QUOTE(sileste @ 2010 11 08, 13:58)
sveika, visi jusu, negalavimai panasus i ""nerimo sutrikima"", isivaizduoju kaip sunku gyvent taip, viska pragyvenau ta pati, tik gal daug kartu stipresniais smugiais, nes visuos situos negalavimus lidedavo "" panikos"" atakos, del kuriu atsidurdavau ligoninej, kviesdavau greitaja nes nesuprasdavau kas man dedas, ligoninej nieko nenustato, ir vel namo, iki kito tokio priepolio, kol galu gale atsiduriau pas psihiatra, tada antidepresantai, raminamieji vaistai. tik vaistu pagalba , su sypsena pradejau zvelgt i gyvenima. tad, kentet, ne iseitis, nera taip baisu eit , pas psihiatra, kaip atrodo, siulau ieskot ten pagalbos, ir matysit , kaip lengviau bus. sekmes
Na kai pasireiskė pats pirmasis priepuolis, tai as tikrai nė nenumaniau, kas čia man darosi - širdis daužosi kaip pasiutus, krečia drebulys, ritmas netolygus, pulsas nebesuskaičiuojamas, kvėpavimas sutrikęs, šaltas prakaitas išpilęs mane.. Skambinau greitąjai, bet man buvo paliepta išgerti raminamųjų
užėjo beprotiška mirties baimė, panika.. Skambinau vėl į greitąją. Vėl pasiulė gert raminamuosius. Tą naktį nė nebeužmigau, tiesiog bijojau mirti, nes nežinojau, kas su manimi dėjosi. Aišku, kažkaip nusivyliau medikais, kad nekreipe dėmesio į mano nusiskundimus, o tiesiog siūlė raminamuosius.
Maždaug po mėnesio, ilsėjausi pas tėvus kaime. Atsigulusi nakties meigui pajutau iš niekur nieko kylantį nerimą, paniką.. Vėl pasireiškė visi simptomai su beprotiška mirties baime.. Nusvirduliavau pažadinti mamos, ji, aišku, be galo išsigando mane tokia pamačiusi. Iš karto iškvietė greitąją, kuri šį kartą atvažiavo, suleido dozę raminamųjų ir vėl viską nurašė nervams.
Po šitų įvykių pradėjau jausti, kada artėja panašus priepuolis ir tiesiog įkalu tabletę ir viskas atsiperka tik begaliniu nerimu, dirglumu, padidintu jautrumu..
, as visa gyvenima visko bijau...
