monikaie suprantu tave kaip tau siuo momentu yra sunku,nes pati ta perejau pries 2 metelius,taip pat pastojau gerdama AD,bet kai suzinojau is kart nutraukiau juos gerti,buvau pas genetika ,mokslu daktara kad jis mane apziuretu ar su vaikeliu viskas tvarkoje,tai pasake del AD nepergyvent kad viskas yra gerai

Sake iskelt galva aukstyn,kuo daugiau geresniu emociju ir saviitaiga uzsiimti :rolleyes:Aisku jam lengva pasakyti

Visko buvo nestumo metu,ir PA ir daug baimiu visko visko....

bet aciu dievui viska istveriau nes vaikelis buvo labai labai lauktas,tarsi stebuklas is giedro dangaus,tad visa laika sau kaliau i galva kad dievas man ne be reikalo si stebukla pasiunte ir pades man ji isnesioti

skaiciau knygas kaip atsikratyti nerimo,nes tiek jo buvo kad del sirdies dazno pulso lekdavau pas daktarus,prisigalvodavau kad mirsiu gimdimo metu,kad man uzeis Pa tuo metu,kaip as atrodysiu gydytoju akivaizdoje ir panasiai,tiesiog galvoje sukosi aibe minciu

mane tas pats baugino kad negaliu isgert jokiu raminanciu va galvodavau dabar tai tiksliai pakratysiu kojas,sirdis neatlaikys,isgerdavau sirdies lasu,paskui daktare israse hemopatiniu Nota lasiuku,sake susitvarkys pulsas ir siaip savijauta pageres

aisku trumpam gal ir budavo siek tiek geriau,tik nezinau nuo ko???
Beje as taip pat su savo vyru nuo 15metu draugavom,anksti seima sukurem ir esam laimingi po siai dienai
Vyras taip pat labai palaiko,ir matau slapcia pergyvena man neparodant

tada labai pasidaro man gaila visu mano artimuju kad jie visi del manes nerimauja ir tttt....