Endometriozė

Mano istorija prasidėjo dar 2003 metų rudenį, kai su vyru nutarėme, kad jau laikas susilaukti mažylio. Prieš tai - neskubėjome, nors jau du metus susituokę gyvenom. Aš vartojau KT Logest ir vargo nematėm. Na, kaip minėjau, nutarėme susilaukti mažylio. Aš mečiau gerti tabletes, nuėjau pas ginekologę pasitikrinti ar viskas gerai ar galiu drąsiai bandyti pastoti. Ji užtikrino, kad viskas OK, liepė gerti folio rūgštį ir tiek. Praėjus lygiai mėnesiui po apsilankymo pas gydytoją, vieną vakarą maudydamasi duše staiga pajutau beprotišką skausmą pilvo srityje, iš skausmo net radėjau vėmti. Vyras mane išnešė iš dušo, iškvietė greitąją ir ši nuvežė į ligoninę. Ligoninėje iš karto ehoskopavo ir nustatė, kad renkasi kažkoks skystis. Tai buvo vidinis kraujavimas, kurį sukėlė plyšusi geltonkūnio cista. Kaip vėliau mane iš karto laparoskopijos būdu operavusi gydytoja T.Pukėnienė (jai laaaabai ačiū) sakė, kraujo išsilieją buvo pavojingai daug. Vat šios operacijos metu man ir aptiko II laipsnio endometriozę. Prieš tai aš nieko neįtariau, net nežinojau, kad tokia liga yra. Na tik mėnesinių metu man žiauriai skaudėdavo pilvą, net iki vėmimo. Bet taip ir mano mamai buvo, o ji štai mūsų net keturių susilaukė. Žinoma, kaip pagrindinį vaistą gydytoja rekomendavo pastojimą. Po operacijos dar tris mėnesius liepė gerti Logest, o po to bandyti. Dėl visa ko pradėjau lankytis ir Vaisingumo klinikoje pas gydytoją Smilgevičiūtę, o kai ši pati išėjo į dekretą, pas Visockienę.
  Vieną 2004 m. birželio dieną esant darbe, man žiauriai suskaudo pilvą. Bet skausmas jau buvo kitoks nei pirmą kartą. Aš vos parsigavau namo, iš kur mane vyras nuvežė į ligoninę. Čia gydytojai nusprendė, kad man apendicitas (nors jokio uždegimo organizmas nerodė) ir jį sėkmingai išoperavo. Po operacijos operavęs gydytojas kažką užsiminė, kad apendicitas buvo "savo vietoj" ir kad man kažkas kitas buvo, bet, matyt, nenorėjo nervinti. Kaip vėliau paaiškėjo, buvo mini persileidimas. Tokį patį skausmą teko iškęsti man dar vieną kartą, bet kadangi daugiau apendicitų neturėjau (juokauju), tai ir į ligoninę nevažiavau.
  Tų pačių 2005 m. pradžioje man aptiko nemažą cistą kitoje, dešinėje kiaušidėje ir buvo nuspręsta operuoti. Planinės laparoskopijos metu ta pati gydytoja Pukėnienė man nustatė IV stadijos endometriozę. Pradėjau panikuoti. Vaisingumo klinikoje irgi nieko gero po tokios diagnozės nežadėjo. Man buvo paskirtos trys injekcijos vaistų, kurie sustabdo mėnesines, t.y. dirbtinai iššaukia klimaksą. Jas gaudavau kas mėnesį, t.y. gavau balandį, gegužę ir birželį. Po jų, atsiradus mėnesinėms,  turėjau skubiai pastoti. Deja... Viena gydytoja dar rekomendavo išbandyti fitoterapiją, t.y. gydymasis žolelėmis. Bandžiau ir tai. Prisipirkau papildų Antakalnio poliklinikoje esančiame fitoterapijos kabinete ir tvarkingai juos vartojau. Dar man buvo liepta stiprinti imunitetą, sakė "endometriozė - tai silpno imeniteto liga". Na tai aš vitaminus su ežiuole gėriau. Bet... metų pabaigoje pajutusi maudimą viename šone, po echoskopijos Vaisingumo klinikoje išgirdau "jūs turite cistą kairėje kiaušidėje, kurią rekomenduojame operuoti". Rankos pradėjo svirti... Ką gi, galvoju, jei reikia tai reikia, gal po šios operacijos bus geriau. Pradėjau jai ruoštis. Tuo pačiu pradėjau galvoti, kur gausiu pinigėlių dirbtiniam apvaisinimui, kurį man pradėjo prognozuoti Vaisingumo klinika.
  2006 m. vasario viduryje su vyru persikraustėme į nuosavą būstą. Buvome dėl to labai laimingi nes iki tol teko ir savam ir nuomojamam pagyventi. Psichologiškai man tai buvo labai svarbu. Na, galvoju, pavasario pradžioje operuosiuosi. bet...! Kovą nesulaukiau mėnesinių. Pasidariau testą - teigiamas! Bijojau eiti pas gydytoją, kad nepaneigų mano laimės, tačiau gydytoja Visockienė man patvirtino - aš nėščia! Su vyru vos neišprotėjome iš laimės. Beje, ta pati gydytoja pasakė, kad tai nutiko praktiškai neįmanomas dalykas. Tiesiog stebuklas. Kai jai papasakojau apie gyvenamosios vietos pakeitimą, ji patvirtino, kad pastojimui laaaabai svarbus psichologinis faktorius.
  Ir dar. Visą laiką aš meldžiausi. Prašiau Dievo, kad man suteiktų laimę būti mama. Ir aš ja jau esu. Visoms nuoširdžiausiai linkiu patirti šį jausmą. Svarbiausia - tikėkit ir viskas bus gerai.

Vat šios operacijos metu man ir aptiko II laipsnio endometriozę. Prieš tai aš nieko neįtariau, net nežinojau, kad tokia liga yra. Na tik mėnesinių metu man žiauriai skaudėdavo pilvą, net iki vėmimo. Po operacijos dar tris mėnesius liepė gerti Logest, o po to bandyti. Dėl visa ko pradėjau lankytis ir Vaisingumo klinikoje pas gydytoją Smilgevičiūtę, o kai ši pati išėjo į dekretą, pas Visockienę.

Ačiū Šarūniuke, ačiū Belacka. Dėl KT. Aš manau, kad jie kurį laiką nuo endometriozės mane bandė saugoti, tačiau juos gerdama aš juk negalėjau pastoti. O vat kai mečiau - tada ir prasidėjo. Dabar galvoju, kad apskritas neverta pradėti juos gerti.

Mergaites, ar galit pasakyti, ar kai leidzia vaistus difereline (slopinantys endometrioze) buna menesines? 

Mergaites, ar galit pasakyti, ar kai leidzia vaistus difereline (slopinantys endometrioze) buna menesines?  

Raudonamaj Kryžiuj operavausi. Poto mano ginekologė irgi nusistebėjo, kad man paskyrė tik Jeanine, na bet sakė, kad ir taip gali būti. Sakė, kad kartais operuojantys gydytojai įrašo didesnę stadiją, nei yra iš tikro, bet nelabai supratau kodėl....

todel, kad tik nuo 3 stadijos kompensuojami gydymui reikalingi vaistai ( tokie kaip triptorelinas ir pan. ) jei parasytu tik 2 ir butu nuspresta gydyti triptorelinu tau ju negaletu kompensuoti. o kadangi parasyta 3 stadija, tai nepavykus gydymui su Jeanine, vadovaujantis ligonines israsu, tau gali skirti kompensuojama triptorelina.