įsižiūrėt. Aš galiu šnekėt tik iš savo varpinės. Yra gerų pavyzdžių ( ir, tarp kitko, daugiau nei blogų), kai viskas pavyko sėkmingai, kai mamos dėkingos šiai gydytojai už savo stebuklėlius.
Štai Gerosios pavyzdys - ji augina nuostabią dukrytę, kuriai į pasaulį padėjo ateit ši gydytoja.

Ir as gimdziau pries 4 metus pas sia gydytoja. Man ja rekomendavo vienas vyro pazystamas gydytojas. Pries gimdyma apsilankem pas ja privaciam kabinete, uz apziura sumokejom 200 lt, pasirode tuomet brangoka, bet kai laukiesi pirmagimio, ne tai buna svarbiausia. Kadangi mano gimdymas buvo suplanuotas, zinojau kad gimdysiu pirmadieni nuo pat ryto, tai A.A. atejo 9val. ryte, o paskui tik kas 3 val. paziureti kas naujo ivyko. Dazniau lankesi akusere Remeikaite, kuri man labai patiko. Bet kai reikejo gimdyti, mano gimdyme dalyvavo dar ir Ziobakiene bei Usoniene, nes pries gimdyma gulejau Ziobakienes palatoje, o Usoniene atejo i vakarini budejima. Nebuvau patenkinta A.A. darbu, nes kaip supratau po gimdymo, kai sekancia diena kita gydytoja apziurinejo susiuta tarpviete labai nusistebejusi paklause, kas man cia TAIP susiuvo, tai kai pasakiau pavarde, tai taip reiksmingai nutylejo ir daugiau nieko nepasake. Ponia Arlauskiene po gimdymo nebuvo atejusi nei karto. Sumokejom jai uz gimdyma 400 lt, bet nebuvo patenkinta, vaiksciojo visa susiraukusi. Beje, mano palatos kaimyne gimde kartu su manim vienu metu gretimoje gimdykloje, nebuvo su niekuo is anksto susitarusi, o personalas buvo tas pats kaip ir pas mane, nes pabaigoje nuolat vaiksciojo ziureti tai pas ja, tai pas mane.
Dabar laukiuosi antra karta ir tikrai nesitarsiu su ta pacia gydytoja, nes truko demesingumo ir paprasto malonaus bendravimo.

nu va, išties kiek žmonių tiek variacijų - pirmą dukrą gimdžiau Klaipėdoje, ir nors akušerė buvo labai šauni ir meili, bet susiuvo LABAI negražiai, bet kaip, guzais guzais. Antrą kartą gimdydama galima sakyti netgi norėjau kad kirptų ar plyštų, nes tuomet randą būtų galima pataisyti. Tai va, Arlauskienei teko tas malonus darbas, ir daktarė jį atliko labai kruopščiai. Rezultatas labai geras, randas gražus, nedidukas ir jo beveik nesimato.
Skaitydama mamų atsiliepimus, negaliu ginčytis, matyt doc. Arlauskienė išties kartais dirba kiek atmestinai, tačiau labai džiaugiuos kad mano atveju to nepasitaikė ir savo kailiu teko patirt tik gerus dalykus.

Hm................Nu ir prisiskaiciau mamytes apie gydytoja:)Dviprasmiskos mintys kyla.....
Pati pas ja lankausi, gimdyt ruosiuosi irgi pas ja, nors gimdymas dar tik geguzes gale.
Asmeniskai man kol kas ji labai maloni. O kai pagimdysiu - tada ir as parasysiu savo atsiliepimus apie ja.
p.s. o gimdymas pas ja kainuoja, kaip skaiciau, nuo 300 iki 700 litu. Klausimas kyla - ar sumokejus 700 litu, ji dazniau ateis i palata?

Manau, kad dažniau neateis. Ir dar manau, kad 700Lt kiek aukštoka kaina. Siūlau mokėt ne daugiau 500Lt. Vistiek mokėsi po gimdymo.
Aš pati mokėjau 400Lt, ir daktarė lankėsi kasdien po 1-2 kartus, dalyvavo net vienoje vizitacijoje su kūdikėlių daktarais, papildomai mane apžiūrinėjo.

Sveikutes,

na as jungiuosi prie tu mamyciu kurios nepatenkintos doc.Arlauskiene. As pas ja gimdziau savo pirmaji vaika. Nestumo prieziuros metu man irgi kilo visokios abejones del sios gyd, o vyrui apskritai jinai nepatiko,nes ir visada veluodavo (jinai dar nedirbo privaciame kab) ir pastoviai reikedavo visko patiems klausineti,o ji tiesiog atsakydavo kad viskas gerai ir tiek. Kai kelis kartus bandem skambinti del blogos savijautos jos telefonas visada budavo isjungtas. Artejant gimdymo terminui pas mane viskas kaip visada buvo GERAI,isskyrus tuomet kai paaiskejo,kad 2002 03 14 ruosiamasi uzdaryti kilinika remontui,tuomet atejus pas gyd as isgirstu kad pas mane placenta subrendo anksciau laiko(nors pries savaite net uzuominos apie tai nebuvo,kaip visada buvo pasakyta viskas GERAI),t.y. ji jau II laipsnio ir reikia iskviesti gimdyma.Mes aisku su vyru pasimete na jei reikia tai reikia tuo labiau gyd nuramino kad vaikas jau isnesiotas nieko cia tokio.Kita diena atvaziuojam jau su krepsiai ir prasideda skatinimas,pradzioje tabletyciu pagalba,deja pas mane niekas ten nepasiruose taigi jokio pasistumejimo i prieki,o kita diena jau turi buti uzdaromas patologijos skyrius.Tuomet vakare pasikviecia mane budinti gys ir sako gulkis vaikeli paziuresim kaip tau ten sekasi,staiga pajauciu beprotiska diegianti skausma,o jinai man sako kentek kentek ,paskui man tik aciu pasakysi.Pasirodo jinai rankomis man istiesino kakleli ir dar kiek galejo tiek ji parvere.As nemoku apsakyti koks tai skausmas,na tikrai galima drasiai lyginti su gimdymu. Ir dar iseinant sako ,o dabar su visais krepsiukais leiskis i gimdykla,tai buvo 14 dienos 21 val. Visa nakti as pragulejau ant kusetes be jokios gimdymo veiklos,dar man sako pabandyk uzmigti,o kaip uzmigti kai girdi aplink gimdancias mamas ir dar pati esi nezinomybeje.Tiesa vyro neleido pasikviesti,atseit naktis ,nera ko cia vaziuoti tuo labiau tikrai sia nakti negimdysi,ryte ateis jusu doc ir viska issiaiskinsit.O ryte doc pareiske kad reikia praplesti vandenu pusle nes niekas nevyksta ir leisti skatinamuosius i vena. Taip po zaibisku dvieju val as jau supavau savo sunu.Per dvi val man prasivere 8.5 cm (1.5 buvo praplesta rankiniu budu).Saremiai leke vienas po kito,nebuvo kada net atsikvepti,bet as vistiek po gimdymo vyrui ir visoms draugems sakiau kad tas gimdymas tikrai nera taip baisu (kol nesuzinojau su antru vaiku kas tai yra tikrai naturalus gimdymas ). Beje gyd sumokejom 800 lt,neskaitant uz kiekviena vizita dar po 100lt.Taigi kaip veliau issiaiskinau kad II laipsnio placentos subrendimas yra norma 37-38 sav kaip ir pas mane buvo ir tikrai dar galima nesioti vaikeli nekeliant jam pavojaus.Beje su savo mazaja lygiai taip pat 37-38 sav turejau subrendusia placenta ir puikiai isnesiojau iki naturalaus gimdymo pradzios.Taigi manau kad visas sitas skubejimas buvo tik del klinikos uzdarymo.O tas gimdymo skatinimas atsiliepe mano suneliui,jam jau beveik 5 metukai ,o mes turim nezymu kalbos atsilikima.Jau kai jis gime jam diagnozavo viso kunelio padidejusi raumenu tonusiuka,o nuo 2 metuku pastebejau kad jis labai negraziai taria garsus ir tada prasidejo musu zygiai per logopedus,neurologus ir t.t. Yra diagnozuotas judesiu lengvas sutrikimas,smulkiosios motorikos sutrikimas, viso kuno spastika ir nezymus kalbos atsilikimas.Ir kai as vis klausiu gyd ar tai paveldima ir nuo ko gali kilti tokios problemos,tai visi gydytojai isklause musu istorija linke manyti kad tai butent gimdymo traumos pasekme.Aciu Dievui mano maziui sparciai gereja,jau susitvarkem smulkiaja motorika ir judesiai normalizuojasi bet patikekit ,kiekviena karta kai as pagalvoju kad galejau viska pakeisti,galejau nueiti pas kita specialista ir tiesiog isgirsti antros nuomones ar tikrai reikia taip skubiai kviesti gimdyma man visada uzplusta kaltes jausmas,kad as esu kalta del savo vaiko sutrikimu TAi tiek blogu prisiminimu is gimdymo pas doc.Arlauskiene.
Zinoma apie antro vaikelio atejima i si pasauli doc prieziuroje net nebuvo minties ir labai dziaugiuosi kad deka nuostabios gyd Variakojienes (Traku ligonine) as patyriau kas tai yra naturalus gimdymas.Tai tikrai nesulyginami dalykai.Lenkiuosi zemai pries tokius kaip gyd.Variakojiene.

O man kaip tik patiko jos dalykiškumas, be jokių ten saldybių ir pagrąžinimų Gal ir be šypsenos kitą sykį ar griežčiau, bet juk ne vaikų darželis ten, o ligoninė ir važiuojam ten ne linksmintis, o "rimtą darbą dirbti"...

P.S. sisiuvo be priekaištų ir lankė kasdien (tas trumputes tris dienas)...
Papildyta:


Šiaip jau tokia ir yra tipinė priežiūra, jeigu nėštumas vystosi normaliai ir nęščioji niekuo nesiskundžia

Gimdziau daugiau nei pries 2 metus pas A.Arlauskiene, bet antro negimdyciau pas ja. Perskaiciusi atsiliepimus apie ja galutinai isitikinau kad jos gimdyves pagimdo pagal jos plana, o ne tada kada vaikui geriau.
Mano gimdyma taip pat skatino, nors visikai nebuvo reikalo, tiesa reikalas buvo tas kad mano gimdymo diena buvo nustatyta antradeinis t.y tada kai ji dirba privaciai ir butu daug pinigeliu nuplauke. Liepe atvaziuoti i ligonine pirmadieni 9 val., motyvavo tuom kad kaklelis atsidares 3 cm ir nera ko ilgiau laukti. O as visiskai zalia neisivaizdavau kad skatinimas gali kenkti kudikiui . Tai va pagimdziau kazkur per 2 val., paskatino kaip reikiant nes kalklelis pilnai atsidare turbut per valanda nuo skatinimo pradzios ir saremiai buvo nerealiai skausmingi ir vienas po kito . To pasekoje pas vaika buvo raumenu tonusas labai padidejas ir siaip neramus buvo, neurologe sake kad skatinimo pasekme. Tuo metu dziaugiausi kad nereikejo ilgai kankintis, bet dabar tikrai nebeleisciau skatinti vien del jos patogumo.
O ta saldzia sesele prisiminus net nupurto .
Daugiau jokiu priekastu jai kaip gydytojai neturiu maloni , konkreti, rami. Prieziura nestumo metu esu visiskai patenktina.