Laba, likimo draugės
Senai skaitau, bet tiek yra viduj visko prrisikaupę kad net neišeina visko surašyti..Ilga kalba. Esu "panikierė" su stažu

Blogai pradėjo darytis jau pries kokius 15 metų, bet tada tai buvo nesuvokaimi pavieniai priepuoliukai, pirmą prisimenu labai aiškiai: pajutau kažkokį keistą nepažįstamą kvapą (kurio aišku iš tiesų nebuvo) ir užėjo silpnumas

Nuo tada bijau visokiu įtartinų kvapų, nes automatiškai darosi silpna. Paskui jau prasidėjo.....Tuo metu, kai buo tik pradžia, tai būdavo patys tikrieji panikos priepuoliai, kurių metu belikdavo tik susiriesti į kamuoliuką ir stengtis pralaukti. Nes jau žinojau kad tai praeina. Po to, labai keista, iškart norėdavosi šlapintis ir krėsdavo nežmoniška sdrebulys. Laimė, TAI vykdavo tik namie, vakarais, kai mb nebudavo, ar darbe užtrukdavo ar šiaip nepareidavo nakčiai...TAda dar galėjau eiti į parduotuves, į darbą, galėjau su vaikais vaikščioti visur, tik negalėdavau namie viena be mb būti vakarais.
Palaipsniui pradėjo blogėti, nes gi nesigydžiau, niekam nesakiau, nežinojau aks tai yra. Paskui neiškentus parašiau į vieną forumą (tada dar tai buvo naujas dalykas, nebuvo dar net SM) ir pasirodė, kad tokių kaip aš yra daugybė
Pradėjus gydytis, gerti AD pagerėjo....Mečiau gydytis...Iš pradžių jaučiausi pusėtinai, bet dar galėjau gyventi. Ir taip nejjučia tas panikso sindromas pradėjo "rutuliotis" pagal visus aprašomus simptomus - pradėjo atrodyti kad su širdim kažaks negerai, pradėjau ieškoti sveikatso problemų (bet pas gydytojus nėjau

, tik pati kamavaus ir kitus vedžaiu iš proto dejuodama kad man blogai). Vienu žodžių, tykiai mintyse maniau kad kažkuo sergu fiziškai, labiausia tai atrodė kad su širdim.....Pradėjau nebegalėt niekur viena eiti, nekalbu jau apie nakvojimą vienai (vaiaki nepadeda, nesvarbu kad jie būna namie)....Į darba tik su mikriuku ir tai kaskart stresas, kasdien po du kartus, į darželį vaiko pasiimti/nuvesti - stresas...Vienu žodžiu paskutinioji buvo kai pradėjau jausti kad tupoj nualpsiu. Iš mikriuko iki namų bėgdavau. Tai prieš porą dienu kai nbamie "vos nenualpau" griebiau mobilų ir užsirašiau aps gydytoją. Papuolė labai maloni, gal Klp kam aktualu - gyd Tamošauskienė (Nefridos klinika). NEMOKAMA.
Išklausė, pasistengiau viską koncentruotai nupasakot. Nu, sako, sunkus atvejis, nes visko labai jau daug. Sakau tai kad pati iki tiek uždelsiau. Tai va. Pasiūlė man dalyvauti
Nerimo gydymo programoje 
Ten kažkaip iš pradžių atlieka visus nuodugnius organizmo tyrimus (kas žinoma yra labai smagu turint galvoj kad vis manau jog kažkas kažkur pas mane negerai

), viskas nemokamai, vaistai irgi nemokamai. O paskui matyt kokie pokalbiai, psichoterapija, grupės ir žinoma vaistai...Tas bus nuo kitos savaitės jau, o dabar pradžiai lexotanilio(sakė kasdien po tabletikę pagerti) ir extra atveju Xanax....
Tai va. Tokia mano patirtis iki vakar dienos. Tiesa, namo po darbo vakar teko su taksu važiuot, deja....
HACONE, būtų įdomu sužinoti tavo gydymosi receptą, bet kad tavo až pilna.....
Уехала на встречу со СЧАСТЬЕМ.....А оно, это СЧАСТЬЕ, оказалось ещё больше, чем я думала...