mokausi namuose

šiaip aš iš esmės esu labai netradicinis žmogus , kadangi esu iš Hare Krišna bendruomenės. Taigi būti "baltai varnai" man ne naujiena. Kiekviena visuomenės grupė, pasirinkdama mokymą namuose, turi labai skirtingus motyvus ir priežastis. dažniausiai tai renkasi tikinčiųjų bendruomenės ( bent aš tai pastebėjau). žinoma mokymą namuose pirmiausiai pasirinko krikščioniškos bendruomenės tik vėliau aš radau nuorodas iš mūsų organizacijos tinklalapio į krikščioniškus home schooling puslapius. tačiau aš manau, kad Hare Krishna nėra vienintelė priežastis. dar dvi mamos iš mūsų bendruomenės prieš mane bandė, tai daryti, tačiau jos atidavė savo vaikus į mokyklą. aš to daryti neketinu. matomai todėl, kad lankausi ivairiuose interneto puslpiuose, domiuosi apie home schooingą ir buvau šios idėjos iniciatorė.( žinoma jos man labai padėjo , kadangi jų vaikams atėjau pirmiau likas eiti į moyklą ir pagrindiniai sunkumai krito ant jų pečių) kitų tėvų patirtis ir pasakojimai, o ir vaikų pasiekimai suteikia man jegų.mano tikslas nėra išauginti vunderkidą, mano tikslas leisti vaiko asmenybei pasireikšti, o ne ją užspausti. skaičiau tėvų pasisakymus, kurių vaikai, mokydamiesi namuose tapo labai sėkmingais verslininkais dar labai jauname amžiuje ar laimejo tokias olimpiadas kaip National Geography ( tarp kitko ten tikrai labai nemažai laimi vaikai, kurie mokosi namuose) ir kitų.
mano tikslas laiku pastebėti ir sugebėti vaiką nukreipti ten, kur ijs gali pasireikšti labiausiai ir neprievartauti jo ten, kur jo laukia visiška nesekmė.
ir matyt aš kaip ir visos mamos labai myliu savo vaikus ir noriu jiems paties geriausio. ir dar šiokia tokia patirtis su savo vaikas mane verčia tikėti, kad einu geru keliu kuris, kaip jau taip pat pastebėjau, pareikalaus nemažai jėgu .

ps
vakar atsiskaitėme " Pasaulis ir aš". buvo smagu . mokytoja berods buvo patenkinta ( bet tai atskira tema). atsiskaitinėjame du kartus per metus.

Na tu tikrai saunuole.
O kad vaikai labai isbalansuoti ir save ismete mokyklose tai faktas.

Jei buciau ka nors zinojusi apie sia programa, savo dukra buciau mokiusi namuose, nes pradine jai nieko gero nedave, tik uzmuse veikluma, iniciatyvuma, bei ikale, kad negalima reiksti savo nuomones.

Svajokliui: na tiesiog gyvenimas mane šiek tiek užgrūdino ir aš pripratau,kad mano nuomonė nebūtinai sutampa su kitų nuomone ( labai dažni atvirkščiai), todėl pasiryžti vaiką mokyti namuose man tikrai nebuvo sunku, tuo labiau,kad ir vyras buvo griežtai prieš mokyklą. taigi menkas čia didvyriškumas

Relai:
pilnai jus suprantu. man net baisu apie tai pagalvoti, nors kartais man pačiai išauklėtai tarybinės sistemos reikia labai rimtai apgalvoti savo pačos elgesi su vaikais ir save sustabdyti. nors tiesa sakant maniškei mokinukei tikrai netrūksta drąsos pareikšti savo nuomonei. kai atsiskaitinėjome " Aš ir pasaulis " ji nesidrovėjo pareikšti nuomone, kad mes nevalgome grybų ( kai palietėme temą apie miško gėrybes) ir pareiskė, kad esame vegetarai, pridurdama, kad kiekvienas gali pasirinkti tikėjimą. įėjusi ji paprašė mokytojos,kad ji užsirašytų jos vardą ( kadangi jis neįprastas), o išeidama, kai mokytoja jos paklausė ar ji nebijojo čia ateiti, ji pareiške, kad mokytoja ne daktarė, todėl jos bijoti tikrai nereikia. pernai metais atsiskaitinėjome pas kitą mokytoją, tai jaučiau, kad ji neleidžia pasireikšti vaikui, šiais metais mokytoja pasikeitė ( kadangi aš pati paprašiau palikti dukrą antrais metais) ir manau,kad gavome geresnę mokytoją . kai atėjome atsiskaitinėti, ji pirmiausia supažindino su klase, po to padavė popieriaus ir pieštukų ir paprašė nupiešti save, kai ši buvo maža. visa apklausa vyko piešiant, taigi nors dalis dėmesio ir buvo nukreipta į piešinį, pokalbis vyko gana sklandžiai. nors žinoma dar laukia lietuvių kalba ir matematika.

Taip, mano dukra isejo i mokykla labai stipriai pasikausciusi ziniomis, ivairiose srytise. Taciau pradine jai buvo tikras stabdis. Negaliu kaltinti mokytojos, nes ji buvo nuostabi, kalta pati sistema. Dukra pradineje tesimoke du metus, bet ir to pilnai pakako, kad atmustu nuo daugelio dalyku. Ji daznai gincidavosi su mokytoja, del savo tiesu(pvz. kad gyvate stuburinis gyvunas, mat mokytojai atrode priesingai) Taciau visa klase tikejo mokytoja ir maniskei belikdavo uzsiciaupti. Jei pratybose ji atsakydavo placiai, apie vidaus organu funkcijas ir tt. Viskas budavo graziai nubraukta. Dukra labai domejosi gamtos mokslais, dar nelankydama mokyklos, galejo placiai diskutuoti, stebindama net tos srities specialistus. Pradejus lankyti mokykla jai dingo upas kazkuo dometi. Jos zinios buvo priimtos kaip netinkamos, o klasiokai eme ja laikyti keistuole, todel kad si tiek daug "nusisneka". Pabaigus pradine, padetis pasitaise, nes visus dalykus moko, butent tos srities zinovai. Taciau upas dometis placiau dar negrizo.

Nu cia tai baisiausia,kai vaikas nusodinamas ir praranda bet koki domejimosi dziaugsma.
Bet patikekit Lietuvoje vaikai daug protingesni,negu pvz.Norvegijoje.Cia mokyklos sistema visai tragiska.Vaikai atsipalaidave ir visko zino tik po kruopelyte, pavirsutiniskai.
Tai mano vaikia buna nepatenkinti ,kai reikia kazkoki projekta (istorijos ar gamtos mokslu) padaryt ir as vos ne verciu juos paskaityt papildomai knyga ar kokiu faktiniu straipsniu.Tai vienintelis atsakymas kam to reikia?Mokyklai uztenka ir vieno puslapiuko prirasyto.
Tai va as ir bandau sudomint kazkuo nauju ir pratest senus interesus.Oir lietuviu kalba mokomes namuose.Nes as tos nuomones,kad ir kokioj saly tu busi, nesvarbu kiek metu,ar kokia pilietybe turesi tu vistiek busi Lietuvis.Ir manau,jog nei mano tevai ,nei seneliai nenusipelne to ,kad lauzit liezuvi kalbant su Savais anukais.

Na gal cia biski ne itema prirasiau ,atsiprasau.

Sveiki, as irgi noreciau isiterpti i jusu diskusija. Mano vaikas turi raidos sutrikima, jam sunku mokytis mokykloje, bet kadangi jam labiausiai sutrikes bendravimas ir socialine saveika, tai as manau, jog jam butina lankyti mokykla, kad ten mokytusi bendrauti ir buti kolektyve. Bunant kartu su kitais ir matant, kad jie mokosi visus tuos dalykus, kas yra vadovelyje, mano sunus irgi jaucia pareiga mokytis. Siaip jis niekuo nesidomi ir pats nenori nieko mokytis. Mums paskirtas namu mokymas, bet mes lankome visas pamokas mokykloje. Cia susiduriame su problemomis apie kurias rase Amrita, Rela ir dar didesnemis. Musus tikslas ismokti bendrauti - o bendravimo cia labai mazai, vaikai mano vaika dazniausiai ignoruoja, kartais ir jis pats salinasi bendravimo, taigi i ji jau nebekreipia demesio. O pamoku metu vyksta tik ziurejimas i lenta ir i sasiuvini. Musu integracija susiveda i uzduociu atlikinejima su kitais vaikais. Todel labai spaudziames su pamokomis, kad islaikyti ju mokymosi tempa - programos nesamoningos, labai apkrautos, sudetingos. Daug tekstu, bet is ju mazai naudos. Matematikoj suoliuojama nuo temos prie temos. Pasaulyje irgi teme veja tema, bet nei viena normaliai neisnagrinejama, nei prie vienos neapsistojama. Manau, kad sveikiems vaikams tai ugdo hiperaktyvuma ir pavirsutiniskuma, be to, vaikai labai spaudziami. Prie visu minetu minusu nerandu, kur mano vaikas galetu buti mokomas kitaip, kur jam butu geriau. O mokytis namuose man labai baisu, kadangi tada vaikas bus uzdarytas tarp keturiu sienu ir nebetures net minimaliu kontaktu su vaikais, nematys sveiku vaiku elgesio modelio. Be abejo, mokydamiesi namuose savo nuoziura, mes galetume mokytis letesniu tampu ir tai, ko man atrodo, kad jam reikia.

Svajokliui:
Girdejau, kad Norvegijoje taikomas kitoks moymas mokyklose. Kad tai kas man labai nepatinka - vien ziurejimas i lenta ir i sasiuvini - tan yra kitaip. Kad ten vaikai daugiau mokomi per patyrima. Kad nagrinejant kazkokia tema ten ne vien suoluose sedima - tas daiktas paciupinejamas, kitaip prie to prieinama. Gal ir programos ne tokios perkrautos? Viena mergaite grizusi is Anglijos ketvirtos klases Lietuvoje galejo eiti tik i antra klase. Anglijoje jie daugiau zaidzia ir taip neskuba apsikrauti akademinemis ziniomis. Kaip Norvegijoje?

Na labai jau skiriasi cia tie mokslo metodai.Ir kartais tikrai ne i gera.
Vaikai super atsipalaidave.Gauna namu darbus 2sav i prieki.Tai sunus tai padaro
per 2 dienas,o dukrai reikia daugiau nes ji jau 8 klasej tad ir viskas ten griezciau.

Na o pagal bendra tai vaikams iki 3 klases mokymas vyksta zidimo forma (vos ne kaip geram Lt darzelyje).nuo 4-7kl. jau mokosi daugiau bet neperkrautai.Paskui jie pereina i paugliu mokykla ir mokosi ten nuo 8-10kl.na tempai cia pasparteja.Ir pvz geografija,geometrija,braizyba,astronomija ir kt.dalykus jie nesimoko istisus metus.Tai buna etapais pvz.3 men mokosi geografijos kitus 3men geometrijos o paskui sugryzta vel nuo pradziu.Tad gal tie dalykai nenusibosta taip.O po 10klases mokiniai zigiuoja i tolimesnio mokymosi mokykla (jei verciant pazodziui) tai buna 3metai jei tu ruosies studijuot toliau ,o jei renkies specelybe tada tie 3 metai +2 su specelybes mokymosi.
Na tai cia truputi kitokia sistema ir kitoks vaiku apkrovimas.Ir fainiausia,kad vaikai nebijo o net nori eit i mokykla.

Dar vienas idomus faktas,kad Norvegijoj antrameciu nera.Jei vaikas silpnesnis tai jam bus sukurta spec.programa.Mokykloj visi labai geranoriski (mokytojai ir kt.darbuotojai) visur yra psichologas kuris tikrai daug padeda.Mano sunus labai aktyvus ir turi problemu del susikoncentravimo,Tai klasej buvo 3 vaikai kuriems reikejo papildomo demesio ir buvo skirtas papildomas specialistas kuris labiau sefavo ir padedavo butent jiems.Jie labai jau stengiasi del vaiku.
Seip klases nemazos 18-26 vaikai bet jie turi (nuo 1-7kl.) po 2mokytojus klaseje ir daznai buna dar koks studentas ar mokytojo asistentas.Daug vaikai dirba grupese.

Na kartais baisu kai pagalvoji koks skirtumas tarp mokuklu Lt ir No.Tai maniskai ir negaletu lankyt klases pagal amziu.

mamai9 ir Svajokliui
manau, kad musų švietimo sistema dar neatsikratė komjaunuoliško spartaus žengimo į šviesūjį rytojų. visi kažkur skuba.maniskė paėmė pieštuką į rankas šešerių metų. ji niekuomet nežaidė su lego ar kaladėlėmis. į visus žaislus reagavo skeptiškai. iš jų visų dėliodavo įvairias figūras ir ne duok Dieve, jei netyčia kurią nors eidama pakreipčiau į kitą pusę.raides ji pažinojo jau dviejų, bet iki skaitymo dar buvo toli. laukiau,kol pati pradės. tiesiog pajutaukad jau galima. ji labai vidinis zmogus. ji iš tų vaikų, kurie viską stebi, renka ir po to staiga prasiveržia. ji ir skaičiuoti taip pradėjo. viena diena kai jai buvo penkeri aš jai parodžiau kaip reikia skaičiuoti. tai truko penkias minutes. to pakartoti ji nesugebėjo ir aš tai alikau vėlesniam laikui. daugiau prie to negrįžau. maždaug o pusės metų ji, vieną dieną važiuodama mašinoje staiga pradėjo skaičiuoti pirštus. tas pats buvo ir su skaitymu. aš jos neverčiau ir prie jos nesėdėjau. ji tai pradėjo daryti pati ir vėl važiuodama mašinoje, pradėjo skaityti miestų pavadinimus. palikau ją antrus metus todėl, kad , kaip jau miėjau ji paėmė pieštuką į rankas tik šešerių metų. josi visai nedomino. nei piešimas su spalvomis, nei su dažais. viską ignoravo. šešerių ji šiaip ne taip pradėjo rašyti pagaliukus. na tiesiog rašymas jai buvo košmaras. aš jos neverčiau kadangi jaučiu savo vaiką ir žinau, kad tai per anksti. dabar ji neblogai rašo ir mes tobulinme savo dailyraštį. dabar ji noriai ir lengvai gali pakreipti raideles kaip jos ir turi būti. tarp kitko ji kiauras dienas piešia ir tai jos megiamiausias užsiėmimas. ir ką pastebėjau, kad jai svarbu ne šiaip sau piešti, bet padaryti tai gerai. perku spausdinimo popieriaus blokus ir per mėnesį jų nelieka. dabar ji tobulina veidą. jai svarbu teisingai nupiešti akis ir nosį. ji pastoviai " treniruojasi". nuorudens planuoj ją pavežioti pas viena dailininkę ( kuri yra mūsų bendruomenės narė). ji anksčiau mokino vaikus dailės. mano mergina to labai laukia. aš jau anksčiau pastebėjau, kaip ji laiko pieštuką, kaip žiūri į objektą, kurį piešia ir pamaniau,kad tai jos arkliukas. aš neturiutikslo iš jos padaryti profesionalios dailininkės. tiesiog tai pasimatys ateityje. aš pati iš viso meno neišmanau. tiesiog daugiau esu logikė. visą tai rašau ,norėdama pasakyti,kad aš veikiu stebėdama savo vaiką ir stengiuosi jam padėti.
mes namuose taip pat pirma mokinomės skaitymą, rašymą, pasaulio pažinimą kartu su jais ir tik po to mėnesį matematiką. dabar matematikos jau dvi savaitės nevartėme. viską virškiname. rytoj atsiskaitinėsime rašymą ir poryt matematiką. taigi rytoj matematiką šiek tiek žvilgtelėsime.tačiau jau iš šio pusmečio pstebėjimų, manau,kad reikėtų daryti galbūt trijų savaičių pertraukas, o aš dalinau visą laiką per pusę. kitą metų pusę pabandysime kitaip.

palikau ją antriems metams todel, kad kaip jau minėjau ji yra iš tų vaikų, kuriems reikia viską pirmiausiai sugromuliuoti viduje ir tik po to jis gali tai išreikšti išoriškai. pvyzdžiu ji gali nesugebėti parašyti raidelės taip kaip gali parašyti bet koks šešemetis ar septynmetis vaikas. ji metus gali nesimokyti to daryti, taciau sukakus aštuoniems metams ir truputį pasimokiusi ji gali pradėti rašyti kaip ir kiti aštuonmečiai ir net dailiau. taigi aš nusprendžiau jos nespausti ir nsistengiau paruošti jos atsiskaitymams, kaip to reikalauja programa. metu gale net neatsiskaitinėjau, o paprašiau palikti ją antriems metams. gali būti, kad ateis laikas ir mes pereisime dviejų metų programą per vienus metus ir tai visai tikėtina, tačiau aš linkusi įsiklausyti į vaiką. šiandien atsiskaitinėjome skaitymą ir rašymą. esmė ta, kad ji nuo pat pradžios bando suprasti skaitomo teksto prasmę ir jai buv labai keista kai pradžioje skaitėme pavienius žodžius. ji vis bandė rasti tarp jų ryšį. ji negali aklai imti ir skaityti. šiandien mokykloje skaitėme dar neskaitytą tekstą. tema buvo Kas pakels mamą. ji iškarto žvilgtelėjo į paveiksliuką ir pamatė ten mamą, mergaitę ir lėlytę. ji tuojau pat suvokė, kad pavadinime eina kalba apie " mamą" mergaitę . ir ji pasakė mokytojai, kad ta mergaitė matyt sugalvojo pavaidinti mamą. aš tiesą sakant tik dabar supratau to pavadinimo esmę. kai ji skaitė ji po kiekvieno sakinio sustodavo ir žvilgteldavo į paveiksliuką bei atidžiai apžiūrinėjo visą puslapį, ieškodama ar neras ko nors , kas būtų susiję su tekstu. ir tai ne pirmas kartas. namuose ji taip pat skaito apgalvodama kiekvieną žodį,paberdama daugybę klausimų. norėčiau paminėti, kad ji nekalbėjo beveik iki trijų metų, bet kai prakalbo, tai negalima sustabdyti. daugybė klausimų. vakarais pasiima knygą apie Krišną ir veržiasi pas tėvelį su įvairiais filosofiniais klausimais. nežiurint visko jos atmintis nuo pat mažens buvo stebinanti. ji labai mėgo eiliuotus tekstus ir atvertus knygelę , kur po piešiniu buvo posmas, ji tuojau pat jį pasakydavo mintinai ( prieš tai jį būdavo girdėjusi vieną ar du kartus). jai tuomet buvo keturi metukai.

taigi kiekvienas vaikas individulybė ir mano manymu nemokytinų vaikų nėra, tik kartais reikia išlaukti tinkamo momento. nereikia skubėti, nors kartais to ir labai norisi. kartais norisi vaiką ir paspausti, bet tik todėl, kad mus taip mokino. manau, kad šiek tiek disciplinos reikia, bet ji turi būti proto ribose.

šiandieną mokytojai paminėjau, kad kartais kai mergaitė ko nors nesupranta, ji užsidaro. mokytoja pasakė, kad tai daro dauguma vaikų, tačiau aš labai bijau to užsidarymo. todėl kai tai įvyksta ir aš pamatau, kad mano vaikui sunku ką nors suvokti, aš laukiu tos akimirkos, kai jam bus lengva.

Ačiū už atsakymą

Ar tu nemanai kad tavo aprašytas pvz. su tekstu ir paveikslėliu parodo tavo metodikos žinių trūkumą? Iki kokio amžiaus ketini mokyti namie?

Aš tik klausiu, jei ką, tikrai noriu suprast.

na tiesiog tas pavyzdėlis parodo man dukters pastabumą ir sugebėjimą mąstyti. ( kaip ir anksciau aprasytas mano pavyzdys, kai dukra pastebejo kad mokykloje dirba ir mokiniai,kai tuo tarpu knygos autoriai mokinių į dirbančių mokykloje sąrašą net neįtraukė). na o kas liečia įvairias metodikas. tia aš renkuosi tai kas man atrodo tinka mano dukrai. aš vadovaujuosi savo stebėnimais ir nuojauta. ji manęs kol kas nepgavo. mes mokininomės skaityti ne pagal Šaltinėlį. ir aplamai dauguma šios knygos tekstuų turi labai mažai ryšio su paveikslėliais. pratybų sąsiuvinį taip pat pasirinkome kitą. esmė ta,kad atsiskaitėme ir rašymą ir skaitymą ( gerai. mokytoja buvo patenkinta tik patarė dabar didinti rašymo tempą) ir matematiką ( mokytoja pastabų neturėjo).

jei vaikas pradėjo mokytis namuose, tai manau, kad jis turi taip tęsti iki pabaigos. manau mums neblogai sekasi.

na mokytojos pagyrimų neminėsiu ( vis tik tikiu nužiūrėjimais )