QUOTE(Amrita @ 2007 01 23, 19:38)
prieš kurį laiką svečiavomės pas mamą ir vėlai vakare rodė filmą apie labai gabų indų berniuką. aštuonerių ar pekerių metų jis sėkmingai atliko pirštų atskyrimo operaciją. na tai išites gabus vaikinas, norintis rasti būdą kaip išgydyti vėžį, tačiau Londone, kuomet jam darė įvairius testus, norėdami ištirti jo intelekto koficientą, pastebėjo,kad jis atsilieka nuo savo bendraamžių realybės suvokime. mkslininkai, kurie su juo bendravo, jam patrė kad , kuomet kas nors jam darys spaudimą ( ty tikėsis iš jo kokio nors nepaprasto rezultato), jis turėtų žingtelėti žingsnelį ar du atgal. čia tik šiaip pamastymam

gal jūs pačios tai matėt

čia nenoriu pasakyti,kad blogai jei vaikas domisi daugiau nei jo bendraamžiai. tiesiog norėjau paminėti šį atvejį. berniukas atrodė sutrikęs. nors vėl nežinau... ateitis parodys.mano nuomone žmonės labai skirtingi ir mes apie kitų galimybes sprendžiame pagal savo. manau tėvai turi kiek galima padėti savo vaikui, bet nieko iš jo nesitikėti.jokiu būdu nenoriu šios situacijos lyginti su Relos situacija, tačiau galbūt kažko galima pasimokyti.
Apie gabius vaikus esu maciusi daug reportazu, visiems jiems kazko truksta, jiems vieno duota su kaupu, o kaiko visai nera. Maniske pradejusi bendrauti su vaikais daug ko nesuprato, buvo kaip kudikelis pries juos, nors ir galejo neuzsiciaupdama paskoti apie visata, zemes sluoksnius, atomus, molekules, lasteles, uolienas, fosilijas ir dar daug daug visako, taciau jos socialine raida buvo atsilikusi, dar ir dabar ji ne viska suvokia taip kaip kiti tokio amziaus vaikai, ji be galo naivi, neturi jokio gudrumo, jos mastymas gylus ir ne kiekvienas supranta ka ji nori pasakyti, o ji nesupranta kuno kalbos, jai gali pasirodyti, kad zmogus pyksta, nors jis visiskai viskuo patenkintas. Taciau ji mokosi pazinti zmones ir jai neblogai sekasi, nors naivumo dar per akis.
As tenoreciau, kad mano dukra butu laiminga, kad pasirinktu ta sryti, kuri jai teiktu malonuma. As nesistengiu jos kreipti nei i viena nei i kita puse. As netgi jai neleisciau iki velumos sedeti prie knygu, jeigu jai to reiktu, man jos sveikata svarbesne. Siaubingai nenoreciau, kad mano vaikas astuoniu metu butu profesorius ir destytu universitete

as uz vaikyste, kai maniske susidomejo matematika ir isprende tryju klasiu pratybas ir prase kad nupirkciau ketvirtos, nepirkau

nes pamaniau, kas per daug tas nesveika